2020 m. birželio 3 d.
Paieška
Žirmūnų g. 1F, LT-09239 Vilnius, įm. kodas 191428780. tel. (8 5) 275 0704, (8 5) 275 1223 el. p. tuskulenai@genocid.lt
Versija spausdinimui
Renginių archyvas - 2012 m.
2012 m.
  • 2012 m. gruodžio 12–14 d. minint Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Genocido aukų muziejaus veiklos dvidešimtmetį Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse buvo organizuotos atvirų durų dienos. Jų metu vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apžiūrėti muziejaus ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, aplankyti koplyčią-kolumbariumą, o Konferencijų salėje pamatyti grafiko, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Grigaliūno vaizdinę instaliaciją „Apie Meilę“ bei nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių piešinių parodą. Lankytojams buvo organizuojamos nemokamos ekskursijos. Jauniausi atvirų durų dienų lankytojai drauge su tėveliais galėjo dalyvauti specialiai jiems skirtuose edukaciniuose užsiėmimuose. Susirinkusiesiems buvo rodomi istorinės tematikos dokumentiniai filmai: režisieriaus Jono Ohmano „(Ne)įmanomi pabėgimai“ ir „Reportažai iš Lietuvos požemių“ bei režisierių Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio „Tuskulėnų paslaptis“.
  • 2012 m. lapkričio 28 d. ekspedicijų po tremties ir kalinimo vietas pristatymų ciklą Tuskulėnų memorialiniame komplekse užbaigė ekspedicijos „Kraslagas '12. Prezidento A. Stulginskio tremčiai atminti“ pristatymas. Įspūdžiais apie rugpjūčio 16–28 d. į Krasnojarsko kraštą, Rešotus, vykusią ekspediciją pasidalino ekspedicijos vadovas Gerimantas Statinis, ekspedicijos direktorius Žilvinas Leleiva, ekspedicijos dalyviai – Seimo narys Paulius Saudargas ir buvęs Seimo narys Jonas Šimėnas. Vakaro svečiams buvo pristatyta ekspedicijos vaizdinė medžiaga. Susirinkusiesiems taip pat buvo parodytas naujas dokumentinis filmas „Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis“ (rež. J. Lingys), pasakojantis apie vieną ryškiausių XX a. Lietuvos istorijos asmenybių, valstybininką, 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarą ir Respublikos Prezidentą, vėliau tapusį Gulago kaliniu, A. Stulginskį. Renginio metu Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios mišrus choras „Ave verum“ (vadovas V. Ruzgys) atliko tremtinių ir liaudies kūrybos dainas.

  • 2012 m. lapkričio 21 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko antrasis renginys iš ciklo, skirto apžvelgti ekspedicijas į lietuvių tremties ir kalinimo vietas. Bendrijos „Lemtis“ dalyviai renginio svečiams pristatė dvi ekspedicijas: rugpjūčio mėnesį vykusią į Rusijos Federacijos Altajaus Respubliką ir rugsėjo–spalio mėnesiais – į Krasnojarsko kraštą. Tomui Kazulėnui pristatant ekspediciją į Altajaus Respubliką buvo demonstruojama vaizdo medžiaga, fiksavusi ekspedicijos dalyvių triūsą tvarkant kapines ir atstatant jose paminklus ir kryžius. Ekspedicijų organizatorius ir vadovas, garsus keliautojas Gintautas Alekna išsamiai papasakojo apie savo keliones ieškant lietuvių kapų, apgailestavo dėl apverktinos daugelio kapaviečių būklės ir dėl to, kad lietuvių kapai atsiduria turistų lankomose zonose ir pamažu virsta šiukšlynais. Ekspedicijos vadovas sakė, kad parodžius nuotraukas ir papasakojus istoriją vietiniai gyventojai nustemba, kad tiek daug žmonių buvo ištremta iš tokios mažos valstybės.

  • 2012 m. lapkričio 14 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko susitikimas su projekto „Misija Sibiras“ dalyviais, kurie šią vasarą vyko į ekspediciją Chakasijos Respublikoje. Tai buvo pirmasis renginys iš tradicinio renginių ciklo, kurio metu pristatomos ekspedicijos po tremties ir kalinimo vietas. Susitikimo metu savo įspūdžiais dalinosi ekspedicijoje dalyvavusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Istorinių tyrimų skyriaus vyresnioji istorikė Monika Kareniauskaitė ir jos bendražygis Benediktas Raulušonis. Jaunuoliai papasakojo apie nuveiktus darbus, kelionės nuotykius ir ekspedicijos metu patirtus išgyvenimus, kai teko asmeniškai prisiliesti prie sunkaus ir skaudaus mūsų tautos istorijos laikotarpio. Jų pasakojimas buvo iliustruotas gausia vaizdine medžiaga.

  • 2012 m. lapkričio 1–2 dienomis, minėdamas Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienas, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso kolektyvas pakvietė vilniečius ir miesto svečius apsilankyti atvirų durų dienose. Jų metu kiekvienas norintysis galėjo nemokamai apžiūrėti muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, aplankyti koplyčią-kolumbariumą ir uždegti žvakeles, pagerbiant žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Taip pat parko lankytojai galėjo apžiūrėti Konferencijų salėje eksponuojamą dailininko Kęstučio Grigaliūno vaizdinę instaliaciją „Apie Meilę“.

  • 2012 m. spalio 30 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) organizavo mokytojų seminarą „Edukacija Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre“. Jame dalyvavo 57 bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai. Daugiausia dalyvių buvo iš Vilniaus miesto bei rajono mokyklų, bet atvyko mokytojų ir iš Kauno, Ignalinos, Varėnos, kitų miestų bei rajonų (net tokių, regis, tolimų vietovių, kaip Šilutės rajonas ar Pagėgių savivaldybė).


  • Šių metų spalio 24 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Grigaliūno trilogijos „Mirties dienoraščiai“, „Mes – iš pirmo vežimo“ ir „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“, skirtos sovietinės okupacijos aukų atminimui, ir vaizdinės instaliacijos „Apie Meilę“, skirtos pasipriešinimo dalyviams, 1944–1947 metais sušaudytiems ir užkastiems Tuskulėnų dvaro teritorijoje, pristatymas. Įžanginį žodį tarė LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Savo kūrinius pristatė dailininkas Kęstutis Grigaliūnas. Taip pat į susirinkusiuosius kreipėsi tremtinio Ričardo Vaicekausko duktė Rita Vipartienė, menotyrininkė Monika Krikštopaitytė ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos sekretorius ir Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narys Stanislovas Žvirgždas. Prieš ir po renginio svečiai galėjo įsigyti knygų su autoriaus parašu. Renginį vedė LGGRTC vyriausioji viešųjų ryšių specialistė Vilma Juozevičiūtė.

  • Šių metų spalio 17 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, minint Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno-Ryto 60-ąsias žūties metines, Konferencijų salėje vyko knygos „Partizano keliu: partizano Juozo Paliūno-Ryto prisiminimai“ pristatymas ir parodos „Partizano keliu. Prisikėlimo apygardos vadas Juozas Paliūnas-Rytas (1915–1952)“ atidarymas. Renginys prasidėjo tautinėmis dainomis, po kurių į susirinkusiuosius kreipėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. LGGRTC vyriausiasis specialistas Darius Juodis, pristatydamas knygą, apžvelgė Juozo Paliūno-Ryto kovos kelią, išryškino pagrindinę prisiminimų autoriaus mintį, kad kova „gali taip pat pareikalauti ir mano gyvybės. Tas dėl Tėvynės laisvės nebaisu“. Dalyvavusiesiems taip pat buvo parodyta dokumentinė ištrauka apie Prisikėlimo apygardos partizanų paslėpto archyvo suradimą. Buvusi Centro generalinė direktorė, dabar LR Seimo narė Dalia Kuodytė prisiminė, kaip buvo skubėta leisti pirmąkart J. Paliūno-Ryto dienoraštį. Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė pristatė parodą „Partizano keliu. Prisikėlimo apygardos vadas Juozas Paliūnas-Rytas (1915–1952)“, su kuria renginio svečiai galėjo susipažinti renginiui pasibaigus.

  • Šių metų rugsėjo 28-ąją dieną LGGRTC Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse buvo iškilmingai paminėta Tuskulėnų aukų atminimo diena. Visus susirinkusiuosius pasveikino ir įžanginį žodį tarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Europos parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir vyriausiasis bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas. Renginio metu buvo pristatyta vaizdo pasakojimų rinktinė „Laisvės kovoms atminti“, o po pristatymo vyko diskusija tema „Laivės kovų istorijos pamokos jaunajai kartai“. A. Navicko vadovaujamoje diskusijoje mintimis apie istorinės atminties puoselėjimo mokyklose svarbą dalijosi istorijos mokytojas ekspertas ir istorijos vadovėlių autorius Juozas Brazauskas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis ir LR Ministro Pirmininko patarėjas Liutauras Kazlavickas. Po diskusijos visi susirinkusieji buvo kviečiami susiburti koplyčioje-kolumbariume, kur vyko oficiali Tuskulėnų aukų atminimo pagerbimo ceremonija. Renginį užbaigė dvaro rūmuose vykęs jaunųjų atlikėjų klasikinės muzikos koncertas.

  • Šių metų rugsėjo 24 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse lankėsi Vengrijos premjero Viktoro Orbano vadovaujama delegacija. Svečius lydėjo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
    Lydimi gido, abiejų šalių premjerai susipažino su memorialinu kompleksu, muziejine ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir aplankė koplyčią-kolumbariumą, kurioje tylos minute pagerbė sovietinio totalitarinio režimo aukų atminimą. Po ekskursijos A. Kubilius ir V. Orbanas susitiko su buvusiais politiniais kaliniais ir tremtiniais. Konferencijų salėje vyskusioje diskusijoje taip pat dalyvavo LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė ir Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dr. Arvydas Anušauskas. Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai dalijosi savo skaudžia patirtimi, atsiminimais iš sovietinių lagerių ir tremties vietų. Susitikimo pabaigoje Vengrijos Ministrui Pirmininkui V. Orbanui jie įteikė savo leistas knygas.
    Vengrijos Ministras Pirmininkas V. Orbanas ir Lietuvos Ministras Pirmininkas A. Kubilius lankosi Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse Svečiai apžiūri muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ Akimirka iš susitikimo su buvusiais politiniais kaliniais ir tremtiniais

  • Šių metų rugsėjo 21 d. LGGRTC Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kartu su moterų bendruomene „Bitės“ Lietuvos gyventojus pakvietė į antrąjį Europos paveldo dienų renginį.
    Rankomis sukurtų darbelių paroda po atviru dangumi Tuskulėnų rimties parke buvo surengta siekiant atkreipti dėmesį į neaprėpiamas žmonių galimybes kurti. Mugėje darbelius pristatė sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus viltis“, dienos centras „Šviesa“, Palaimintojo Jurgio Matulaičio socialinis centras, Vilniaus „Vilties“ specialioji mokykla-daugiafunkcinis centras, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Tautodailės fakultetas, Paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras ir Vilniaus arkivyskupijos CARITAS Motinos ir vaiko globos namai.
    Mugės šurmulį trumpam nutraukė ir didelio lankytojų dėmesio susilaukė dienos centro „Šviesa“ narių parengtas spektaklis „Barbora ir Augustas“. Po to visi renginio dalyviai ir svečiai buvo pakviesti dalyvauti apžvalginėje ekskursijoje po Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą.
    Visą dieną lankytojai galėjo nemokamai aplankyti muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir koplyčią-kolumbariumą. Atverti buvo ir Tuskulėnų dvaro rūmai, kuriuose eksponuojamos parodos – Henriko Cipario „Lietuvos Kančia“ ir „Requiem“, fotografijų paroda „Už Uralo, žemės galo...“ ir tik rugsėjo 21-ąją renginio metu veikusi dienos centro „Šviesa“ lankytojo Martyno Kitovo grafikos piešinių paroda.

  • Rugsėjo 14 d., minėdamas Europos paveldo dienas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas vilniečius ir miesto svečius pakvietė į atvirų durų dieną ir klasikinės muzikos koncertą.
    Dienos metu lankytojai galėjo nemokamai apsilankyti muziejinėje ekspozicijoje „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir susipažinti su Tuskulėnų dvaro rūmuose eksponuojamomis parodomis – fotografijų tremties tematika paroda „Už Uralo, žemės galo...“ ir Henriko Cipario dailės darbų parodomis „Lietuvos kančia“ ir „Requiem“. Koplyčioje-kolumbariume buvo iškilmingai pagerbtos Tuskulėnų aukos.
    Vėliau Tuskulėnų dvaro rūmuose vyko klasikinės muzikos koncertas „Garsų kelionė“. Koncerto metu klausytojai turėjo galimybę išgirsti pianisto Kasparo Uinsko atliekamus žinomų kompozitorių kūrinius. Frederiko Šopeno, Johaneso Bramso, Klodo Debiusi ir Sergejaus Rachmaninovo muzika puikiai įsiliejo į Tuskulėnų dvaro rūmų erdvę, ir kiekvienas klausytojas šioje garsų kelionėje galėjo pajusti XIX a. dvaro rūmų dvasią.

  • Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas pasitiko atvirų durų dienomis ir renginiais, skirtais paminėti Mokslo ir žinių dieną. Šia proga sugužėję moksleiviai, jų tėveliai ir draugai nemokamai susipažino su Baltajame dvarelyje esančia nuolatine muziejine ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, taip pat aplankė koplyčią-kolumbariumą, kurioje palaidoti 1944–1947 m. sovietinio totalitarinio režimo aukų palaikai. Nemažo susidomėjimo sulaukė ir dvaro rūmuose eksponuojamos laikinosios parodos – dailininko Henriko Cipario dailės darbų paroda „Lietuvos kančia“ ir fotografijų tremties tema paroda „Už Uralo, žemės galo...“.
    Naujųjų mokslo metų pradžios minėjimas šiemet sutapo su Europos žydų kultūros diena. Simboliškai minėdamas šią dieną Tuskulėnų memorialinis kompleksas lankytojus pakvietė į nemokamą pažintinę ekskursiją, kurios metu buvo aplankytos laikinosios parodos ir muziejinė ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“. Taip pat visi lankytojai buvo pakviesti artimiau susipažinti su paskutiniaisiais Tuskulėnų dvaro valdytojais – Antonovičių šeima, kuri nacių okupacijos metais dvaro rūmuose slėpė žydus. Tai buvo galima padaryti apžiūrint Konferencijų salėje eksponuojamas nuotraukas iš Antonovičių šeimos archyvo. Po ekskursijos vyko dokumentinio filmo „Įkaitai. 1941 m. liepa“ (rež. Algis Kuzmickas, 2011 m.) peržiūra.

  • Šių metų rugpjūčio 23-iąją dieną Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse buvo paminėta Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo ir Baltijos kelio diena. Minėjimo metu paskelbtoje atvirų durų dienoje apsilankė gausus būrys Vilniaus gyventojų ir miesto svečių. Atvykusieji nemokamai lankėsi Baltajame dvarelyje esančioje muziejinėje ekspozicijoje „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, taip pat susipažino su dvaro rūmuose ir Konferencijų salėje eksponuotomis parodomis, kurių buvo net trys – fotografijų paroda „Tarpukario Lietuva karininko akimis (1930–1940)“, dailininko Henriko Cipario dailės darbų paroda „Lietuvos kančia“ ir fotografijų paroda „Už Uralo, žemės galo...“. Visą dieną lankytojams buvo atvertos koplyčios-kolumbariumo durys, čia susirinkusieji užsukdavo rimties minute pagerbti 1944–1947 m. nužudytųjų atminimo.
    Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso lankytojai Lankytojai apžiūri muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“

  • Birželio 14–15 d. minint Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas gyventojus pakvietė apsilankyti atvirų durų dienose.

  • Birželio 12-ąją Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje atidaryta nepriklausomos Lietuvos karininko ir politinio kalinio Medardo Vasiliausko (1910 03 29–1944 09 12) fotografijų paroda „Tarpukario Lietuva karininko akimis (1930–1940)“.

  • Šių metų gegužės 19 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas (toliau – Tuskulėnų memorialinis kompleksas) Lietuvos gyventojus pakvietė į renginius, skirtus tarptautinei akcijai „Muziejų naktis 2012“ paminėti. Šiltas ir vasariškas oras paskatino Vilniaus gyventojus bei miesto svečius nelikti namuose ir užsukti į Tuskulėnų memorialinį kompleksą bei kitus šią naktį savo duris lankytojams atvėrusius muziejus.

  • Šių metų gegužės 18 d., tarptautinės akcijos „Muziejų diena 2012“ metu Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas visus Lietuvos gyventojus pakvietė į atvirų durų dieną bei klasikinės muzikos koncertą-rečitalį.
    Akimirka iš Rusnės Kirtiklytės (fleita) ir Jolantos Klenovskos (fortepijonas)koncerto-rečitalio

  • Šių metų balandžio 25 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko dr. Arvydo Anušausko knygos „Teroras 1940–1958 m.“ pristatymas.

  • Šių metų balandžio 20 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas organizavo parko teritorijos bei dešiniojo Neries kranto tvarkymo darbus, taip prisidėdami prie Lietuvos švarinimo akcijos „Darom 2012“.

  • Šių metų balandžio 12 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su etnomuzikologe dr. Dalia Vaicenavičiene Lietuvos gyventojus pakvietė į Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse surengtą vakarą skirtą dainoms, eilėms ir pasakojimams menantiems partizaninio pasipriešinimo laikotarpį Lietuvoje.

  • Kovo 11-ąją Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kvietė kartu paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Nepaisant ankstyvo pavasario darganos, šiai progai skirti renginiai pritraukė virš trijų šimtų vilniečių ir miesto svečių. Visą dieną lankytojams buvo atviri dvaro rūmai, kurių salėje eksponuojama Genocido aukų muziejaus kilnojamoji paroda „Po svetimu dangumi: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“ Konferencijų salėje buvo galima apžiūrėti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos parodą „Laisvės sparnai“. Šioje parodoje pristatomi dokumentinės fotografijos kadrai, įamžinę Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto paskelbimą, jo išvakares bei vėliau sekusius įvykius.
    Po pietų lankytojai rinkosi Konferencijų salėje, kur buvo demonstruojami dokumentiniai filmai. 14 val. vyko režisieriaus K. Gumbert filmo „Raudonasis teroras gintarinėje pakrantėje“ (2008 m.) peržiūra, o 16 val. – režisieriaus E. Snore filmo „Sovietų pasaka“ (2008 m.). Daug žmonių pritraukė ir nuolatinė muziejinė ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, kurią Kovo 11-tosios proga buvo galima aplankyti nemokamai. Čia modernių muziejinių priemonių bei gido pasakojimo pagalba lankytojai buvo supažindinti su ir šviesius, ir tragiškus laikus menančia Tuskulėnų dvaro istorija. Kaip visada išskirtinio lankytojų dėmesio susilaukė koplyčia-kolumbariumas, svarbiausia ir pagrindinė Tuskulėnų memorialinio komplekso vieta. Šioje sakralinėje erdvėje susirinkusieji pagerbė nužudytuosius tylos ir susikaupimo minute.

    Visus nesuspėjusius apžiūrėti parodų kviečiame tai padaryti iki balandžio mėnesio pabaigos: paroda „Po svetimu dangumi: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“ Tuskulėnų dvaro rūmuose veiks iki balandžio 25 d., o „Laisvės sparnai“ Konferencijų salėje – iki balandžio 22 d.

  • Vasario 16 d. LGGRTC Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko renginiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, pritraukę net pustrečio šimto Lietuvos gyventojų ir šalies svečių.

  • Sausio 15 d. Šeimos centro VšĮ „Kartu saldu“ iniciatyva Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse rinkosi jaunos šeimos su vaikais prasmingai ir gražiai paminėti Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją. Konferencijų salėje dalyviai apžiūrėjo parodą „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“ Apžvalginės ekskursijos metu susirinkusieji buvo supažindinti su Tuskulėnų dvaro istorija. Koplyčioje-kolumbariume pagerbė 1944–1947 m. NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje nužudytų žmonių atminimą: tėveliai ir vaikai padedami tautodailininkės Emilijos Osteikienės nupynė atminties vainiką ir uždegė žvakutes. Po to aplankė muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“. Grįžę į Konferencijų salę suaugusieji žiūrėjo dokumentinį filmą apie 1991 m. Sausio įvykius „Laužai prie parlamento“ (rež. Leonas Vytautas Glinskis), o vaikai piešė ir dėliojo dėliones. Renginio pabaigoje visi vaišinosi tortu.

  • Kaip ir kiekvienais metais sausio 12-tą ir 13-tą dienomis Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas visus norinčius pakvietė kartu paminėti Laisvės gynėjų dieną. Per dvi dienas gausus būrys žmonių aplankė Tuskulėnų dvaro rūmuose demonstruojamą V. Liatuko grafikos darbų parodą „Lietuva mano“, dalyvavo konferencijų salėje rodyto L. Glinskio vaizdo dienoraščio apie 1991 m. sausio įvykius „Laužai prie parlamento“ peržiūroje bei susipažino su ten pat eksponuojama Genocido aukų muziejaus kilnojamąja paroda „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“. Minėjimo metu buvo organizuojamos ir apžvalginės ekskursijos po Tuskulėnų rimties parko teritoriją bei muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“. Abi dienas buvo atvertos ir koplyčios-kolumbariumo durys, kur kiekvienas galėjo praleisti rimties ir susikaupimo valandėlę, pagerbti joje palaidotus asmenis bei susipažinti su šiuo ypatingu statiniu.
    Sausio 13-os dienos popietę, Laisvės gynėjų dieną, Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą savo apsilankymu pagerbė ir pirmasis Laisvės premijos laureatas, Rusijos žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas. Lydimas LGGRTC generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės, Seimo nario, Laisvės premijų komisijos pirmininko Petro Auštrevičiaus bei būrio savo buvusių bendražygių, Lietuvos rezistentų, S. Kovaliovas aplankė Tuskulėnų memorialiniame komplekse eksponuojamas parodas, susipažino su muziejine ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, pagerbė 1944–1947 m. sovietų nužudytų asmenų atminimą, kurių palaikai yra palaidoti koplyčioje-kolumbariume.


    Olgos Posaškovos nuotraukos (LR Seimo kanceliarija)

     

     

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”