http://genocid.lt/muziejus/lt/178/c/

Renginiai

2019 m.




2018 m.




2017 m.




2016 m.




2015 m.




2014 m.



2013 m.



2012 m.



2011 m.



2010 m.


2009 m.



2008 m.



2007 m.


  • Lapkričio 30 ir gruodžio 13 d. muziejuje lankėsi mokytojai, dalyvaujantys seminaruose, kuriuos organizavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Seminarų dalyviams buvo pristatytos muziejaus ekspozicijos ir edukacinės programos, surengtos dokumentinių filmų peržiūros.
  • Lapkričio 26–29 d. muziejuje vyko renginiai, skirti partizanų vadų Jono Žemaičio-Vytauto (1909 03 15–1954 11 26) ir Adolfo Ramanausko-Vanago (1918 03 06–1957 11 29) žūties metinėms atminti.
    Lapkričio 26 d. surengta muzikinė-poetinė kompozicija prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje.
    Lapkričio 26–29 d. konferencijų salėje vyko dokumentinių filmų „Ketvirtasis prezidentas“ ir „Partizanai“, pasakojančių apie Joną Žemaitį ir Adolfą Ramanauską, peržiūros.
    Lapkričio 27–29 d. vyko atvirų durų dienos. Lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis ir pagerbti partizanų vadų atminimą buvusio KGB vidaus kalėjimo 1-ojoje kameroje.

    Partizanų vadų pagerbimas buvusio KGB vidaus kalėjimo
    1-ojoje kameroje

    Atminimo renginių dalyviai buvusiame KGB vidaus kalėjime

  • Lapkričio 22 d., minint 1932–1933 m. badmečio ir politinių represijų aukų Ukrainoje atminimo dieną, Genocido aukų muziejuje buvo surengta apskritojo stalo diskusija „Kryptinga Stalino režimo valstiečių likvidavimo politika: Ukrainos ir Lietuvos lyginamoji analizė“. Pranešimus skaitė svečias iš Ukrainos dr. Henadijus Jefimenka ir LGGRTC Tyrimo departamento direktorius dr. Arvydas Anušauskas. Buvo pristatyta parodėlė „1932–1933 m. badmetis Ukrainoje“, rodomas dokumentinio filmo apie to meto tragiškus įvykius fragmentas. Po šio renginio prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje įvyko jau tradicine tapusi akcija „Uždek žvakelę!“. Jos metu buvo pagerbtas badmečio aukų atminimas.


    Akcijos Uždek žvakelę!" akimirkos
  • Lapkričio 7 d. muziejuje vyko Pedagogų profesinės raidos centro surengtas seminaras istorijos mokytojams „Lietuvos istorija: iš naujo atraskime XX a. (Pasipriešinimas 1940–1990 m.)“. Seminaro dalyviai susipažino su muziejaus ekspozicijomis, moksleiviams siūlomais edukaciniais užsiėmimais ir dokumentiniais filmais. Praktinio užsiėmimo metu jie nagrinėjo nepublikuotus istorijos šaltinius ir aptarė jų naudojimo galimybes istorijos mokymo procese.
  • Rugsėjo 28 d., Tuskulėnų aukų atminimo dieną, Tuskulėnų Rimties parke esančiame Kolumbariume įvyko aukų pagerbimo ceremonija. Dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Vilniaus meras Juozas Imbrasas, Seimo nariai Irena Degutienė ir Saulius Pečeliūnas, Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, Tuskulėnų aukų artimieji, buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai, grupė Vilniaus Emilijos Pliaterytės pagrindinės mokyklos moksleivių.

    Gėlės Kolumbariumo koplyčioje
  • Rugsėjo 27 d. muziejaus konferencijų salėje vyko Pedagogų profesinės raidos centro, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Lietuvos Respublikos Seimo vykdomo tarptautinio projekto „Bendra Rytų ir Vidurio Europos istorija, 1945–1991 metai: istorinės atminties išsaugojimas ugdymo procese“ renginiai, kuriuose dalyvavo Lietuvos ir Vokietijos Tiuringijos žemės mokytojai, Lietuvos Respublikos Seimo ir Tiuringijos Landtago nariai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistai.

    Rytinė diskusija „Istorinės atminties ugdymas: teorija ir praktika“

    Popietinė diskusija „Vokietijos FR Tiuringijos žemės patirtis tiriant Štazi palikimą. Analogijos Lietuvoje“
  • Rugsėjo 27 d., Pasaulinės turizmo dienos proga, lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis.
  • Liepos 20 d. muziejaus vidiniame kieme atidaryta Tautos atminties instituto (Lenkija) Balstogės skyriaus paroda „Dingusieji per Augustavo gaudynes“, pasakojanti apie 1945 m. liepos mėn. Augustavo ir Suvalkų apskrityse surengtas pogrindžio dalyvių bei jų rėmėjų gaudynes, kurių metu maždaug 600 žmonių dingo be žinios. Renginyje dalyvavo garbūs svečiai iš Lenkijos ir Lietuvos, istorikai, politikai, visuomenės ir žiniasklaidos atstovai.


    Kalba Tautos atminties instituto prezidentas Januszas Kurtyka, dešinėje – Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis Parodos atidarymo dalyviai

  • Birželio 19 d. muziejaus konferencijų salėje vyko vakaras, skirtas Ukrainos partizanų armijos vyriausiojo vado Romano Šuchevičiaus 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Jo metu pranešimą apie R. Šuchevičiaus gyvenimo ir veiklos kelią perskaitė Ukrainos išsivadavimo judėjimo tyrimo centro direktorius Volodymyras Vjatrovičius, buvo pristatyta fotografijų paroda „Ukrainos partizanų armijos (UPA) ir Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) partizanai“ bei įvyko vaidybinio filmo „Nenugalėtasis“ peržiūra.
    Renginio akimirka. Kalba LGGRTC generalinė direktorė Dalia Kuodytė Renginio dalyviai klausosi Volodymyro Vjatrovičiaus paskaitos

  • Birželio 15 d., minint Okupacijos ir genocido dieną, vyko minėjimas Tuskulėnų Rimties parko kolumbariume.
  • Birželio 14 d., minint Gedulo ir vilties dieną, lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis. Prie paminklo politiniams kaliniams ir tremtiniams LGGRTC Memorialinis departamentas surengė mokinių piešinių parodą „Piešiu istoriją“.
  • Balandžio 18 ir 25 d. muziejuje buvo surengtos dokumentinio filmo „Kiekvienas tyli apie ką kita“ („Jeder schweigt von etwas anderem“, Vokietija, 2006, rež. M. Bauder, D. Franke) peržiūros, lydinčios Vilniaus Goethe‘s instituto Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomą parodą „Valstybės saugumas – Vokietijos vieningosios socialistų partijos diktatūros garantas“.
  • Kovo 21 d. muziejaus Konferencijų salėje įvyko naujo dokumentinio animacinio filmo „Gyveno senelis ir bobutė“ peržiūra bei susitikimas su filmo kūrėjomis – režisiere Giedre Beinoriūte ir dailininke animatore Gabriele Baltrušaityte.

2006 m.


  • Lapkričio 16 d., minint Tarptautinę tolerancijos dieną, visi muziejaus lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis.
  • Spalio 25 d., minint 50-ąsias Vengrijos Revoliucijos metines, muziejaus konferencijų salėje atidaryta Vengrijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Vengrijos nacionalinio muziejaus ir Vengrijos naujienų tarnybos parengta fotoparoda „1956. Laisvės viltis: Vengrijos Revoliucija“. Parodos atidaryme dalyvavo Vengrijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. p. Sándor Juhász. Renginio metu taip pat kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Lietuvoje viešintis 1956 metų Istorijos tyrimų instituto Budapešte direktoriaus pavaduotojas dr. Pál Germuska ir Vilniaus universiteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis.

Kalba LGGRTC generalinė direktorė D. Kuodytė;
iš kairės pirmas – dr. P. Germuska,
trečias – J. E. p. S. Juhász,
penktas – dr. A. Jakubčionis

Renginio akimirka


  • Spalio 18 d., minint 50-ąsias Vengrijos Revoliucijos metines, muziejuje vyko susitikimas su Lietuvoje viešinčiu Revoliucijos dalyviu ponu László Hrabovszky. Svečias dalinosi prisiminimais apie 1956-ųjų metų įvykius, dovanojo muziejui Vengrijos sukilėlių vėliavą ir įteikė atminimo medalius Lietuvos žmonėms, dalyvavusiems 1956 m. solidarumo akcijose Vilniuje ir Kaune.

P. L. Hrabovszky (antras iš kairės) perduoda sukilėlių vėliavą muziejaus direktoriui Eugenijui Peikšteniui

Svečias su 1956 m. Vėlinių manifestacijų dalyviais, rėmusiais vengrų sukilėlius


  • Spalio 9 d. Aukų g. šalia muziejaus atidengtas Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pastangomis sukurtas paminklas Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems 1942–1956 m. Jakutijoje. Paminklą pašventino Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Vilniaus meras Artūras Zuokas, kiti garbūs svečiai ir visuomenės atstovai.



Paminklas Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems Jakutijoje

 

1944–1953 m. trėmimams skirtą ekspoziciją apžiūri buvusi tremtinė Marija Makuškaitė-Pudlauskienė
Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis (pirmas iš kairės) pristato naująsias ekspozicijas Europos parlamento nariui Vytautui Landsbergiui

 

 

  • Kovo 1 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje įvyko susitikimas su 80-ties metų jubiliejų švenčiančiu, ilgus metus sovietiniuose lageriuose kalintu antisovietinio pasipriešinimo dalyviu Baliu Gajausku.  Jubiliatą sveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, prisiminimais dalinosi draugai ir bendražygiai.

 

2005 m.

 

 

  • Pažymint 1932–1933 m. badmečio ir politinių represijų aukų Ukrainoje atminimą, lapkričio 28 d. muziejaus konferencijų salėje buvo pristatyta Ukrainos Vasilio Stuso „Memorialo“ draugijos Kijevo miesto organizacijos parengta paroda „Pamiršti nevalia: komunistinės inkvizicijos Ukrainoje kronika“. Lapkričio 29 d. muziejuje buvo demonstruojamas vaidybinis filmas „Badas“. 
 

 Parodos fragmentas

 

 

  • Birželio 8 d. muziejuje vyko vakaras-susitikimas su poete Egle Juodvalke. Poetė skaitė naujausius savo eilėraščius, įkvėptus muziejaus parengtos parodos „Karas po karo“. Paroda eksponuota Balzeko Lietuvos kultūros muziejuje Lemonte (JAV). Poetę sujaudino moterų partizanių, šešių brolių Katliorių, dvylikos vaikų motinos Magdalenos Popierienės ir jos vaikų likimai… Iš konkrečių faktų gimė stiprūs ir jaudinantys eilėraščiai.

Vakare dalyvavo literatūros kritikas Valentinas Sventickas, partizanų dainas atliko Irena Bražėnaitė.  

 

 Poetė Eglė Juodvalkė skaito savo eilėraščius

 

 

 

 

Parodos atidarymas. Dešinėje – parodos koncepcijos ir tekstų autorius Lietuvos armėnų sąjungos atsakingasis sekretorius Vahagnas Grigorianas

 Parodos pristatymo akimirka