2017 m. balandžio 25 d.
Paieška
Aukų g. 2A, LT-01113 Vilnius, Įm. kodas 191428780, tel./faks. (8~5) 249 8156, el. p. muziejus@genocid.lt
Versija spausdinimui
Kilnojamosios parodos
  • „12-ASIS KILOMETRAS: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“

2014 m. parengta kilnojamoji paroda skirta 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudytiems Lietuvos piliečiams atminti. Visi jie – pirmosios sovietinės okupacijos aukos, naujam režimui „socialiai svetimi ir pavojingi elementai“, kuriuos reikėjo sunaikinti. 1942–1943 m. Sverdlovske buvo sušaudyti 77 Lietuvos piliečiai. Tarp jų – aštuoni 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetų nariai: ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, vidaus reikalų ministrai Petras Aravičius, Antanas Endziulaitis, Zigmas Pranas Starkus, susisiekimo ir užsienio reikalų ministras Valdemaras Vytautas Čarneckis, švietimo ministras Kazimieras Jokantas, krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys ir finansų ministras Jonas Sutkus.

Parodoje pristatoma 1940–1941 m. politinė situacija, įtakojusi pirmuosius Lietuvos gyventojų trėmimus ir įkalinimus lageriuose, trumpa Gario lagerio (Sverdlovsko sr.), kuriame buvo kalinami politiniai kaliniai, istorija ir mirties bausme nuteistų Lietuvos piliečių biografijos.

Aprašai lietuvių ir anglų kalbomis.

 

Parodos pristatymai

 

 

  • „Dainavos apygardos Genio grupės partizanų žūtis. 1952 m. gegužė“

Paroda „Dainavos apygardos Genio grupės partizanų žūtis. 1952 m. gegužė“ skirta keturiems Dainavos apygardos partizano Kazimieraičio rinktinės DLK Vytauto tėvūnijos Genio būrio partizanams: Vytui Kazimierui Sadauskui-Kariui, Antanui Česnulevičiui-Mėnuliui, Jonui Peciukoniui-Banginiui ir Jonui Vytautui Lukoševičiui-Balandžiui atminti.

Paroda parengta remiantis istorine, archeologine ir antropologine medžiaga.

Aštuoniuose parodos stenduose pristatoma Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės DLK Vytauto tėvūnijos Genio grupės partizanų istorija, partizanų bunkerio, įkurto Zervynų-Palkabalio miške, šturmo operacija ir partizanų žūties aplinkybės, 2012 m. vykdytų archeologinių tyrimų rezultatai, žuvusiųjų palaikų identifikavimo eiga ir atminimo įamžinimo akimirkos.

Aprašai lietuvių kalba.

 

Parodos pristatymai

 

 

  • „Liudyti tautai ir istorijai“

Fotografijų paroda „Liudyti tautai ir istorijai“, skirta laisvės kovų dalyvio Leono Laurinsko atminimui. L. Laurinskas – buvęs Kęstučio apygardos partizanas, politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos narys, Lietuvos kariuomenės kūrėjas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius.

Nuo 1945 m. iki 1953 m. ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo kovose dalyvavęs L. Laurinskas sukaupė gausią fotografijų kolekciją. Istorinėse fotografijose įamžinti Vakarų Lietuvos (Jūros) srities partizanų vadovybė ir Kęstučio apygardai priklausiusių rinktinių vadai ir partizanai, partizanų ryšininkai, rikiuotės, pratybos, laisvalaikio akimirkos. Surinktos ir išsaugotos L. Laurinsko fotografijos – neįkainuojamas istorijos šaltinis ir liudijimas dabartinei ir ateinančioms kartoms apie pokaryje Lietuvoje vykusias kovas už laisvę. Parodoje eksponuojamos 65 fotografijos.

Aprašai lietuvių kalba.

 

Parodos pristatymai

 

 

  • „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“

Paroda parengta pagal to paties pavadinimo fotografijų parodą, eksponuotą Genocido aukų muziejuje 2010 m., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį. XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje prasidėję atgimimo mitingai sutraukdavo tūkstantines minias. Pamiršę ilgus metus kausčiusią baimę, Lietuvos žmonės gyveno Laisvės ir Nepriklausomybės viltimi. Tačiau ne visi mitingų dalyviai ėjo į juos vedami pakilių jausmų. Nesankcionuotų mitingų ir susibūrimų dalyvius sekė budri KGB akis. Nesikišdami į mitinguotojų vaikymą, KGB darbuotojai užrašinėjo kalbas, iškeltų plakatų turinį, registravo dalyvių skaičių ir, kad vėliau galėtų nustatyti jų tapatybę, fotografuodavo. Ilgainiui KGB sukaupė didelę nuotraukų kolekciją. Jose įamžinti aktyvesni mitingų dalyviai buvo numeruojami, nustatoma jų tapatybė. Galima tik įsivaizduoti, kas būtų laukę tų žmonių, jei būtų pavykę užgniaužti tautos atgimimą...

Į galingą sąjūdį susivienijusi Lietuva atkūrė nepriklausomą valstybę, KGB darbuotojai 1991 m. rugpjūtį išsikraustė iš rūmų Gedimino prospekte, o jų darytos ir rinktos nuotraukos liko. Liko, kad liudytų istoriją.

Aprašai lietuvių kalba.

 

Parodos pristatymai

 

 

  • „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“

Parodą „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“ parengė Tautos atminties institutas (IPN, Lenkija), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus. Lenkų kalba parengta paroda pirmą kartą visuomenei pristatyta Lenkijos Respublikos Seime 2011 m. liepos mėn.
Dvidešimtyje chronologiškai išdėstytų parodos stendų eksponuojamos fotografijos, spaudos publikacijos, dokumentai, žemėlapiai ir schemos atspindi tragišką Lenkijos valstybės politinę situaciją po 1939 m. rugpjūčio 23 d. Ribentropo ir Molotovo pakto pasirašymo, Lenkijos gynimą 1939 m. rugsėjo mėn., kariškių ir civilių gyventojų pasitraukimą į Lietuvą, Lietuvos poziciją Lenkijos atžvilgiu 1939 m. rugsėjo mėn., internavimo stovyklų sistemos kūrimą ir išsidėstymą 1939–1940 m., kasdieninį gyvenimą internavimo stovyklose, pogrindinę ir kūrybinę internuotųjų veiklą, internavimo stovyklų administracijos pareigūnų biografijas, Lietuvos lenkų pagalbą internuotiesiems ir karo pabėgėliams bei internavimo stovyklų vadovybės ir pačių internuotųjų likimą po Lietuvos okupacijos 1940 m. birželio mėn.
Panaudota medžiaga iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos mokslinių institucijų, archyvų, muziejų ir privačių asmenų kolekcijų. 2012 m. paroda parengta lietuvių kalba ir pristatyta Lietuvos Respublikos Seime.

Aprašai lietuvių kalba.

 

Parodos pristatymai

 

 

  • „PARTIZANO KELIU. Prisikėlimo apygardos vadas Juozas Paliūnas-Rytas (1915–1952)“

2012 m. parengta kilnojamoji paroda skirta 60-osioms Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno-Ryto (1915–1952) žūties metinėms atminti. Parodoje eksponuojamos fotografijos pasakoja apie partizano J. Paliūno-Ryto nueitą kovos kelią nuo Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Kudirkos rajono vado pareigų iki Prisikėlimo apygardos vado pareigų. Vaizdinę medžiagą papildo iki šiol niekur nepublikuoti 1994 m. Krakių-Gudžiūnų (Kėdainių r.) apylinkėse Česlovo Kišono surasti Prisikėlimo apygardos archyviniai dokumentai, pasirašyti Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės vado Ryto (J. Paliūno). Kiekviename parodos stende panaudotos J. Paliūno-Ryto atsiminimų ištraukos, kuriose atsiskleidžia aukštos moralės, tvirtų įsitikinimų, patrioto ir kovotojo asmenybė.

Aprašai lietuvių kalba.

 

Parodos pristatymai

 

 

  • „GULAG‘AS. Vieno lagerio istorija“

Memorialinio muziejaus „Permė-36“ 2003 m. parengta kilnojamoji paroda supažindina su 1946–1987 m. Permės srities Čiusovojaus rajono Kučino kaime veikusio sovietinio lagerio istorija. 1946 m. įkurta 6-oji pataisos darbų kolonija (PDK-6) ilgainiui tapo griežčiausiai Sovietų Sąjungos teritorijoje saugomu ypatingojo režimo lageriu „Permė-36“, kuriame buvo kalinami įvairių tautybių disidentai, žmogaus teisių gynėjai, Helsinkio grupės įkūrėjai ir nariai. Parodoje atspindėti trys pagrindiniai lagerio raidos etapai: 1946–1954 m., 1954–1972 m. ir 1980–1989 m. Informaciją apie kiekvieną etapą papildo politinių kalinių Andrejaus ir Ivano Gelių, Balio Gajausko, Levkos Lukjanenkos, Sergejaus Kovaliovo ir Vasilio Stuso biografijos. Ilgus metus kalinti ypatingojo režimo lageryje „Permė-36“ šie politiniai kaliniai, kaip ir daugelis kitų, liko tvirti savo įsitikinimų gynėjai.

2012 m. LGGRTC Genocido aukų muziejui bendradarbiaujant su Permės Politinių represijų istorijos memorialiniu centru „Permė-36“ ir memorialiniu muziejumi „Permė-36“ paroda išleista Lietuvoje.

Aprašai lietuvių kalba.

 

Parodos pristatymai

 

 

  • „PO SVETIMU DANGUM: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje
    1940–1958 m.“

2011 m. parengta kilnojamoji paroda supažindina su sovietinio totalitarinio režimo vykdytais nusikaltimais – Lietuvos gyventojų trėmimais ir kalinimu lageriuose. Eksponuojami dokumentai ir nuotraukos pasakoja apie trėmimų organizavimą, politinius areštus, sunkias ir sudėtingas tremtinių bei politinių kalinių gyvenimo, buities ir darbo sąlygas. Teminiu principu parengti stendai nušviečia įvairius kasdienybės aspektus – maistą, aprangą, tikėjimą, kartu išryškindami tremties ir kalinimo lageriuose skirtumus.

 

Aprašai lietuvių ir anglų kalbomis.

 

Parodos pristatymai

 

 

  • „SMURTO KRONIKA: Lietuva 1939–1941 metais“

2006 m. parengta kilnojamoji paroda skirta 1941 metų Birželio trėmimų 65-osioms metinėms atminti. Eksponuojami dokumentai ir nuotraukos supažindina su Lietuvos nepriklausomybės praradimo aplinkybėmis, skaudžia pirmosios sovietinės okupacijos patirtimi: represijų pradžia, krašto sovietizavimu ir Juodojo Birželio tragedija, kai per keletą dienų į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos žmonių, tarp kurių buvo daug senelių ir vaikų.

 

Aprašai lietuvių ir anglų kalbomis.

 

Parodos pristatymai

 

 

  • KARAS PO KARO: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.“  

2004 m. parengta kilnojamoji paroda atspindi Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, konkrečius partizaninio karo etapus, karinę organizaciją ir veiklą. Daug dėmesio skiriama laisvės kovotojų, jų šeimų ir rėmėjų gyvenimui, pasakojama apie jų buitį, kasdienybę, neišvengiamas netektis. Atskirame stende nušviečiamas rezistencijos dalyvių ir jų šeimų likimas tremtyje Sibire.


Aprašai lietuvių ir anglų kalbomis.

 

Parodos pristatymai

 



  • KREPŠINIS SOVIETŲ LAGERIUOSE IR TREMTYJE

2011 m. parengta paroda skirta Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metams bei Lietuvoje vykusiam Europos vyrų krepšinio čempionatui. Parodos plakatai supažindina, kaip XX a. 6-ajame dešimtmetyje Komijoje, Mordovijoje, Kazachstane, Omsko, Irkutsko ir kitose srityse esančiuose sovietų lageriuose bei tremties vietose kūrėsi lietuvių krepšinio komandos. Ten, kur kiekviena diena reiškė žūtbūtinę kovą už išlikimą, kur kiekvienas buvo priverstas kovoti už save, reikėjo surasti tai, kas vienytų ir keltų pasididžiavimą. Lietuviams tokiu vienijančiu veiksniu tapo krepšinis.

Aprašai lietuvių ir anglų kalbomis.

 

Parodos pristatymai

 


  • IR JIE MOKĖJO DŽIAUGTIS...

Paroda parengta pagal to paties pavadinimo fotografijų parodą, eksponuotą Genocido aukų muziejuje 2010 m. Partizaninių kovų dešimtmečiui skirtoje parodoje nėra rikiuočių, žygių, netekčių vaizdų – joje pristatomos vien linksmos ir nuotaikingos akimirkos. Juk dauguma pogrindžio armijos kovotojų buvo jauni, 18–30 metų žmonės ir trumpomis atokvėpio minutėmis jiems buvo nesvetimi pokštai ir išdaigos. Juokaudavo jie ir prieš fotoaparato objektyvą. Jei ne ginklai ir ne partizanų uniformos, net nebūtų galima pagalvoti, kokiu sudėtingu ir pavojų kupinu metu darytos parodoje eksponuojamos nuotraukos.

Aprašai lietuvių kalba.
2016 m. paroda „Ir jie mokėjo džiaugtis...“ parengta ukrainiečių kalba.

 

Parodos pristatymai

 


  • UŽ URALO, ŽEMĖS GALO...

2011 m. parengta kilnojamoji paroda supažindina su vietovių, į kurias 1941 ir 1945–1953 m. buvo ištremti ar įkalinti lageriuose Lietuvos gyventojai, geografiniais skirtumais, būstų ir darbų specifika, nulemta gamtinių sąlygų įvairovės. Komija, Jakutija, Magadanas, Irkutskas, Krasnojarskas, Altajus, Novosibirskas, Kazachija, Tadžikija… Šių teritorijų gamtinės sąlygos buvo skirtingai sunkios lietuviams. Nuo jų labai priklausė ir darbai, kuriuos reikėjo dirbti tremtyje ir lageriuose. Amžino įšalo žemėje, kur žemdirbyste verstis buvo neįmanoma, lietuviai tremtiniai privalėjo žvejoti; taigoje – kirsti medžius, rinkti sakus, plukdyti sielius; naudingųjų iškasenų rajonuose buvo verčiami dirbti šachtose ir kasyklose; tolimosios Tadžikijos plantacijose – rinkti medvilnę. Maisto stygiaus, nuolatinių nepriteklių ir ligų kamuojamiems, sunkų fizinį darbą dirbantiems politiniams kaliniams bei tremtiniams iš Lietuvos Sovietų Sąjungos gamta buvo baisi ir pragaištinga.

Aprašai lietuvių ir anglų kalbomis.

 

Parodos pristatymai

 


  • KUN. JONO AUGUSTAUSKO FOTOGRAFIJŲ PARODA

Paroda parengta 2004 m., minint 1949 m. kovo mėnesio trėmimų 55 metų sukaktį. Joje eksponuojamos pasportuotos nuotraukos, padarytos iš originalių 1949 metų tremtinio kun. Jono Augustausko (1923 11 24–2002 12 09) negatyvų. Atrinktose nuotraukose atsispindi įvairios temos, iliustruojančios tremtyje Irkutsko srityje pragyventus metus, tačiau daugiausia fotoportretų. Kun. Jono Augustausko fotoobjektyvas įamžino vyrus ir moteris, jaunus ir senus, lietuvius ir jų kaimynus rusus. Matome juos dirbančius ir laisvalaikio akimirkomis, švenčiančius ir liūdinčius, palydinčius Anapilin savo artimuosius...

Aprašai lietuvių kalba.

 

Parodos pristatymai

 


  • „ARMĖNŲ GENOCIDAS. 1915 METAI“

2005 m. parengta kilnojamoji paroda skirta armėnų tautos genocido 90-osioms metinėms atminti. Įtaigiu tekstu ir meninėmis priemonėmis nuosekliai bei santūriai pasakojama Osmanų imperijos pavergtos armėnų tautos tragedija: 1915–1916 m. Turkijos valdžios vykdytų masinių žudynių bei deportacijų aukomis tapo 1 mln. 500 tūkst. armėnų, gyvenusių Vakarų Armėnijos, Kilikijos ir kitose Osmanų imperijos provincijose. Iš Vakarų Armėnijos dingus armėnams, buvo sunaikinta ir jų kultūra – neliko miestų, bažnyčių, vienuolynų, mokyklų, bibliotekų.

 

Paroda skirta Lietuvos ir užsienio žiūrovams – aprašai lietuvių ir anglų kalbomis.

 

Parodos pristatymai


 


Dėl kilnojamųjų parodų eksponavimo galima kreiptis tel. (8~5) 266 32 82 ir el. paštu edukacija@genocid.lt
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”