2020 m. birželio 3 d.
Paieška
Žirmūnų g. 1F, LT-09239 Vilnius, įm. kodas 191428780. tel. (8 5) 275 0704, (8 5) 275 1223 el. p. tuskulenai@genocid.lt
Versija spausdinimui
Renginių archyvas - 2013 m.
2013 m.
  • Gruodžio 11 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko baigiamasis šių metų ekspedicijų į tremties ir kalinimo vietas pristatymų renginys, kurio metu šeimyninę ekspediciją į Rusijos Federacijos Irkutsko sritį, Krasnojarsko kraštą ir Buriatijos Respubliką pristatė buvęs tremtinys vilnietis Kornelijus Papšys. 2013 m. rugpjūčio 25–rugsėjo 8 d. jis kartu su sūnumis Aleksandru ir Kęstučiu bei marčia Aida vyko į savo ir kitų artimųjų tremties vietas.
    Kupiškėnų mokytojų Papšių šeima 1948 m. buvo ištremta į Irkutsko sritį, Talcus, o 1949 m. perkelti į Krasnojarsko kraštą, Razdolinską. Aidos Papšės seneliai buvo ištremti į Buriatiją, Zaigrajevo rajoną. Ten, kažkur prie Šabūro, amžinojo poilsio atgulė jos prosenelis Nikodemas Bilys. Todėl išvykę į ekspediciją Papšiai siekė aplankyti visas su jų šeimos istorija susijusias vietas. Įveikę tūkstančius kilometrų jie susipažino su artimųjų tremties vietomis, tvarkė kapines, nemažai bendravo su vietos gyventojais ir Sibire tebegyvenančiais lietuviais, o be to, parsivežė nemažai nuotraukų ir filmuotos medžiagos, kurią į renginį susirinkusiems žmonėms ir pademonstravo vyriausiasis ekspedicijos dalyvis Kornelijus Papšys.
    Renginio pradžioje jis trumpai apžvelgė lietuvių vargus carinės Rusijos ir Sovietų Sąjungos laikais, vėliau supažindino su savo šeima ir jos tremties istorija. Beje, K. Papšys į renginį atsinešė ir susirinkusiesiems pademonstravo savo šeimos relikvijas iš tremties. Vėliau visi renginio dalyviai žiūrėjo vaizdo medžiagą ir klausėsi K. Papšio komentarų. Buvę Razdolinsko tremtiniai bei kiti vakaro dalyviai gyvai viskuo domėjosi ir turėjo nemažai klausimų kelionėje į tremties vietas dalyvavusiam K. Papšiui.


    Kalba K. Papšys Iš tremties parsivežtos šeimos relikvijos K. Papšys atsako į renginio dalyvių klausimus
  • Gruodžio 4 d. Konferencijų salėje vyko bendrijos „Lemtis“ organizuotų ekspedicijų po lietuvių tremties ir kalinimo vietas pristatymas. Renginio metu buvo pristatytos dvi ekspedicijos. Žygio į Rusijos Federacijos Krasnojarsko kraštą įspūdžiais dalijosi Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė. Pirmosiomis kelionės dienomis ekspedicijos dalyviai susitiko su Krasnojarsko lietuvių bendruomenės pirmininku Antanu Rasiuliu ir su tremtine iš Varėnos Danute Danilaite-Belianina. Jiems buvo įteiktos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių dovanos. Vėliau R. Driaučiūnaitė pristatė ekspedicijos dalyvių nuveiktus darbus. Partizanskoje rajone sutvarkytos išlikusios tremties gyvenviečių kapinės: Chabaidakas, Ivanovka, Mina, Kojus ir Biresukas. Kapinėse atstatyti seni ir pastatyti nauji kryžiai, tvorelės, sutvarkyta aplinka. Nors darbus sunkino prastas oras, medienos paieška ir problemos su grupės pervežimu, tačiau ekspedicijai iškelti uždaviniai buvo įvykdyti.
    Jungtinę bendrijos „Lemtis“ ir Židikų Marijos Pečkauskaitės vid. mokyklos ekspediciją į Permės sritį pristatė mokyklos mokytojai ir mokiniai. Per dvi savaites trukusią kelionę sutvarkytos Galiašoro, Tukačiovo ir Ust Onolvos kapinės. Ekspedicijos dalyviai aplankė ir iki 1988 m. veikusį lagerį „Permė-36“, kuriame buvo kalinami Lietuvos disidentai: Viktoras Petkus, Petras Plumpa, mons. Alfonsas Svarinskas, Balys Gajauskas ir kt. Renginio pabaigoje ekspedicijų dalyviams buvo įteiktos LGGRTC atminimo dovanos.


  • Lapkričio 27 d. Tuskulėnų memorialinio komplekso Konferencijų salėje „Misija Sibiras '13“ ekspedicijos dalyviai pradėjo pristatymų, skirtų 2013 m. ekspedicijoms po lietuvių tremties ir kalinimo vietas, ciklą. Ekspedicijoje į Rusijos Federacijos Tiumenės sritį dalyvavusios Laura Žūsinaitė ir Neringa Aleksonytė išsamiai papasakojo apie Sibire nuveiktus darbus, patirtus vargus ir ten sutiktus lietuvius.
    Projekto dalyvės renginio svečius supažindino su atrankos etapais, kuriuos turi įveikti kiekvienas, norintis tapti visateisiu ekspedicijos nariu. Tik įveikęs sudėtingą bandomąjį žygį pretendentas gali tikėtis tapti komandos dalimi. Neringa ir Laura akcentavo, kad čia svarbiausia – motyvacija. Ji gali kompensuoti ir fizinio pasirengimo trūkumą.
    „Misija Sibiras“ dalyvės papasakojo apie Tiumenės srityje nuveiktus darbus. Kaip ir praeitose ekspedicijose daugiausia dėmesio skirta lietuvių tremtinių kapinaičių tvarkymui. Džiugu, jog patriotiško jaunimo dėka sutvarkytos penkerios kapinaitės: kapai apjuosti naujomis medinėmis tvorelėmis, pastatyti nauji kryžiai. Projekto dalyviai taip pat susitiko su į Sibirą ištremtais ir dėl kokių nors priežasčių iki šių dienų jame pasilikusiais lietuviais. Anot Neringos ir Lauros, nors ir seniai jie nematė Lietuvos, tačiau ryšio su gimtine neprarado. Net ir grįžusi iš Tiumenės srities „Misija Sibiras '13“ komanda turi daug darbo. Tolesniuose dalyvių planuose – ekspedicijos rezultatų pristatymas visuomenei.

  • Lapkričio 21 d. Konferencijų salėje atidaryta Ukrainos nacionalinio muziejaus „Ukrainos Holodomoro aukų atminimo memorialas“ parengta paroda „1932–1933 metų Holodomoras Ukrainoje – Ukrainos tautos genocidas“ pradėjo Holodomoro 80-mečio renginių minėjimą Lietuvoje. Parodoje eksponuojamos nuotraukos, archyvinių dokumentų ištraukos, badmečiu valgytų tikro maisto pakaitalų pavyzdžiai leidžia įsivaizduoti, kokį siaubą ukrainiečiai patyrė praeito amžiaus 4-ajame dešimtmetyje.
    Atidaryme dalyvavo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenko, Lietuvos ukrainiečių bendruomenės atstovai, LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, LR Seimo narys Vytautas Saulis. Kalbėjusieji akcentavo, jog apie Holodomorą dar per mažai žinoma, todėl reikia stengtis, kad informacija apie sovietinio režimo vykdytą ukrainiečių tautos genocidą pasiektų kuo platesnius visuomenės sluoksnius.
    Renginio dalyviai Holodomoro aukas pagerbė tylos minute. Pristatymui pasibaigus sovietinio totalitarinio režimo aukų atminimas buvo pagerbtas ir Tuskulėnų memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume.

    Daugiau

  • Spalio 17 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Sigitos Narbutaitės-Lipovienės knygos „Aukštuolių ąžuolai“ pristatymas. Autorė susirinkusiesiems išsamiai papasakojo apie trečią savo knygą ir pristatė jos herojus – Boleslovo ir Onos Katliorių šeimą, kurioje buvo net dešimt vaikų. Didžioji dalis šeimos narių vienu ar kitu būdu dalyvavo Laisvės kovose. Penki Katliorių sūnūs – Apolinaras, Teodoras, Saturninas, Valentinas ir Evaristas kovojo už Tėvynę su ginklu rankose. Deja, tik vieninteliam Teodorui buvo lemta išvysti nepriklausomą Lietuvą.
    Rašytoja Loreta Jastramskienė akcentavo knygos meninę vertę. Lengvu Sigitos Narbutaitės stiliumi džiaugėsi prof. Ona Voverienė ir prof. Algirdas Ažubalis. Jis pabrėžė, jog „Aukštuolių ąžuolai“ yra knyga, perskaitoma vienu prisėdimu. LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėja Edita Jankauskienė pažymėjo, jog Laisvės kovų ir tremčių istorija turėtų būti dažniau nušviečiama per asmeninius žmonių likimus ir išgyvenimus.

  • Rugsėjo 28 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse buvo paminėta Tuskulėnų aukų atminimo diena. Susirinkusiuosius pasveikino LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, dokumentinių filmų kūrėjas Juozas Matonis. Po iškilmingos gėlių padėjimo ceremonijos koplyčioje-kolumbariume LR Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė visus pakvietė maldai. Minėjimo renginį užbaigė Kasparo Uinsko klasikinės muzikos koncertas Tuskulėnų dvaro rūmuose.

  • Rugpjūčio 23 d. LGGRTC Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko renginiai, skirti Europos dienai stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dienai. Atidaryta paroda „Totalitarizmas Europoje: fašizmas, nacizmas, komunizmas“, kurią pristatė LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė ir Europos atminties ir sąžinės platformos atstovai Neela Winkelmann-Heyrovská ir Göran Lindblad. Vyko tarptautinė jaunimo konferencija, kurioje dalyvavo įvairių ES šalių teisingumo ministrai, kitų valstybinių institucijų atstovai, nuo totalitarinių režimų nukentėję asmenys. Visus susirinkusiuosius pasveikino LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Prelegentai bandė atsakyti į klausimą, kaip paskatinti Europos jaunimą labiau domėtis nacių ir komunistinio režimo padarytais nusikaltimais, diskutavo apie istorines aplinkybes, nulėmusias, kad nacistinio ir komunistinio režimų aukų atminimas minimas skirtingomis dienomis.
    Vakare paroda pristatyta visuomenei. Visą dieną Tuskulėnų memorialinio komplekso svečiai galėjo nemokamai lankyti muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir koplyčią-kolumbariumą.

  • Liepos 5 d. Tuskulėnų memorialiniame komplekse vyko kultūros ir meno festivalio „Kultūros naktis“ renginiai. Visą vakarą svečiai galėjo apžiūrėti muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, Rasos Jonės Šataitės-Rudėnienės tapybos darbų parodą „Atminties erdvės“, aplankyti koplyčią-kolumbariumą. Įsismarkavęs lietus nesutrukdė lankytojams, norintiems geriau susipažinti su Tuskulėnų dvaro paslaptimis, dalyvauti ekskursijoje po memorialinį kompleksą. Pabijojusieji prasto oro Konferencijų salėje žiūrėjo Ingos Berulienės ir Justino Lingio dokumentinius filmus. Vakaro renginių programą užbaigė Kasparo Uinsko solinis koncertas. Dvaro rūmuose skambanti Klodo Debiusi ir Frederiko Šopeno muzika leido bent trumpam pamiršti lietingą orą ir pajausti tikrąją „Kultūros nakties“ dvasią.

  • Birželio 20 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko renginys, skirtas 1941 m. netekčių ir masinių gyventojų trėmimo pradžiai paminėti.
  • Birželio 14–15 d. vyko atvirų durų dienos, skirtos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms paminėti. Lankytojai galėjo apžiūrėti muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, aplankyti koplyčią-kolumbariumą. Birželio 14 d. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėles koplyčioje-kolumbariume. Vėliau Tuskulėnų memorialiniame komplekse lankėsi Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vado pavaduotojas brigados generolas Wilbur E. Wolf. Vienas iš neseniai pasibaigusių pratybų „Kardo kirtis 2013“ vadovų apžiūrėjo muziejinę ekspoziciją, pagerbė sovietinio totalitarinio režimo aukų atminimą.
    Sovietinio totalitarinio režimo aukų pagerbimas koplyčioje-kolumbariume Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vado pavaduotojas brigados generolas Wilbur E. Wolf (antras iš kairės) apžiūri muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ Wilbur E. Wolf (centre) apžiūri muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“

  • Birželio 13 d. Konferencijų salėje vyko Vlado Kalvaičio novelių romano „Sustiprinto režimo barakas“ pristatymas.
  • Gegužės 20 d. Konferencijų salėje vyko renginys „Praeitis ir dabartis – atmintis apie 1948 m. trėmimus“, skirtas 1948 m. gegužės 22–23 d. trėmimo 65-osioms metinėms paminėti. LR Seimo narys istorikas Arvydas Anušauskas renginio svečiams papasakojo apie 1948 m. Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Lina Krilavičiūtė aptarė ekspedicijas į lietuvių tremties ir kalinimo vietas – Rusijos Federacijos Altajaus Respubliką ir Krasnojarsko kraštą. Po to renginio svečiai dalyvavo diskusijoje.


  • Gegužės 18 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse jau ne pirmą kartą vyko renginiai, skirti Tarptautinei muziejų dienai ir Europos muziejų nakčiai paminėti. Nuo pat ryto iki vėlaus vakaro lankytojai galėjo apžiūrėti ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir aplankyti koplyčią-kolumbariumą. Muziejų nakties programa prasidėjo Rasos Jonės Šataitės-Rudėnienės tapybos darbų parodos „Atminties erdvės“ pristatymu. Vėliau lankytojus į spektaklį „...Jie mane paliko“ pagal Birutės Pūkelevičiūtės romaną „Devintas lapas“ pakvietė Jurbarko Konstantino Glinskio teatras (vadovė ir režisierė Danutė Samienė). Klasikinės muzikos gerbėjai mėgavosi Hee-Young Lim (violončelė) ir Julijos Sadaunykaitės (fortepijonas) atliekamais Leošo Janačeko, Liudviko van Bethoveno ir Sergejaus Rachmaninovo kūriniais. Ištvermingiausieji žiūrėjo filmus po atviru dangumi ar nešini žvakutėmis dalyvavo ekskursijoje po memorialinį kompleksą.

  • Gegužės 16 d. Konferencijų salėje vyko knygos „Laisvė ir tikėjimas: krikščioniški trileriai sovietmečiu“ (sud. Andrius Navickas ir Reda Sopranaitė) pristatymas. Renginį vedęs vyriausiasis portalo bernardinai.lt redaktorius A. Navickas pademonstravo leidinį pristatantį filmą, po to su Reda Sopranaite papasakojo, kaip atsirado sumanymas leisti knygą. Knygos herojės seserys Nijolė Sadūnaitė ir Elena Gerarda Šuliauskaitė prisiminė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos sunkumus, įvairius sovietmečiu patirtus suvaržymus, saugumiečių persekiojimą. Gėlių puokštes kaip padėką už ilgametį darbą disidentėms įteikė LR Seimo narys Arimantas Dumčius. Renginio svečius pasveikino LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Kronikos leidybą nagrinėjanti Vilniaus universiteto TSPMI studentė Rytė Kukulskytė padėkojo knygos herojėms už jų atsiminimus. Ji teigė, jog kiekvieno žmogaus pasakojimas yra svarbus istorijos pažinimo šaltinis.


  • Balandžio 11 d. Konferencijų salėje vyko parodos „Labanoro vinys“ pristatymas. Renginio pradžioje visus susirinkusiuosius pasveikino LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Ji pasidžiaugė, kad paroda atkeliavo į Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą. Parodos autorė Teresė Blažiūnienė papasakojo parodos atsiradimo istoriją, kaip iš jai patikėtų sudegusios Labanoro bažnyčios likučių pavyko sukurti meno kūrinius. Šv. Rapolo parapijos klebonas Arūnas Kesilis ir M. K. Čiurlionio namų direktorius Stasys Urbonas pasidalijo savomis įžvalgomis. Renginyje taip pat dalyvavo ir kiti du parodos autoriai: Akvilė Blažiūnaitė ir Petr Janoušek.

    Daugiau

  • Kovo 20 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko rež. Juozo Koreivos dokumentinio filmo „Afganų sindromas“ pristatymas. Renginį sveikinimo žodžiu pradėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Vilniaus karo Afganistane veteranų sąjungos pirmininkas Dalius Didika ir Afganistano karo dalyvių asociacijos pirmininkas Vytas Lukšys aptarė sudėtingus Afganistano karo dalyvių likimus, žuvusiųjų atminimo įamžinimo problemas, renginio šeimininkams ir svečiams įteikė atminimo dovanas.

    Daugiau

  • 2013 m. kovo 11 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse surengta atvirų durų diena, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, sulaukė didelio gyventojų dėmesio. Iš pat ryto lankytojai rinkosi apžiūrėti muziejinės ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, lankė koplyčią-kolumbariumą.

    Daugiau Kovo 11-osios akimirkų

  • 2013 m. vasario 20 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio dokumentinio filmo „Lagerių moterys. Jadvyga Bieliauskienė“ pristatymas.

  • 2013 m. vasario 16 d. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse jau antrą kartą šiais metais buvo surengta atvirų durų diena. Besidomintys Lietuvos partizaninio judėjimo istorija apžiūrėjo Genocido aukų muziejaus parengtą kilnojamąją parodą „Ir jie mokėjo džiaugtis...“, pamatė režisieriaus Justino Lingio dokumentinius filmus „Partizanų stovyklų kompleksas Palapišės miške“ ir „Partizanų vaikai“. Gausus lankytojų būrys rinkosi į jau tradicija tapusias, valstybinių švenčių proga rengiamas nemokamas ekskursijas po Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso teritoriją ir muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“. Po ekskursijos svečiai buvo kviečiami dalyvauti režisieriaus Rimo Bružo dokumentinio filmo „Valstybės kelias. Vasario 16-oji“ peržiūroje. Filmas ne vieną paskatino susimąstyti apie Vasario 16-osios reikšmę Lietuvai ir jos žmonėms.

  • 2013 m. sausio 12–13 d. Laisvės gynėjų dienos proga Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kvietė į atvirų durų dienas. Kiekvienas savaip – malda ar susikaupimo minute koplyčioje-kolumbariume – pagerbė 1944–1947 m. NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje nužudytų dvasininkų, mokytojų, gimnazistų, laisvės kovų dalyvių atminimą.
    Gausus būrys lankytojų dalyvavo pažintinėse ekskursijose po muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“. Susipažinę su ekspozicija ir Kęstučio Grigaliūno vaizdine instaliacija „Apie Meilę“ visi norintieji buvo kviečiami į Vytauto V. Landsbergio vaidybinio filmo „Kai aš buvau partizanas“ peržiūrą (sausio 12 d.) ir Algio Kuzmicko dokumentinio filmo „Nežinomi didvyriai“ pristatymą (sausio 13 d.). Gausių ovacijų sulaukęs Algio Kuzmicko filmas vainikavo atvirų durų dienas, kurių metu apsilankė per 800 vilniečių ir miesto svečių.
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”