2018 m. lapkričio 15 d.
Paieška
Aukų g. 2A, LT-01113 Vilnius, Įm. kodas 191428780, tel./faks. (8~5) 249 8156, el. p. muziejus@genocid.lt
Versija spausdinimui
„Lietuvos partizanų Algimanto apygardai – 60“
Nuo 2007 m. lapkričio 27 d. iki 2008 m. kovo 14 d. konferencijų salėje buvo eksponuojama Panevėžio kraštotyros muziejaus paroda „Lietuvos partizanų Algimanto apygardai – 60“, apžvelgianti šios tik tris metus gyvavusios apygardos istoriją.
Lietuvos partizanų Algimanto apygarda buvo viena vėliausiai įkurtų partizanų apygardų Lietuvoje. Siekiant efektyvesnio vadovavimo Rytų Lietuvos srities partizanų vadų sprendimu ji buvo įkurta tik 1947 m. gegužės
1 d. ir apėmė dabartinių Kupiškio, Rokiškio, iš dalies Anykščių ir Panevėžio rajonų teritorijas.
Algimanto apygarda 1947–1949 m. buvo pagrindinis Aukštaitijos partizanų junginys. Jos teritorijoje, Šimonių girioje, bazavosi srities vadovybė, nuolat vyko svarbiausi Aukštaitijos partizanų vadų sąskrydžiai, pasitarimai. Apygardai vadovavo Antanas Slučka-Šarūnas (1947 05–1948 10) ir Antanas Starkus-Montė (1948 10–
1949 11 01).
1949 m. rudenį buvo sunaikinti apygardos ir Šarūno rinktinės štabai. Kadangi atkurti apygardos štabo nebuvo galimybių, 1950 m. lapkričio mėn. srities vado įsakymu Algimanto apygarda buvo panaikinta, likę Šarūno ir Kunigaikščio Margio rinktinių kovotojai sujungti į vieną– Tumo-Vaižganto rinktinę ir įtraukti į Vytauto, o Žaliosios rinktinės kovotojai – į Vyčio apygardas.
Aštuoniolika Panevėžio muziejininkų parengtų stendų pasakoja apie apygardos struktūrą, atskiras rinktines ir vadus, partizanų spaudą, kovos atributus, ginklus. Nemažai parodos nuotraukų paimta iš Genocido aukų muziejaus fondų.


Lankytojai susipažįsta su paroda

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”