2019 m. rugsėjo 17 d.
Paieška
Aukų g. 2A, LT-01113 Vilnius, Įm. kodas 191428780, tel./faks. (8~5) 249 8156, el. p. muziejus@genocid.lt
Versija spausdinimui
"Gyvybės ir mirties keliu"
Nuo 2007 m. sausio 13 d. iki gruodžio 11 d. muziejuje veikė parodėlė „Gyvybės ir mirties keliu“, skirta Laisvės gynėjų dienai. Joje eksponuoti nuo 1992 m. Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos organizuojamų pagarbos bėgimų „Gyvybės ir mirties keliu“ proga sukurti medaliai, gairelės, lankstukai, nuotraukos, kuriose įamžintos renginio akimirkos, taip pat istorinės nuotraukos, primenančios kelio į Laisvę žingsnius: pirmąjį mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio suvažiavimą, Baltijos šalių tautinių judėjimų surengtą akciją „Baltijos kelias“, Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dieną, Parlamento ir Televizijos bokšto gynybą.


Parodos fragmentas


Idėja rengti pagarbos bėgimą, skirtą žuvusiems dėl Laisvės ir Nepriklausomybės, kilo 1991 m. sausio dienomis. Sovietų kariuomenei užėmus Spaudos rūmus, Lietuvos radijo ir televizijos komitetą, Televizijos bokštą, Vilniaus miesto radijo mazgą ir ėmus skleisti SSKP propagandą, dezinformaciją ir šmeižtą apie politinius procesus Lietuvoje, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija kartu su Karolio Dineikos sveikatos sąjunga surengė protesto bėgimą „Vieninga ir nedaloma Lietuva“. Per tris dienas 500 bėgimo dalyvių iš Palangos atbėgo iki Vilniaus, iki Televizijos ir radijo komiteto. Čia, mitingo prie iškilusio Kryžių kalnelio metu Bėgimo mėgėjų asociacijos vadovui Romui Bernotui kilo idėja žuvusiųjų Lietuvos Laisvės gynėjų atminimui surengti pagarbos bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“. 1992 m. tai ir buvo įgyvendinta. Kasmet Sausio 13-ąją 12 val. bėgimo dalyviai nuo Antakalnio kapinių, kuriose palaidoti žuvę Laisvės gynėjai, miesto gatvėmis bėga iki Televizijos bokšto – tragiškos jų žūties vietos. Šis Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų, Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos šaulių sąjungos, kitų valstybės institucijų bei visuomeninių organizacijų remiamas renginys tapo gražia Laisvės gynėjų atminimo tradicija. Bėgime kasmet dalyvauja daugiau kaip 2500 bėgikų – Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos narių, karių ir Lietuvos karo akademijos kariūnų, Krašto apsaugos savanorių ir pavienių įvairaus amžiaus entuziastų.

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”