2019 m. spalio 23 d.
Paieška
Aukų g. 2A, LT-01113 Vilnius, Įm. kodas 191428780, tel./faks. (8~5) 249 8156, el. p. muziejus@genocid.lt
Versija spausdinimui
Šaudymo kamera
KGB centrinės būstinės pusrūsyje įrengtoje šaudymo kameroje nuo 1944 m. pabaigos iki septintojo dešimtmečio pradžios buvo nužudyta daugiau kaip tūkstantis žmonių. Apie trečdalis jų sovietinių teismų arba vadinamosios „trijulės“ mirties bausme buvo nuteisti už dalyvavimą antisovietiniame pasipriešinime.
   
Tiksliai nežinoma, kada šiame pusrūsyje sušaudytas paskutinis pasmerktasis. Archeologinių tyrimų metu rasta laikraščio skiautė (nustatyta, kad tai 1962 m. lapkričio 1 d. „Vakarinės naujienos“) leidžia spėti, kad tuo metu kamera buvo rekonstruojama, bet ar jau tada pakito jos funkcija, nežinoma. Septintajame ar aštuntajame dešimtmetyje vietoj šaudymo kameros įrengtos stalių dirbtuvės.
 
Archyvinių dokumentų apie mirties bausmės vykdymą išliko labai nedaug. Žinoma, kad egzekucijas vykdė saugumiečių sudaryta ir griežtai įslaptinta speciali grupė, priklausiusi vadinamajam „A“ skyriui, o budelio pareigas 1944–1947 m. atlikdavo ir pats vidaus kalėjimo viršininkas (nuo 1945 m. gegužės mėn. – pavaduotojas) pplk. V. Dolgirevas. Tais metais per naktį būdavo nužudoma net iki 45 nuteistųjų. Po egzekucijos nužudytųjų palaikai būdavo sukraunami toje pačioje patalpoje įrengtame sandėliuke, o vėliau sunkvežimiu išvežami į užkasimo vietą. 1944–1947 m. sušaudytų 767 žmonių palaikai buvo užkasti beveik miesto centre – Tuskulėnuose.
 
Kur užkasti sušaudytų po 1950 m., kai Sovietų Sąjungoje vėl buvo įvesta mirties bausmė, žmonių palaikai, tiksliai nežinoma. Manoma, kad maždaug 30 km spinduliu apie Vilnių yra ne viena iki šiol nežinoma kapvietė. Vienoje jų turėtų būti ir 1957 m. šaudymo kameroje sušaudyto A. Ramanausko-Vanago palaikai.
 
Kol kas ištirta tik viena – Tuskulėnų kapvietė. Joje buvo surasti 724 žmonių palaikai: 720 vyrų, 4 – moterų. 45 asmenų palaikai identifikuoti. Tyrimo duomenys atskleidė, kaip buvo žudoma ir kaip elgtasi su palaikais.
 
Iš Tuskulėnų masinės kapvietės tyrimų ataskaitos:
 
„Dauguma žmonių, t. y. 685, arba 97 proc., mirė dėl įvairių kaukolės sužalojimų. Vieni iš jų buvo šautiniai: viena kulka – 492 atvejai, dviem kulkomis – 110 atvejų, trimis kulkomis – 31 atvejis, keturiomis kulkomis – 13 atvejų, penkiomis kulkomis – 4 atvejai, šešiomis kulkomis – 2 atvejai. Šautiniai sužalojimai padaryti įvairaus kalibro kulkomis (5,6–9,0 mm), dažniausiai šauta į pakaušį, kulka išėjusi viršugalvio ar veido srityje. […]
Be šautinių, aptikta ir kitokių kaukolių sužalojimų: buku daiktu – 118 atvejų, durtinių – 106 atvejai, pjautinių ir (arba) kirstinių – 4 atvejai.
Buki sužalojimai padaryti plokščiu kietu daiktu, kurio formos nustatyti nepavyko. Kai kuriais atvejais sužalojimų pobūdis rodo, kad galva buvo suspausta tarp dviejų kietų plokščių daiktų paviršių.
Dauguma durtinių sužalojimų padaryti keturbriauniais durtuvais. […] Tai rodo, kad durtuvu smogta gulinčiai aukai, ir durtuvas kiaurai persmeigė galvą. Pjautiniai ir (arba) kirstiniai sužalojimai kaukolėse padaryti nedideliais kirviais“.
 
Ekspozicija buvusioje šaudymo kameroje atidaryta 2000 m. birželio 24 d. Čia eksponuojami Tuskulėnuose ir pačioje šaudymo kameroje rasti daiktai, taip pat nuotraukos ir dokumentai iš archyvinių bylų, muziejaus rinkinių.
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”