http://genocid.lt/

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Nauji leidiniai (Atnaujinta 2019-01-02)
Išleista Vladislavo Ogarkovo knyga „Mano draugas Lapinskas“
2019-03-19
Sulaukęs 96-erių kovo 18 d. mirė Lietuvos partizaninio karo dalyvis, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio organizacijos štabo viršininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas Vytautas Balsys-Uosis.

Velionis bus pašarvotas kovo 19 d. 16 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje. Laidotuvės kovo 20 d. 15 val. Romainių kapinėse.

2019-03-19
Minime 1949 m. kovo 25–28 d. vykusios Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos kodiniu pavadinimu „Bangų mūša“ 70-ąsias metines.

Kovo 25-ąją, pirmadienį, nuo 10 iki 17 val. Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (Aukų g. 2A, Vilnius) nemokamas muziejaus lankymas.

Kviečiame apsilankyti!

2019-03-15

Prieš 110 metų, 1909 m. kovo 15 d., Palangoje gimė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininkas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, partizanų generolas, ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas (1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime).


2019-03-13
Kovo 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre pripažino, kad sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas prilygsta lietuvių tautos genocidui.
2015 m. tas pats Strasbūro teismas buvo paskelbęs, kad Lietuva partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui.
LGGRTC gen. direktorė Birutė Burauskaitė naująją Strasbūro teismo nutartį įvertino kaip Lietuvos laimėjimą.

Daugiau

2019-03-13

Genocido tyrimo centras nepasiduos vulgariam spaudimui

Jau metus laiko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau - Centras) sulaukia nuožmaus reikalavimo sudėtingą ir skausmingą Lietuvos istoriją vertinti ne pagal istoriografijoje priimtus metodus, ne pagal istorinius faktus, bet pagal atskirų asmenų norus. Šis spaudimas pasireiškia dešimtimis skundų įvairioms valstybės institucijoms, redakcijoms, užverčiant Centrą paklausimais, viešoje erdvėje, taip pat ir tarptautinėje, skleidžiant netiesą apie Centrą, Lietuvą, istorinius veikėjus, šmeižiant bei atvirai grasinant sunaikinti Centrą arba pakeisti jo vadovybę. Vienas iš tokių netiesos skleidimo atvejų baigėsi tuo, kad pernai minint Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines jo gimimo vietoje, New Britaine (JAV), buvo nelauktai atsisakyta ilgai siekto susitarimo pastatyti partizanų vadui Centro pagamintą paminklą.

Daugiau


2019-03-13
Kovo 8 d. Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje vyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas. Jame dalyvavo LGGRTC Atminimo programų skyriaus vedėja Dalė Rudienė ir šio skyriaus vyresnysis istorikas Benas Navakauskas. Gimnazistams pristatytos programos „Okupacijų istorija jaunimui“ bei „Partizaninis karas Lietuvoje“.

2019-03-07

Prieš 70 metų, 1949 m. kovo 7 d. Alytaus aps. Kalesninkų miške buvo sunaikinti du Dainavos apygardos štabo bunkeriai: prie Žemaitėlių ir Jotiškių k. Viename – Dainavos apygardos štabo – bunkeryje MGB agentai „Rytas“ (Algirdas Skinkys) ir „Varnas“ (būsimas garsus LSSR poetas Kostas Kubilinskas) nušovė miegantį Šarūno rinktinės vadą, nuo 1948 m. lapkričio mėn. laikinai ėjusį Dainavos apygardos vado pareigas Benediktą Labėną (Labenską)-Kariūną. Kitame – Kazimieraičio rinktinės štabo – bunkeryje žuvo Dainavos apygardos vado pavaduotojas ir Kazimieraičio rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas Viktoras Kazlauskas-Vanagas, šios tėvūnijos būrio vadas Jonas Kazlauskas-Šermukšnis ir partizanas Petras Šilanskas-Labutis.


2019-02-27
Lietuvos Respublikos Seime vyksta renginiai, skirti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Kovo 11 d. atvirų durų valandomis Seime vyks vaikų kūrybinės dirbtuvėlės, viktorina, koncertas. Taip pat bus galima aplankyti Kovo 11-osios Akto salę.
Kviečiame dalyvauti!

Renginių programa
 

2019-02-27
2019 m. vasario 17 d. LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinyje Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejuje įvyko fotografijų parodos „Šaulys – Tėvynės labui”, skirtos 100-osioms Lietuvos šaulių sąjungos metinėms paminėti, atidarymas. G. Matulionio 103-iosios šaulių kuopos vadas Ramūnas Šerpatauskas pristatė Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo ir veiklos istoriją.

Dagiau

2019-02-25
Vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje pristatyta LGGRTC išleista rusų rašytojo Vladislav Ogarkov apybraiža „Mano draugas Lapinskas“. Pristatyme dalyvavo Norilsko lagerio kalinio Vinco Lapinsko artimieji ir pažįstami, lietuviško leidinio sudarytoja, LGGRTC atstovai bei istorija susidomėję žmonės.

2019-02-19
Vasario 16 d. LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Atminimo programų skyriaus vedėja Dalė Rudienė, vyriausioji istorikė Dalia Narušienė ir vyriausioji specialistė Jolanta Sinkevičiūtė dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime prie Televizijos bokšto. Po vėliavos pakėlimo ceremonijos generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė Telecentro atstovams perdavė nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatų Algirdo Žostauto ir Robertos Beleckaitės darbą „Žmonių tvirtybės bokštas“ (Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centras, mokytojai Jonas Rabačiauskas ir Birutė Krasuckienė).

2019-02-19
Vasario 15 dieną Minaičių kaime (Grinkiškio sen., Radviliškio r. sav) įvyko Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos paskelbimo 70-ųjų metinių minėjimas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio memoriale. Renginį organizavo Radviliškio rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Daugiau

2019-02-15

Prieš 70 metų, 1949 m. vasario 16 d., Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Minaičių k. Miknių sodyboje Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje paskelbta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracija– konstitucinės reikšmės dokumentas, liudijantis Lietuvos valstybės tęstinumą okupacijos sąlygomis.


2019-02-14
Prieš 70 metų, 1949 m. vasario 10–20 dienomis įvyko vientelis Lietuvos partizanų suvažiavimas. Vidury okupuotos Lietuvos, ankštame šešių kvadratinių metrų bunkeryje, partizanų vadai dešimt parų tarėsi dėl Lietuvos ateities.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) 1949 m. vasario 16 d. deklaracija laikytina panašaus lygmens aktu, kaip ir 1918 m. vasario 16 d. ar 1990 m. kovo 11 d. nepriklausomybės aktai. Nuo šių dviejų aktų 1949-ųjų deklaracija skiriasi nebent tuo, kad jos nepavyko taip greitai realizuoti ir kad jos paskelbimo kaina buvo žymiai didesnė.

Daugiau

2019-02-12

Lietuvos ypatingasis archyvas maloniai kviečia į parodą
LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS
1949 m. vasario 16 d.
DEKLARACUA
IR JOS SIGNATARAI
Paroda atidaroma 2019 m. vasario 14 d. 16 val.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, Vilniuje
Paroda veikia 2019 m. vasario 14 d. kovo 31 d.


2019-02-06
„1941 m. birželio 22 d. kilus Vokietijos–SSRS karui Lietuvoje prasidėjo ir po visą kraštą išplito sukilimas. Jo centru tapo Kaunas, kur birželio 23 d. per sukilėlių užimtą Kauno radiofoną (…) paskelbta apie atkuriamą laisvą, nepriklausomą Lietuvą ir Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtį. Tai suteikė naują impulsą visoje Lietuvoje, pradėjo sparčiai formuotis ginkluotosios lietuvių sukilėlių grupės. (…) Tolesnis šių sukilimo metu susiformavusių karinių-partizaninių formuočių likimas priklausė nuo vokiečių“, – rašoma Arūno Bubnio knygoje „Lietuvių policijos batalionai 1941–1945 m.“

8diena.lt pateikia istorikų pokalbį apie šią knygą, apie itin dramatišką, netgi tragišką kai kurių jaunų vyrų likimą, apie tai, kaip laisvės kovotojai virsta nusikaltėliais žmogiškumui, apie trapų egzistencinį pasirinkimą tarp savo ir kito mirties, apie vieną skaudžiausių, jautriausių ir mažai nagrinėtų Lietuvos istorijos laikotarpių.

Daugiau

2019-02-04
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras internetinėje svetainėje www.kgbveikla.lt baigė publikuoti dokumentus apie nusikalstamą Raudonosios armijos veiklą Lietuvoje 1939-1949 m. Baigiamajame etape atskleidžiami Raudonosios armijos nusikaltimai prieš Lietuvos okupaciją ir iškart po jos.

Daugiau

2019-01-30
Prieš 70 metų, 1949 m. sausio 31 d., Kupiškio aps. Aukštupėnų vls. Ožkinių k. žuvo Dariaus ir Girėno rinktinės partizanų būrio vadas Albinas Tindžiulis-Dėdė.

2019-01-25

Prieš 70 metų, 1949 m. sausio 25 d., Panevėžio aps. Smilgių vls. Padaugyvenės k. gyventojo A. Meškausko sodyboje žuvo Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės vadas Petras Masiulaitis-Virpša, Giria, rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Brazauskas-Žaibas, rinktinės vado asmens sargybinis Mečislovas Baltramiejūnas-Tadas ir keturi jų bendražygiai.


2019-01-25
2019 m. sausio 24 d. Rokantiškių kapinėse buvo palaidotas a.a. Petras Cidzikas.

Paskutinėje kelionėje vieną žymiausių disidentų ir visuomenininkų lydėjo žmona Vanda, dukra Rūta, anūkės, giminaičiai, taip pat bendražygiai, kovos bei dvasios bičiuliai.

Daugiau

2019-01-22
A.a. disidentą ir visuomenininką, pogrindžio spaudos platintoją, politinių bado akcijų iniciatorių, pirmųjų mitingų už laisvę organizatorių, Vyčio kryžiaus kavalierių Petrą Cidziką galima pagerbti trečiadienį nuo 13 val. Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo salėje (Šv. Ignoto g. 6, Vilnius).
Šv. Mišios ketvirtadienį 10 val. Šv. Ignoto bažnyčioje, karstas išnešamas 12 val.
Laidodotuvės Rokantiškių kapinėse.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

2019-01-21
Sausio 21-ą, paryčiais, mirė žinomas disidentas ir visuomenininkas, pogrindžio spaudos platintojas, politinių bado akcijų iniciatorius, pirmųjų mitingų už laisvę organizatorius, Vyčio kryžiaus kavalierius Petras Cidzikas.

Daugiau

2019-01-20

Prieš 70 metų, 1949 m. sausio 20 d., Marijampolės aps. Marijampolės vls. Liepynų k. sunaikintas Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabas. Žuvo rinktinės vadas Kazimieras Greblikas-Gegužis, Sakalas, rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Vytas (Vytautas) Kronkaitis (Krunkaitis)-Herbas, rinktinės štabo ir Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Algimantas, Skydas. Tą pačią dieną Vyšnialaukio k. žuvo rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Petras Terza-Stumbras.


2019-01-16
Kaip KGB atsilygindavo savo agentams

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo interneto svetainėje www.kgbveikla.lt pateikia 70 Lietuvos ypatingajame archyve esančių dokumentų, atskleidžiančių mažai žinomą LSSR KGB santykio su dirbančia agentūra aspektą – gerai dirbančių slaptųjų bendradarbių (agentų, patikimų asmenų ir konspiracinių butų laikytojų) materialinį skatinimą.

Daugiau

2019-01-11
Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo.
Sausio 12 d. nuo 10 iki 18 val. ir sausio 13 d. nuo 10 iki 17 val.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1F, 1N) ekspozicijų lankymas nemokamas. Muziejaus konferencijų salėje – fotografo Viliaus Jasinevičiaus paroda „Vilniaus barikadose 1991” .

Kviečiame apsilankyti!

2019-01-10
Prieš 100 metų, 1919 m. sausio 3 d., Kauno aps. Pakuonio vls. Bačkininkų k. gimė partizanas, pogrindinės spaudos platintojas Povilas Buzas (mirė 2012 m. sausio 13 d. Birštone).

Prieš 80 metų, 1939 m. sausio 6 d., Rokiškio vls. Ratkūnų k. gimė pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, pogrindinės spaudos platintojas, politinis kalinys Petras Plumpa.

Prieš 90 metų, 1929 m. sausio 6 d., Tauragės aps. Skaudvilės vls. Skaudvilės mstl. gimė disidentas, pogrindžio spaudos tekstų autorius ir bendradarbis Stasys Stungurys.

Prieš 90 metų, 1929 m. sausio 15 d., Kretingos aps. Kretingos vls. Rūdaičių k. gimė antisovietinio pasipriešinimo dalyvė, Sausio 13-osios brolijos įkūrėja ir vadovė Jadvyga Bieliauskienė (mirė 2009 m. lapkričio 21 d.).

2019-01-10

Jeigu esi 5-12 kl. mokinys, domiesi Lietuvos istorija ir nori atskleisti savo talentus, kviečiame dalyvauti jau 19-tą kartą organizuojamame nacionaliniame mokinių konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ ir prisidėti prie istorijos įamžinimo. Susipažink su konkurso nuostatais ir savo rašto darbus, piešinius, dainas, video medžiagą, rankdarbius, fotografijas ir kitus darbus kartu su užpildyta dalyvio anketa siųsk adresu Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius arba el. paštu iki 2019 m. kovo 11 d.
Iškilus klausimams kreipkitės telefonu (85) 275 5261, arba el.paštu.


Konkurso nuostatai
Konkurso anketa



Įvykių archyvas:
2018 metai
2017 metai
2016 metai
2015 metai
2014 metai
2013 metai
2012 metai
2011 metai