2017 m. balandžio 25 d.
Paieška
Žirmūnų g. 1F, LT-09239 Vilnius, įm. kodas 191428780. tel. (8 5) 275 0704, (8 5) 275 1223 el. p. tuskulenai@genocid.lt
Versija spausdinimui
Renginiai ir parodos
2017 m.
  • Balandžio 6 d. Ugdymo plėtotės centras Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse organizavo renginį „Menų dūzgės: mokinių mokymosi edukacinėse aplinkose galimybės“. Mokyklų atstovai buvo supažindinti su muziejine ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ (koncepcija ir išpildymu), atliko edukacines užduotis, savarankiškai gilindamiesi į ekspozicijos medžiagą ieškojo atsakymų į pateiktus anketinius klausimus, aptarinėjo muziejų ir savo įspūdžius jame. Taip pat turėjo galimybę susipažinti su muziejuje vykdoma edukacine veikla ir sužaisti edukacinį žaidimą „Sovietinis inkubatorius“.



  • Kovo 22-ąją Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėjo įvyko leidinio „Sovietinių represinių struktūrų veikla prieš lietuvių ir lenkų pogrindį 1944–1945“ (serija „Lenkija ir Lietuva XX amžiuje. Specialiųjų tarnybų archyvų dokumentai“, pirmas tomas) pristatymas. Leidinys parengtas bendradarbiaujant Lenkijos tautos atminties institutui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Lietuvos ypatingajam archyvui.

    Leidinyje publikuojami SSRS represinių struktūrų bei lietuvių ir lenkų antisovietinio pogrindžio dokumentai atspindi skaudžius įvykius, vykusius daugiausia Rytų Lietuvoje nuo antrosios sovietinės okupacijos pradžios 1944 m. liepos viduryje iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m. gegužės mėn. Dokumentai publikuojami lietuvių ir lenkų kalbomis.

    Renginyje dalyvavo daug garbių svečių: leidinio sudarytojai dr. Arūnas Bubnys, Margarita Chilińska, Ovidijus Lėveris, dr. Marcin Majewski, Rytas Narvydas, prof. Piotr Niwiński, dr. Cyprian Wilanowski, Lenkijos tautos atminties instituto direktorius dr. Jarosław Szarek, LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Lenkijos tautos atminties instituto archyvo direktorė Marzena Kruk, Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Maria Ślebioda, Lenkijos instituto Vilniuje direktorius, Lietuvos Respublikos ambasados patarėjas Marcin Łapczyński, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Alfonsas Eidintas ir kiti.

    Renginio pabaigoje susirinkusieji gėlių vainiku pagerbė Tuskulėnų aukas koplyčioje-kolumbariume ir turėjo galimybę sudalyvauti ekskursijoje „Tuskulėnų dvaro paslaptys“. Renginyje dalyvavo apie 60 žmonių.


    Akimirkos iš leidinio pristatymo

  • Kovo 11-ąją Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kvietė kartu paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Vilniečiai ir miesto svečiai galėjo apsilankyti ekspozicijoje „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčioje-kolumbariume ir Konferencijų salėje eksponuojamoje nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ darbų parodoje. Atvirų durų dienos renginiai prasidėjo šeimos popiete, kurios metu vaikai galėjo pasidaryti atvirutes. Vėliau muziejaus darbuotojai kvietė pamatyti rež. Raimondo Vabalo vaidybinį filmą „Skrydis per Atlantą“. Komplekse tą dieną apsilankė 273 lankytojai.


    Akimirka iš šeimos popietės

  • Vasario 16-ąją Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko renginiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Vilniečiai ir miesto svečiai galėjo apsilankyti ekspozicijoje „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčioje-kolumbariume ir Konferencijų salėje eksponuojamoje nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ darbų parodoje. Taip pat lankytojai turėjo galimybę išvysti rež. Justinas Lingio ir Gerimanto Statinio dokumentinį filmą „Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis“. Muziejaus darbuotojai neužmiršo ir mažiausiųjų muziejaus lankytojų, kuriuos pakvietė sudalyvauti edukaciniame užsiėmime „Sukurk Lietuvos žemėlapį“. Jo metu vaikai iš spalvoto popieriaus klijavo Lietuvos žemėlapį. Tądien Komplekse apsilankė 123 lankytojai.


    Akimirkos iš Vasario 16-osios renginių

  • Sausio 12–13 dienomis Tuskulėnų memorialiniame komplekse vyko atvirų durų dienos. Komplekso svečiai galėjo nemokamai susipažinti su ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, Konferencijų salėje aplankyti eksponuojamą Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamąją parodą „Prisiekę kovoti už laisvę“, koplyčioje-kolumbariume pagerbti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Taip pat lankytojai turėjo galimybę pamatyti du filmus: rež. Vytauto Damaševičiaus – „Barikadų vaikai“ ir rež. Sauliaus Beržinio – „Lietuviški kino dienoraščiai“. Atvirų durų dienų metu apsilankė 182 lankytojai.


    Akimirkos iš Laisvės gynėjų dienos minėjimo

  • Sausio 11 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje įvyko Vilkpėdės Bočių ansamblio „Volungė“ patriotinių dainų koncertas, skirtas Sausio 13-osios minėjimui. Folkloro ansamblis atliko liaudies dainas laisvės, tremties, karo tematika, skaitė Bernardo Brazdžionio ir Justino Marcinkevičiaus eiles. Renginyje dalyvavo 32 žmonės.



2016 m.
  • Gruodžio 9 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko pilietinės iniciatyvos „Partizanų takais“ organizuojamas mokytojams skirtas seminaras „Apie laisvės kovų istoriją kalbėkime gyvai ir įdomiai“. Seminaro metu buvo skaitomi pranešimai, atliekamos praktinės-kūrybinės užduotys, taip pat dalyviai diskutavo, kaip būtų galima mokiniams įdomiau pristatyti laisvės kovų istoriją, kad pamokos būtų įtraukiančios. Pabaigoje mokytojams buvo įteikti pažymėjimai. Seminare dalyvavo mokytojai iš visos Lietuvos.


    Kalba LR Seimo narys, Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkas dr. Mantas Adomėnas

  • Lapkričio 29 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Juozo Prapiesčio rinktinės „Amalo uogos“ sutiktuvės. Ši rinktinė sudaryta iš to, ką J. Prapiestis parašė įvairiais gyvenimo tarpsniais, įkvėptas vaikystės prisiminimų ir gimtojo Gerdašių kaimo žmonių, pastūmėtas gyvenimo sovietiniais metais aplinkybių ir genamas troškimo išsiaiškinti šiurpias pokario meto mįsles.
    Knygą pristatė literatūrologas, redaktorius, žurnalistas Virginijus Gasiliūnas, LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, žygeivis, visuomenininkas Rimantas Matulis ir kiti J. Prapiesčio artimieji ir bendražygiai. Renginyje dalyvavo apie 50 žmonių.


    Akimirkos iš Juozo Prapiesčio rinktinės „Amalo uogos“ pristatymo

  • Lapkričio 23 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko istorijos mokytojams skirtas seminaras „Okupuotos Lietuvos istorija“. Centro darbuotojai skaitė pranešimus apie aukščiausiosios bausmės vykdymą Lietuvos SSR mirtininkams 1950–1990 m. ir SSRS įkalinimo įstaigų sistemą Lietuvoje 1944–1955 m., pristatė muziejuose vykdomą edukacinę veiklą, supažindino su Memorialinio departamento parengtais pažintiniais maršrutais partizaninių kovų vietose. Taip pat seminaro dalyviai turėjo galimybę sudalyvauti protų mūšyje „Okupuotos Lietuvos istoriją pažink kitaip“ ir apžvalginėje ekskursijoje „Tuskulėnų dvaro paslaptys“. Pabaigoje mokytojams buvo įteikti pažymėjimai ir atminimo dovanėlės. Seminare dalyvavo 46 mokytojai.


    Akimirka iš istorijos mokytojams skirto seminaro

  • Lapkričio 17 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko prof. Algio Vyšniūno knygos „Lietuviai Karlage I. 1990 metų ekspedicija į Kazachstaną“ sutiktuvės. Į knygos pristatymą Konferencijų salėje susirinko buvę politiniai kaliniai, tremtiniai ir istorijai neabejingi žmonės.

    Renginio metu kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Valdybos pirmininkas Vytas Miliauskas, 1990 metų ekspedicijos į Kazachstaną dalyvis Ferdinandas Vaitiekūnas bei labdaros ir paramos fondo „Jauniems“, organizuojančio projektą „Misija Sibiras“, direktorius Ignas Rusilas. Kalbėtojai vertino knygos išliekamąją vertę ir reikšmę tiek istorikams, tiek jaunimui.

    Knygos autorius prof. Algis Vyšniūnas papasakojo apie knygos atsiradimo istoriją, parodė vaizdinę medžiagą iš ekspedicijos į Kazachstaną ir ištraukas iš Vitalio Gruodžio filmo „Karlagas – mirties žemė“ (1990). Pabaigoje knygos autorius pristatė ir būsimojo antrojo tomo tematiką.


    Kalba knygos autorius Algis Vyšniūnas

  • Lapkričio 5 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko LGGRTC ir Konrado Adenauerio fondo organizuojamas seminaras, skirtas prisiminti sovietines represijas po 25 metų. Seminare dalyvavo atstovai iš Armėnijos, Baltarusijos, Gruzijos, Lietuvos, Lenkijos, Moldavijos, Rusijos, Ukrainos ir Vokietijos. Seminaro dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Tuskulėnų memorialiniame komplekse vykdoma edukacine programa, sudalyvauti ekskursijoje ir aplankyti koplyčią-kolumbariumą. Vėliau Konferencijų salėje vyko diskusija dėl tolimesnio šio seminaro-projekto idėjų plėtojimo.
  • Lapkričio 1-ąją ir 2-ąją Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse buvo paminėtos Visų Šventųjų diena ir Vėlinės. Lankytojai galėjo aplankyti koplyčią-kolumbariumą ir meninę instaliaciją „Karo nuotaka – našlė“. Komplekse apsilankė 135 žmonės.
  • Spalio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Vilniaus kultūros centro folkloro ansamblio „Jorė“ koncertas, skirtas Vėlinėms. Ansamblis atliko šeimos, našlaičių, karo dainas, sutartines. Pasibaigus koncertui susirinkusieji, rankose laikydami uždegtas žvakes, aplankė koplyčią-kolumbariumą, kur palaidotos 1944–1947 m. sovietinių represijų aukos. Renginyje dalyvavo 78 žmonės.


    Akimirkos iš ansamblio „Jorė“ koncerto

  • Rugsėjo 28 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse buvo paminėta Tuskulėnų aukų atminimo diena. Nuo visų susirinkusiųjų Tuskulėnų aukas koplyčioje-kolumbariume pagerbė ir gėlių vainiką padėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Vėliau Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso lankytojai turėjo galimybę susipažinti su unikalia lietuvių-amerikiečių menininkės Inos Skardžiūtės-Kozel instaliacija „Karo nuotaka – našlė“. Pasibaigus oficialiai minėjimo daliai lankytojai žiūrėjo Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio dokumentinį filmą „Tuskulėnų paslaptis“, aplankė ekspoziciją ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus kilnojamąją parodą „Lietuvos žydai už geležinės uždangos“.


    Akimirkos iš Tuskulėnų aukų atminimo dienos

  • Rugsėjo 23-iąją, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kvietė į atvirų durų dieną. Lankytojai galėjo nemokamai aplankyti muziejinę ekspoziciją ir susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus kilnojamąja paroda „Lietuvos žydai už geležinės uždangos“.
  • Rugsėjo 20 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“ (2016 m.) peržiūra. Renginys – projekto „Ne-miegantys rajonai“ dalis. Prieš filmo pristatymą vyko diskusija, kurioje dalyvavo rašytojas, istorikas Tomas Vaiseta ir žurnalistas, visuomenininkas Dovydas Pancerovas. Filmo peržiūroje dalyvavo per 250 lankytojų.


    Akimirkos iš režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“ peržiūros

  • Rugpjūčio 23 d., minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko atvirų durų diena. Lankytojai galėjo nemokamai aplankyti ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčią-kolumbariumą ir parodą „Bendras Europos identitetas totalitarinių režimų kontekste“. Tądien Komplekse apsilankė per 50 žmonių.


  • Birželio 14–15 d., minint Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko atvirų durų dienos. Lankytojai galėjo nemokamai apžiūrėti nuolatinę muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir Genocido aukų muziejaus kilnojamąją parodą „12-ASIS KILOMETRAS: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“. Birželio 14-ąją, Lietuvos gyventojų pirmųjų masinių trėmimų ir žudynių minėjimo metu, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai koplyčioje-kolumbariume gėlių vainiku pagerbė sovietinio totalitarinio režimo aukas.


    Sovietinio totalitarinio režimo aukų pagerbimas koplyčioje-kolumbariume

  • Gegužės 21 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas dalyvavo tarptautinėje akcijoje „Muziejų naktis 2016“. Beveik iki pat vidurnakčio lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčią-kolumbariumą, Panevėžio kraštotyros muziejaus kilnojamąją parodą „Algimanto partizanų apygardos istorija“. Taip pat visi norintieji galėjo žaisti protų mūšyje „Okupuotos Lietuvos istoriją pažink kitaip“. Renginių programą užbaigė įspūdinga naktinė ekskursija, kurios metu lankytojai, laikydami uždegtas žvakes, klausėsi įdomaus gidės pasakojimo apie Memorialinį kompleksą. Vėliau žvakės buvo padėtos koplyčioje-kolumbariume, kur ilsisi 1944–1947 m. sovietinių represinių struktūrų nužudyti asmenys. Tąkart muziejuje apsilankė per 260 lankytojų.


    Akimirkos iš „Muziejų nakties 2016“

  • Gegužės 18 d. vyko atminimo vakaras, skirtas 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti. Pradžioje visi norintieji galėjo nemokamai dalyvauti apžvalginėje ekskursijoje po Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą, o vėliau klausytis pranešimų, kuriuos skaitė istorikas Deimantas Ramanauskas, 1991 metų Signataras, diplomatas, Lietuvos politinis veikėjas Vytautas Petras Plečkaitis, istorikė Aistė Petrauskienė ir Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė. Po pranešimų buvo aptarti neatsakyti klausimai.


    Ekskursija po Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą Akimirka iš atminimo vakaro, skirto 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti

  • Gegužės 18-ąją, minint Tarptautinę muziejų dieną, Tuskulėnų memorialiniame komplekse vyko atvirų durų diena. Lankytojai galėjo nemokamai aplankyti ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčią-kolumbariumą ir apžiūrėti Panevėžio kraštotyros muziejaus kilnojamąją parodą „Algimanto partizanų apygardos istorija“. Tądien Komplekse apsilankė per 60 lankytojų.


    Panevėžio kraštotyros muziejaus kilnojamoji paroda „Algimanto partizanų apygardos istorija“

  • Balandžio 23–24 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčia-kolumbariumas dalyvavo atviros architektūros savaitgalyje „Open House Vilnius“. Renginio gidai-savanoriai susirinkusiems vilniečiams ir miesto svečiams pristatė statinio istoriją. Šeštadienį visi norintieji galėjo susipažinti ir pasiklausyti Gitenio Umbraso minčių apie Tuskulėnų rimties parko koplyčios-kolumbariumo projektą, miesto meną ir neseniai išleistą menininko kūrybos albumą „Gitenis Umbrasas“. Sekmadienį renginio dalyviai turėjo išskirtinę progą pasivaikščioti po koplyčią-kolumbariumą su vienu iš šio objekto autorių architektu Mariumi Pranu Šaliamoru, kuris lankytojams atskleidė gausybę parko paslapčių.


    Gidės-savanorės susirinkusiems svečiams pristatė koplyčios-kolumbariumo istoriją

  • Balandžio 14 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko protų mūšis „Okupuotos Lietuvos istoriją pažink kitaip“. Šiame intelektualiame žaidime dalyvavo keturios komandos iš skirtingų mokyklų: Vilniaus licėjaus, Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos, Vilniaus Žirmūnų gimnazijos ir Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos. Protų mūšio metu moksleiviai drąsiai atsakinėjo į parengtus uždaro ir atviro tipo klausimus, paruoštas vaizdines ir garsines užduotis, apimančias Lietuvos okupacijos istorijos laikotarpį nuo 1940 iki 1990 metų. Pirmąją vietą laimėjo – Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija. Visiems žaidimo dalyviams buvo įteikti prizai.


    Akimirkos iš protų mūšio „Okupuotos Lietuvos istoriją pažink kitaip“

  • Balandžio 13 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko rež. Julijos Ciurupos dokumentinio filmo „Misija Sibiras’15: keturiolika nežinomybės dienų arba kaip mes gėrėme kavą su bobute“ pristatymas. Renginyje dalyvavo projekto „Misija Sibiras“ vadovas Ignas Rusilas, kuris pasakojo, kaip 2005 m. kilo idėja kurti šį projektą ir jauniems žmonėms atnešti valstybingumo jausmą, dalijosi prisiminimais apie praėjusių metų ekspediciją ir ragino visus salėje esančius svečius užpildyti anketas bei dalyvauti 2016 m. ekspedicijoje. Filmo pabaigoje I. Rusilas mielai atsakinėjo į susirinkusiųjų žiūrovų klausimus, norintieji galėjo įsigyti fotografijų ir dienoraščių albumą „Misija Sibiras. 2006–2015“.


    Projekto „Misija Sibiras“ vadovas Ignas Rusilas pristato dokumentinį filmą

  • Kovo 11-ąją Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kvietė kartu paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Vilniečiai ir miesto svečiai galėjo apsilankyti ekspozicijoje „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčioje-kolumbariume ir Konferencijų salėje eksponuojamoje Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus kilnojamoje parodoje „Niekas ir nei vienas nėra užmirštas“. Atvirų durų dienos renginiai prasidėjo šeimos popiete, kurios metu vaikai galėjo pasidaryti Gedimino pilies bokštą, kartu spalvinti Tuskulėnų dvaro rūmus. Vėliau muziejaus darbuotojai kvietė sudalyvauti tradicija tapusiose ekskursijose po Tuskulėnų memorialinį kompleksą ir pamatyti rež. Justino Lingio dokumentinį filmą „Žibutė – Rozalija Preibytė“. Komplekse tą dieną apsilankė apie 450 lankytojų.


    Komplekso lankytojai apžiūri parodą „Niekas ir nei vienas nėra užmirštas“ Kovo 11-osios ekskursijos dalyviai klausosi gidės pasakojimo apie koplyčią-kolumbariumą

  • Kovo 9 d. vakarą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko dokumentinio filmo „Misija Sibiras’15: keturiolika nežinomybės dienų arba kaip mes gėrėme kavą su bobute“ premjera. Renginyje dalyvavo režisierė Julija Ciurupa ir filmo herojai – projekto „Misija Sibiras’15“ dalyviai. Filmo pristatyme apsilankė daugiau nei 90 žmonių.


    Kalba filmo režisierė Julija Ciurupa

  • Vasario 24 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko knygos „Iš sovietinės patirties į laisvės erdvę: vienuolijos Lietuvoje XX a. antroje pusėje“ pristatymas. Knygą išleido Lietuvių katalikų mokslo akademija ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Renginyje dalyvavo knygos autoriai dr. Arūnas Streikus, kun. dr. Vidmantas Šimkūnas SJ ir recenzentė, Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto dr. Irena Vaišvilaitė.
    Renginio pradžioje knygos sudarytojas A. Streikus padėkojo susirinkusiesiems bei prisidėjusiesiems prie knygos sudarymo ir išleidimo. Autorius pasakojo, kad rašytinių šaltinių apie vienuolijų pogrindžio veiklą yra labai mažai, vienuolijos savo veiksmus fiksavo minimaliai, todėl ypač vertingi sutikusiųjų kalbėtis šia tema liudijimai. Taip pat A. Streikus pasidalijo savo atradimais ir nustebimais, kuriuos patyrė rašydamas knygą. V. Šimkūnas aptarė vyrų vienuolijas ir organizacinių struktūrų atsikūrimą po Atgimimo. Recenzentė I. Vaišvilaitė džiaugėsi, kad knygoje ne tik analizuojamos sovietmečiu patirtos represijos, bet ir giliai žiūrima į vienuolijų gyvenimą, jų buvimą – atskleidžiama, kad vienuolijų pogrindinė veikla padėjo gyvuoti tiek Lietuvos kultūrai, tiek kalbai.
    Renginiui pasibaigus norintieji galėjo gauti autoriaus autografą. Pristatyme apsilankė per 30 žmonių.


    A. Streikus pristato knygą „Iš sovietinės patirties į laisvės erdvę: vienuolijos Lietuvoje XX a. antroje pusėje“

  • Vasario 16-ąją Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko renginiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Vilniečiai ir miesto svečiai galėjo apsilankyti ekspozicijoje „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčioje-kolumbariume ir Konferencijų salėje eksponuojamoje parodoje „Laisvės kova laimėta! Kaišiadorių krašto partizanų istorija“. Taip pat lankytojai turėjo galimybę išvysti režisieriaus Algio Kuzmicko dokumentinį filmą „Atiduok tėvynei ką privalai“ ir sudalyvauti apžvalginėse ekskursijose. Muziejaus darbuotojai neužmiršo tėvelių ir mažųjų muziejaus lankytojų, kuriuos pakvietė sudalyvauti šeimos popietėje. Jos metu vaikai ne tik sužinojo apie Vasario 16-ąją, bet taip pat karpė popierinius laisvės paukštelius ir iš kinetinio smėlio kepė gimtadienio tortą Lietuvai. Komplekse apsilankė 275 lankytojai.


    Akimirka iš šeimos popietės Komplekso lankytojai apžiūri parodą „Laisvės kova laimėta! Kaišiadorių krašto partizanų istorija“

  • Sausio 12-ąją ir 13-ąją, minint Lietuvos laisvės gynimo 25-metį, Tuskulėnų memorialiniame komplekse vyko atvirų durų dienos. Komplekso svečiai galėjo nemokamai susipažinti su ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, Konferencijų salėje aplankyti eksponuojamą projekto „Misija Sibiras’15“ ekspedicijos fotografijų parodą, koplyčioje-kolumbariume pagerbti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Lankytojai, tarp kurių buvo nemažai moksleivių, dalyvavo teminėse ekskursijose, dokumentinių filmų pristatymuose. Ypač didelį susidomėjimą sulaukė išskirtinis dokumentinio filmo „Aš už tave pakalbėsiu“ seansas vyresnių klasių moksleiviams. Renginyje dalyvavo režisieriai Maxi Dejoie ir Virginija Vareikytė bei festivalio „Nepatogus kinas“ koordinatorius Justinas Vancevičius. Pasibaigus filmui M. Dejoie ir V. Vareikytė maloniai atsakinėjo į susirinkusiųjų žiūrovų klausimus, pasidalino mintimis apie filmo kūrimą, o J. Vancevičius visus moksleivius pakvietė dalyvauti projekte „Mano šeimos metraštis. Sovietų okupacija“ ir aprašyti jų šeimos narių nutikusią istoriją, susijusią su sovietų represinėmis tarnybomis. Atvirų durų dienų metu apsilankė per 100 lankytojų.


    Akimirkos iš Laisvės gynėjų dienos minėjimo



Renginių archyvas:

- 2015 m. renginiai
- 2014 m. renginiai
- 2013 m. renginiai
- 2012 m. renginiai
- 2011 m. renginiai
- 2010 m. renginiai
- 2009 m. renginai
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”