2017 m. kovo 26 d.
Paieška
Žirmūnų g. 1F, LT-09239 Vilnius, įm. kodas 191428780. tel. (8 5) 275 0704, (8 5) 275 1223 el. p. tuskulenai@genocid.lt
Versija spausdinimui
Tuskulėnų aukos

Asmenų, kuriems 1944–1947 m. buvo įvykdyta
mirties bausmė, abėcėlinis sąrašas

atsisiųsti (plėtinys „.docx“, 57KB)
atsisiųsti (plėtinys „.pdf“, 194KB)


Nuo 1944 m. rugsėjo 28 d. iki 1947 m. balandžio 16 d. NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje (Aukų g. 2A) pagal SSRS karo tribunolų ir Ypatingojo pasitarimo nuosprendžius mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims (dar 7 mirė kalėjime neįvykdžius mirties nuosprendžio).


Dauguma jų (613) buvo kaltinami ir nuteisti pagal RSFSR Baudžiamojo kodekso 58 straipsnį „Tėvynės išdavimas“. Mirties nuosprendžius vykdžiusi specialioji grupė, sudaryta iš NKGB (MGB) A skyriaus darbuotojų, po egzekucijų savo aukas slapta užkasdavo masinėse kapavietėse buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Duobės būdavo iškasamos iš anksto, kai kurios jų naudojamos net kelis kartus. Tokiais atvejais, sumetus aukas, duobės būdavo užpilamos kalkėmis, dyzeliniu kuru ir apdengiamos tolio sluoksniu, o vėlesnių egzekucijų aukos metamos ant viršaus.


Kaip masinė kapavietė ši teritorija buvo naudojama iki 1947 m. pavasario – SSRS Aukščiausiosios Tarybos įsaku gegužės 26 d. įsaku mirties nuosprendis buvo pakeistas 25 metų laisvės atėmimo bausme; nuo 1950 m. mirties bausmė vėl pradėta vykdyti.


Tuskulėnų masinėse kapavietėse užkastųjų sąraše: rezistencijos dalyviai, Birželio sukilimo dalyviai (1941 m), Armijos Krajovos kovotojai ir kt. 1944 m. buvo nužudyta 45, 1945 m. – 479, 1946 m. – 185, 1947 m. – 58 asmenys. Daugiausia egzekucijų įvykdyta 1945 m. kovo 2 d. (42 asmenims) ir kovo 21 d. (45 asmenims). Tarp nužudytųjų buvo įvairių tautybių žmonių: 559 lietuviai, 56 rusai, 52 lenkai, 38 vokiečiai, 32 baltarusiai, 18 latvių, 9 ukrainiečiai, 3 žydai, po vieną estą, uzbeką, totorių, osetiną, čiuvašą, armėną ir udmurtą.


1988 m. Lietuvoje prasidėjus tautiniam atgimimui, imta rūpintis istorinės tiesos atkūrimu. Buvo tiriami buvusio KGB archyvo dokumentai, baudžiamosios bylos, kaupiami liudytojų atsiminimai, pradėta ieškoti ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių kapaviečių.


1994 m. pradžioje Valstybės saugumo departamentas nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir sporto rūmų bei buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje yra masinė 1944–1947 m. sovietinių aukų kapavietė. Tais pačiais metais Tuskulėnų dvaro teritorijoje pradėti archeologiniai tyrimai ir palaikų ekshumavimo darbai, kurių metu 1994–1995 m. rasti 706 nužudytųjų palaikai. 2003 m. pradėjus Tuskulėnų koplyčios-kolumbariumo statybą aptikti dar 18 žmonių palaikai. Iš viso archeologinių tyrimų metu buvusioje Tuskulėnų dvaro teritorijoje atkastos 45 kapaduobės su 724 žmonių palaikais. Šiems tyrimams vadovavo ir juos vykdė prof. Antanas Garmus, habil. dr. Vytautas Urbanavičius, prof. Rimantas Jankauskas ir doc. dr. Arūnas Barkus. Ekspertams pavyko identifikuoti 66 asmenų palaikus (2015 m. duomenys), iš jų – vyskupo Vincento Borisevičiaus, pokario ginkluoto pasipriešinimo vadų Jono Semaškos-Liepos ir Leono Taunio-Kovo palaikai.


Atlikus kapaviečių archeologinius ir palaikų antropologinius tyrimus, buvo suprojektuota amžinojo poilsio vieta – koplyčia-kolumbariumas. Tai pilkapio formos statinys, kurio viduje įrengta koplyčia. Joje per 2004 metų Vėlines karsteliuose perkelti Tuskulėnų dvaro teritorijoje rasti sovietinio teroro aukų palaikai. 2009 m. koplyčios-kolumbariumo kupolą papuošė tapytojo monumentalisto Gitenio Umbraso skliautinė mozaika „Trejybė“, simbolizuojanti Likimą, Laimę ir Laisvę, o pilkapio viršūnėje sužibo karūna, sukurta skulptoriaus Gedimino Karaliaus.


Aukų atminimas pagerbtas 2002 m. išleista Severino Vaitiekaus monografija „Tuskulėnai: egzekucijų aukos ir budeliai (1944–1947)“. Rezistencijos dalyvių pavardės yra iškaltos buvusių KGB (NKGB (MGB)) rūmų cokolyje. Genocido aukų muziejuje esančioje šaudymo kameroje įrengta ekspozicija.

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”