2020 m. birželio 3 d.
Paieška
Žirmūnų g. 1F, LT-09239 Vilnius, įm. kodas 191428780. tel. (8 5) 275 0704, (8 5) 275 1223 el. p. tuskulenai@genocid.lt
Versija spausdinimui
Renginių archyvas - 2014 m.
  • Gruodžio 17 d. Konferencijų salėje projekto „Misija Sibiras‘14“ dalyviai pristatė naujausią savo ekspediciją po Rusijos Federacijos Krasnojarsko kraštą. Susirinkusieji iš pirmų lūpų išgirdo ekspedicijos dalyvių Andriaus Bautronio, Giedriaus Tradišausko ir Viktorijos Bružaitės įspūdžius. Projekto komanda ne tik supažindino su projekto tikslais, papasakojo apie kelionės metu nuveiktus darbus: naujai sutvarkytas lietuvių kapinaites, susitikimus su Sibire tebegyvenančiais lietuviais, bet ir dalijosi kelionės metu patirtais asmeniniais išgyvenimais ir netgi komiškomis situacijomis. Pasakojimą papildė rodoma vaizdinė medžiaga. Vėliau projekto dalyviai dar ilgai bendravo su auditorija ir atsakinėjo į klausimus.

    Renginio akimirkos

  • Gruodžio 4 d. Konferencijų salėje buvo pristatyta Vlado Žeromskio knyga „Vadinkite mane sėjėju“. V. Žeromskis – buvęs politinis kalinys, muzikantas, instrumentų meistras, poetas. Pristatomoje knygoje publikuojami V. Žeromskio eilėraščiai, atsiminimai apie kalinimą, Baisogalos krašto tautosaka.
    Pristatymo metu sveikinimo žodį tarė LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Prisiminimais apie V. Žeromskį pasidalijo jo kraštietis literatūros tyrinėtojas Jonas Linkevičius, etnomuzikologas doc. Evaldas Vyčinas ir V. Žeromskio dukros Silva Kuprijanovienė ir Birutė Panumienė. Tradicinės instrumentinės muzikos tyrinėtoja dr. Gaila Kirdienė supažindino renginio svečius su V. Žeromskio darytais muzikos instrumentais, akcentavo jo muzikinį talentą.
    Renginio metu koncertavo LMTA folkloro ansamblis „Tatato“ (vad. doc. E. Vyčinas), Milda ir Teresė Andrijauskaitės (vad. doc. dr. G. Kirdienė), Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė deklamavo V. Žeromskio eilėraščius.

    Renginio akimirkos

  • Lapkričio 22 d., Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse, Konferencijų salėje buvo įteikiami Lietuvos valstybės gynėjo-kario liudijimai stojusiems į atkuriamą Lietuvos kariuomenę ir gynusiems Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę iki Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos Respublikos 1993 m. rugpjūčio 31 d. Dim. plk. Jonas Paužolis savanoriams įteikė liudijimus, vakaro vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius supažindino susirinkusiuosius su kitais renginiais, kurių metu buvo įteikiami tokie liudijimai.

    Renginio akimirkos

  • Lapkričio 19 d. Konferencijų salėje vyko knygos „...pergyventų jausmų atogarsis“ pristatymas. Leidinyje publikuojamas partizano Albino Bilinkevičiaus-Balčio 1946–1947 m. rašytas dienoraštis, laiškų ir eilėraščių faksimilės. Tai autentiškas liudijimas apie tuometinio gyvenimo žiaurumus, partizanų gyvenimą ir jų meilę Tėvynei.
    Pristatymo metu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas Darius Juodis lygino partizano Balčio liudijimus su anksčiau išleistais partizanų dienoraščiais ir akcentavo jo svarbą nušviečiant laisvės kovotojų buitį. Knygos sudarytojas Vaclovas Slivinskas papasakojo, kaip jam pavyko išsiaiškinti, jog Vyčio apygardos partizanas Baltis – tai A. Bilinkevičius, mokęsis Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje ir su nemažu būriu bendramokslių 1944 m. išėjęs į mišką.
    Susirinkusieji klausėsi karinių istorinių dainų ir raudų, kurias atliko sutartinių giedotojų grupė „Ūtara“, ir A. Bilinkevičiaus-Balčio dienoraščio ištraukų, kurias skaitė Memorialinio komplekso vyresnysis specialistas Algirdas Rudis.

    Renginio akimirkos

  • Lapkričio 5 d. Konferencijų salėje buvo atidaryta Čekijos totalitarinių režimų tyrimų instituto ir Saugumo tarnybų archyvo parengta paroda „Žvilgsnis į Prahą per slaptosios policijos objektyvą“. Parodoje pristatomos unikalios nuotraukos, kuriose užfiksuoti Čekoslovakijos valstybės saugumo tarnybų sekami komunistinio režimo priešai. Jose matome ir tai, ko slaptosios tarnybos nesiekė įamžinti – pilką, negyvybingą realybę, visai kitokią, nei buvo bandoma parodyti „normalizacijos“ laikotarpio serialuose ar pop dainose. Šios nuotraukos tiksliai atspindi XX a. 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių realijas ir įneša svarų indėlį į Čekijos dokumentinės fotografijos istoriją.
    Atidarymo metu parodą pristatė Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Bohumil Mazánek.
    Įžvalgomis apie sovietinio saugumo veiklą okupuotoje Lietuvoje pasidalijo Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikė dr. Kristina Burinskaitė.

    Renginio akimirkos

  • Spalio 17 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse buvo paminėtas a. a. monsinjoro Alfonso Svarinsko įšventinimo į kunigus 60-metis. Minėjimas prasidėjo aktoriaus ir režisieriaus Virgilijaus Kubiliaus perskaityta ištrauka iš neseniai išleistos A. Svarinsko atsiminimų knygos „Nepataisomasis“. Renginio metu atsiminimais apie A. Svarinską dalijosi Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis, filosofė ir viena iš A. Svarinsko knygos sudarytojų Loreta Šulcienė. Susirinkusiesiems koncertavo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos smuikininkų ansamblis (vadovas Artūras Šilalė), VGTU akademinis choras „Gabija“ (vadovė Rasa Viskantaitė) ir renginį vedęs Kauno kunigų seminarijos klierikas Vincentas Lizdenis.

    Renginio akimirkos

  • Rugsėjo 28 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse buvo paminėta Tuskulėnų aukų atminimo diena. Šiemet sukako 70 metų, kai NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje buvo pradėti vykdyti SSRS karo tribunolų ir Ypatingojo pasitarimo priimti mirties bausmių nuosprendžiai. Tuskulėnų aukas koplyčioje-kolumbariume pagerbė ir gėlių vainikus nuo Lietuvos Respublikos Prezidentės, Ministro Pirmininko, Seimo Pirmininkės padėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Vėliau Konferencijų salėje susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, partizanų vado Jono Semaškos sūnus Alvydas Semaška. Minėjimo dalyviams koncertavo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtinė fleitininkė Saulė Pavilionytė. Pasibaigus oficialiai minėjimo daliai svečiai žiūrėjo Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio dokumentinį filmą „Tuskulėnų paslaptis“, aplankė ekspoziciją.

    Renginio akimirkos

  • Rugpjūčio 23 d. LGGRTC Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko atvirų durų diena, skirta Europos dienai stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio 25-osioms metinėms. Komplekso svečiai galėjo aplankyti ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčią-kolumbariumą ir Šaltojo karo politinių karikatūrų parodą „Kūjis, pjautuvas ir pieštukas“ iš Ryčio Daukanto kolekcijos. Po pietų Konferencijų salėje lankytojai žiūrėjo Edvino Šnorės dokumentinį filmą „The Soviet Story“.



  • Rugpjūčio 21 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse buvo atidaryta Šaltojo karo politinių karikatūrų paroda „Kūjis, pjautuvas ir plaktukas“ iš architekto ir karikatūristo Ryčio Daukanto kolekcijos. Parodoje eksponuojama 20 JAV ir SSRS dailininkų karikatūrų ir 20 sovietinės propagandos plakatų, satyrinės knygos ir žurnalai. Karikatūrose atsispindi patys svarbiausi XX amžiaus antros pusės įvykiai: Maršalo planas, Vengrijos revoliucija, Prahos pavasaris, Karibų krizė, politinė situacija okupuotose Baltijos šalyse.
    Renginio metu Rytis Daukantas pristatė savo kolekciją ir plačiau papasakojo apie politinės karikatūros žanrą. Parodos iniciatorių ir svečius pasveikino LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, LR Seimo narys Arvydas Anušauskas, Lietuvos ambasadorius Nyderlanduose Darius Semaška. Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.

    Renginio akimirkos


  • Liepos 3 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje buvo atidaryta Vidos Krištolaitytės kūrybos paroda „Tiek saulės, tiek mirties“. Konferencijų salėje eksponuojami 7 autorės piešiniai, 22 grafikos ir 24 tapybos darbai. Autorę sveikino LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, išeivijos kultūros veikėja Beatričė Kleizaitė-Vasaris, Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis. Renginio svečiams V. Krištolaitytės kūrybą pristatė parodos kuratorė Irena Feldmanaitė, Lietuvos dailės muziejaus darbuotoja Irena Dobrovolskaitė ir pati autorė. Renginiui pasibaigus lankytojai liko bendrauti neformalioje aplinkoje.

    Renginio akimirkos

  • Birželio 14–15 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko atvirų durų dienos, skirtos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms paminėti. Lankytojai galėjo apžiūrėti ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir net dvi laikinas parodas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtą „Rainių tragedija: atmintis gyva“ ir Valentino Algirdo Kaliūno retrospektyvinę tapybos ir fotografijų parodą „Tremtinio širdies godos“.

    Birželio 14-ąją Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai koplyčioje-kolumbariume gėlių vainiku pagerbė sovietinio totalitarinio režimo aukas. Vakare šeimos centras „Kartu saldu“ kvietė Memorialinio komplekso lankytojus kartu prisiminti Lietuvos gyventojų trėmimus – pažiūrėti Giedrės Beinoriūtės dokumentinį filmą „Gyveno senelis ir bobutė“, nupiešti „Vilties medį“ ir padėti „Atminties vainiką“ koplyčioje-kolumbariume.

    Renginio akimirkos

  • Gegužės 31 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko šeimos popietė „Pasitikime vasarą su šeima!“ Dalyviai, pasidalinę į komandas, žaidė pažintinį-edukacinį žaidimą „Atrask Tuskulėnų dvaro lobį!“ Kiekviena komanda Memorialinio komplekso teritorijoje turėjo surasti devynis vokus, kuriuose esanti informacija padėjo surasti ne tik „lobį“, bet ir susipažinti su Tuskulėnų dvaro istorija.



  • Gegužės 17 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko „Muziejų nakties“ renginiai. Lietingą vakarą Tuskulėnuose vilniečiai ir miesto svečiai rinkosi į Valentino Algirdo Kaliūno retrospektyvinės tapybos ir fotografijų parodos „Tremtinio širdies godos“ pristatymą. Vėliau dvaro rūmuose lankytojai galėjo klausytis Monikos Boreikaitės, Kamilės Zaveckaitės ir Laurynos Lankutytės klasikinės muzikos koncerto, o Konferencijų salėje – žiūrėti dokumentinius filmus. Renginių programą užbaigė naktinė ekskursija po Memorialinį kompleksą ir ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“.
    Nesuspėjusieji mūsų aplankyti per „Muziejų naktį“ galėjo tai padaryti gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną. Tuskulėnų memorialiniame komplekse iki pat vakaro buvo galima lankyti koplyčią-kolumbariumą, V. A. Kaliūno parodą ir ekspoziciją.



  • Balandžio 24 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko išskirtiniai prancūzų režisieriaus Thomaso Johnsono dokumentinio filmo „Stalino šešėlyje“ („L‘ombre de Stalin“) seansai. Lankytojai turėjo galimybę filmą pamatyti tiek anglų, tiek rusų kalbomis. Filmą pristatė ir apie jo atsiradimą Lietuvoje papasakojo žinomo fotografo Juozo Kazlausko paramos ir labdaros fondo direktorė p. Dalia Kazlauskienė. Po filmo žiūrovai negailėjo plojimų.



  • Balandžio 12 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko šeimos popietė „Savaitė iki Velykų“. Jos metu susirinkę vaikučiai ir tėveliai turėjo galimybę sužinoti šios šventės atsiradimo istoriją, susipažinti su Velykų tradicijomis. Vėliau visi kartu iš popieriaus gamino Verbas – atgimstančios augmenijos simbolį ir margino kiaušinius.



  • Kovo 26 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko Latvijos Tukumo muziejaus kilnojamosios parodos „Sibire ant beržo tošies rašyti laiškai“ atidarymas. Renginys buvo skirtas 1949 m. trėmimų metinėms atminti. Per 1949 m. kovo mėn. surengtą „Bangų mūšos“ operaciją iš Latvijos ištremta daugiau nei 44 tūkst., iš Lietuvos – per 30 tūkst., iš Estijos – apie 21 tūkst. žmonių.
    Renginio svečius pasveikino LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Ji pasidžiaugė, kad ši reikšminga paroda pasiekė ir Lietuvos auditoriją. Seimo kancleris Jonas Milerius pasidalino atsiminimais apie tremtį. Komplekso svečiams koncertavo Vilniaus Antakalnio gimnazijos moksleiviai. Vėliau Tukumo muziejaus direktorė Agrita Ozola pristatė parodą, perskaitė keletą iš lagerių ir tremties artimiesiems atsiųstų laiškų. Susirinkusieji galėjo savo rankomis paliesti sibirietiško beržo tošį, kuri į tolimus kraštus išvežtiems žmonėms atstodavo popierių. Sibire ant tošies parašyti laiškai 2009 m. buvo įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Latvijos nacionalinį registrą.

    Renginio akimirkos

  • Kovo 11 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kvietė į atvirų durų renginius, skirtus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Lankytojai galėjo aplankyti ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčią-kolumbariumą, apžiūrėti Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus parengtą parodą „Atgimimo diena: 1991 m. kovo 11 d.“ Didelio vilniečių dėmesio sulaukė pažintinė ekskursija po Tuskulėnų memorialinio komplekso teritoriją ir ekspoziciją. Po ekskursijos Komplekso svečiai galėjo žiūrėti Kennetho Gumberto dokumentinį filmą „Raudonasis teroras gintarinėje pakrantėje: sovietinė okupacija ir Lietuvos pasipriešinimas, 1939–1993 metai“. Atvirų durų dieną mus aplankė per 400 vilniečių ir miesto svečių.



  • Vasario 16 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko atvirų durų diena, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Komplekso svečiai galėjo aplankyti ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys, koplyčią-kolumbariumą, apžiūrėti Nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ darbų parodą. Po pietų lankytojai žiūrėjo dokumentinius filmus ir dalyvavo ekskursijoje po Tuskulėnų memorialinį kompleksą ir ekspoziciją. Visą dieną koplyčioje-kolumbariume degė Jūsų atsineštos žvakutės.



  • Vasario 8 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko pirmoji šeimos popietė. Konferencijų salėje susirinkę tėveliai ir vaikai susipažino su Lietuvos valstybės simboliais – vėliava, herbu, himnu ir jų istorija. Vėliau visi kartu pynėme juostą, vaikai piešė ir spalvino. Pasivaišinę arbata ir atgavę jėgas statėme pilį – valstybės galios ir ilgaamžės istorijos simbolį. Po edukacinių žaidimų koplyčioje-kolumbariume uždegėme žvakutes.

    Renginio akimirkos

  • Vasario 6 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko Rimvydo Racėno knygos „Į mielą šalį Lietuvą“ pristatymas. Renginį dainomis pradėjo Genocido aukų muziejaus darbuotojos Ramunė Driaučiūnaitė ir Adelė Pakalkaitė. Susirinkusius pasveikino ir iniciatyviu R. Racėno darbu pasidžiaugė LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Pristatyme dalyvavęs knygos autorius, buvęs tremtinys R. Racėnas trumpai papasakojo apie nelegalų tremtinių grįžimą ir apie našlaičių pargabenimą iš Sibiro į Lietuvą. Jis ypač akcentavo gelbėjimo ekspedicijų vadovų pasiaukojamą darbą. 1863 m. tremtinių palikuonis Romualdas Survila padėkojo autoriui už itin reikšmingą knygą. Jam antrino ir savo tremties bei grįžimo į Tėvynę istorijas papasakojo buvę tremtiniai Rimantas Kuprys ir Laimutė Kalavinskienė. Vėliau buvo rodomos Rimo Bružo dokumentinio filmo „Išgelbėti ateitį“ ištraukos. Renginiui pasibaigus norintieji galėjo gauti autoriaus autografą.

    Renginio akimirkos

  • Sausio 12–13 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kvietė visus kartu paminėti Laisvės gynėjų dieną. Lankytojai galėjo susipažinti su ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, apžiūrėti Nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbų parodą, aplankyti koplyčią-kolumbariumą.
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”