2019 m. rugsėjo 18 d.
Paieška
Aukų g. 2A, LT-01113 Vilnius, Įm. kodas 191428780, tel./faks. (8~5) 249 8156, el. p. muziejus@genocid.lt
Versija spausdinimui
„Kovojančios Lietuvos prezidentas“

Jonas Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje, Jono ir Petronėlės Žemaičių šeimoje. 1926 m., baigęs šešias Raseinių gimnazijos klases, įstojo į Kauno karo mokyklą. Ją baigęs, 1929 m. gavo leitenanto laipsnį ir ėmė tarnauti 2-ajame artilerijos pulke kuopos vadu. 1936–1938 m. tobulinosi Prancūzijos Fontenblo artilerijos mokykloje. Baigęs stažuotę ir gavęs kapitono laipsnį vadovavo Lietuvos kariuomenės 1-ojo, vėliau 4-ojo artilerijos pulko mokomajai baterijai. Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karo pradžia Joną Žemaitį, pirmosios sovietinės okupacijos metais išvengusį represijų, užklupo Varėnos poligone. Nepaklusęs įsakymui trauktis į Rytus, Jonas Žemaitis su grupe karininkų liko Lietuvoje. Išėjęs į atsargą įsijungė į rezistencinę veiklą: platino pogrindinę spaudą, būrė vyrus į generolo Povilo Plechavičiaus Vietinę rinktinę. 1944 m. kovo mėn. tapo Vietinės rinktinės 310-ojo bataliono vadu. Vokiečiams sunaikinus rinktinės štabą iš tarnybos pasitraukė ir gyveno su šeima Kiaulininkuose (Raseinių r.).

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai Jonas Žemaitis kurį laiką slapstėsi. 1945 m. pavasarį jis susisiekė su Lietuvos laisvės armijos atstovais, o birželio mėn. įsijungė į Juozo Čeponio vadovaujamą partizanų Žebenkšties rinktinę – tapo rinktinės štabo viršininku. 1946 m. rugpjūčio mėn. Jonas Žemaitis tapo Šerno rinktinės, 1947 m. gegužės mėn. – Kęstučio apygardos vadu. Mėgindamas centralizuoti vadovavimą, 1948 m. gegužės mėn. Jonas Žemaitis įkūrė Jūros (Vakarų Lietuvos) sritį ir tapo pirmuoju jos vadu. Netrukus jis ėmėsi organizuoti vieningą visos Lietuvos partizanų vadovybę. Prasidėjo susitikimai ir konsultacijos su kitais vadais. 1948 m. lapkričio mėn. sričių atstovų posėdyje buvo paskelbta apie Lietuvos rezistencijos vyriausios vadovybės atkūrimą. 1949 m. vasario mėn. Minaičių k. (Radviliškio r.) įvykusio partizanų vadų suvažiavimo metu buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), o Jonas Žemaitis-Vytautas vienbalsiai išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų generolo laipsnis. Kartu su kitais LLKS Tarybos nariais jis 1949 m. vasario 16 d. pasirašė LLKS Tarybos deklaraciją. Deklaracijos 8-asis punktas numatė, kad „atstačius Lietuvos Nepriklausomybę, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas“.

LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pareigas Jonas Žemaitis sėkmingai vykdė beveik trejus metus, kol 1951 m. gruodžio mėn. ištikus insultui buvo paralyžiuotas ir kurį laiką buvo priverstas jų atsisakyti. 1953 m. pavasarį, šiek tiek pagerėjus sveikatai, Jonas Žemaitis vėl ėmėsi prezidiumo pirmininko pareigų, stengėsi atstatyti nutrūkusius ryšius. Deja, 1953 m. gegužės 30 d., išdavus bunkerį Šimkaičių miške (Jurbarko r.), jis buvo suimtas.

Pusantrų metų Jonas Žemaitis buvo kalinamas Vilniaus KGB vidaus kalėjime, tardytas Vilniuje ir Maskvoje, tačiau liko ištikimas Lietuvos karininko ir partizanų vado priesaikai.

1954 m. lapkričio mėn. 26 d. Jonas Žemaitis buvo sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.

1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties), o 1998 m. sausio 28 d. – dimisijos brigados generolo laipsnis (po mirties).


Grįžti į parodų sąrašą



Nuotraukų galerija
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”