2017 m. spalio 20 d.
Paieška
Aukų g. 2A, LT-01113 Vilnius, Įm. kodas 191428780, tel./faks. (8~5) 249 8156, el. p. muziejus@genocid.lt

2017 m.


  • Rugsėjo 23-iąją, minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena, kurios metu apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama Birštono sakralinio muziejaus parengta paroda „Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis (1873 06 22–1962 08 20)“. Muziejuje apsilankė 250 lankytojų.
  • Rugpjūčio 23-iąją, minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena, kurios metu apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos parengta paroda „Tremties vaikai“. Muziejuje tą dieną apsilankė 457 lankytojai.
  • Birželio 22 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko Vilniaus arkivyskupijos kurijos organizuota spaudos konferencija, skirta Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju iškilmių programai pristatyti. Spaudos konferencijoje dalyvavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio bylos postulatorius kunigas Mindaugas Sabonis. Prieš spaudos konferenciją Genocido aukų muziejaus vyresnysis muziejininkas D. Indrišionis susirinkusiems žiniasklaidos atstovams pravedė ekskursiją 11-oje kalėjimo kameroje, skirtoje represuotiems Lietuvos dvasininkams atminti ir mirties nuosprendžių vykdymo patalpoje.
    Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis ir žiniasklaidos atstovai ekskursijos metu kalėjimo kameroje, skirtoje represuotiems Lietuvos dvasininkams atminti Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio bylos postulatorius kunigas Mindaugas Sabonis spaudos konferencijos metu

  • Birželio 14-ąją, minint, Gedulo ir vilties dieną, birželio 15-ąją, minint Okupacijos ir genocido dieną, muziejuje vyko atvirų durų dienos. Vilniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę nemokamai aplankyti ekspozicijas, buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, dalyvauti nemokamose teminėse ekskursijose, kurias vedė muziejaus rinkinius tvarkantys istorikai, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos parengta paroda „Tremties vaikai“. Muziejuje apsilankė 660 lankytojų.
    1941 m. birželio 14-18 d. vykdytiems trėmimams iš Lietuvos atminti

  • Gegužės 20 d. muziejuje vyko tradiciniu tapęs tarptautinis renginys „Muziejų naktis 2017“. Gausus būrys vilniečių ir miesto svečių susipažino su muziejaus ekspozicijomis. Muziejų aplankė 1038 lankytojai.
  • Gegužės 18-ąja, minint Tarptautinę muziejų dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, apžiūrėti Konferencijų salėje eksponuojamą laiškų parodą „Jozefos laiškai“. Muziejuje apsilankė 143 lankytojai.
  • Kovo 21 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko režisieriaus Justino Lingio dokumentinio filmo „Kartu su Lietuva“ premjera. Režisierius Justinas Lingys pažymėjo, kad sovietų armijai antrą kartą užėmus Lietuvą, kaip ir prieš Antrąjį pasaulinį karą, svarbiausia buvo kuo greičiau sovietizuoti visas gyvenimo sritis ir įtvirtinti savąją tvarką. Besipriešinantys okupacijai, visi kurie kovojo aktyvią ar pasyvią Laisvės kovą, buvo priversti savo gyvenimą derinti su pakitusiomis sąlygomis, su gyvenimu miške ar besislapstant. Lietuvos Katalikų Bažnyčia neliko Laisvės kovų nuošalėje. Nors bažnyčios hierarchai negalėjo jos atvirai palaikyti, tačiau patriotiškai nusiteikę dvasininkai šią kovą rėmė kitais būdais. Režisieriui antrino ir filmo premjeroje dalyvavęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas dr. Darius Juodis.
    Režisierius Justinas Lingys žiūrovams pristato svarbiausius dokumentinio filmo kūrimo momentus Dr. Darius Juodis pristato sudėtingą pokario laikotarpį, kada prasidėjo ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas

  • Kovo 15 d. muziejaus Konferencijų salėje atidaryta Mažeikių muziejaus paroda „Tremties akimirkos Vinco Ramanausko fotografijose. 1955–1958 m.“. Parodos atidaryme dalyvavo fotografijų autorius Vincas Ramanauskas, Mažeikių muziejaus vyr. muziejininkas Vytautas Ramanauskas. Susirinkusiems į parodos atidarymą dainavo sutartinių giedotojų grupė „Ūtara“. Renginį vedė Genocido aukų muziejaus Istorijos sk. vedėja R. Driaučiūnaitė.
  • Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas. Muziejuje apsilankė 530 lankytojų.
  • Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena. Vilniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbų paroda, dalyvauti edukaciniame užsiėmime „Laisvės kovotojų kasdienybė: kova už laisvę ir būvį“, žiūrėti dokumentinį filmą „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Muziejuje apsilankė 369 lankytojai.
  • Sausio 12–13 d., minint Laisvės gynėjų dieną, muziejuje vyko atvirų durų dienos. Vilniečiai ir miesto svečiai nemokamai lankė ekspozicijas, Konferencijų salėje galėjo apžiūrėti nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbų parodą. Muziejuje apsilankė 290 lankytojų.


2016 m.


  • Gruodžio 13 d. muziejuje vyko tremtinio, poeto, katalikiškos pogrindinės literatūros spausdintojo ir platintojo, knygos „Žmogus opi planeta“ autoriaus Jono Stašaičio 95-ųjų gimimo metinių paminėjimo vakaras. Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, režisierė Gražina Aleksandravičiūtė, kunigas Vytautas Rapalis, artimieji ir bendražygiai. Renginį vedė Jono Stašaičio dukra Birutė Kanevičienė. Kanklėmis skambino Varsa Liutkutė-Zakarienė.
    Atminimo vakaro, skirto Jono Stašaičio 95-osioms gimimo metinėms, akimirkos

  • Gruodžio 12 d. muziejui buvo perduota 2016 m. birželio 14-ąją, minint 75-ąsias masinių trėmimų pradžios metines, projekto „Misija Sibiras“ atstovų įgyvendintos tremtinių ir politinių kalinių atminimo ir pagerbimo akcijos „#Ištark #Išgirsk #Išsaugok“ skaitymų knyga, kurioje daugiau kaip 22 000 vardų, pavardžių ir likimų.
    Akcijos „#Ištark #Išgirsk #Išsaugok“ skaitymų knyga

  • Lapkričio 30 d. muziejuje vyko Baltarusijos jaunosios kartos fotomenininko Maksimo Saryčevo (Maxim Saryčev) parodos-projekto „Pavogtos dienos“ („Stolen days“) atidarymas. 17-oje parodos-projekto „Pavogtos dienos“ fotografijų pasakojama apie tai, ko neteko Baltarusijos politinių ir socialinių judėjimų atstovai – nacionalistai, socialiniai aktyvistai, anarchistai, ekologai, atsidūrę kalėjime. Atidaryme dalyvavo parodos-projekto autorius Maksimas Saryčevas, socialinis aktyvistas, iniciatyvos „Maistas vietoj bombų“ savanoris, vienas iš parodos herojų Aleksandras Kurecas (Alexandr Kurets), Baltarusijos žmogaus teisių centro „Pavasaris“ („Spring“) atstovė Nasta Loika. Svečius iš Baltarusijos sveikino Baltarusių bendruomenės Lietuvoje atstovas Kirilas Atamančikas (Kiril Atamančik), Europos humanitarinio universiteto studentas, buvęs politinis kalinys Nikolajus Dedokas (Nikolaj Dedok). Renginį vedė LGGRTC Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis.
    Paroda-projektas „Pavogtos dienos“ Genocido aukų muziejaus buvusio KGB vidaus kalėjimo 8-oje kameroje bus eksponuojama iki 2017 m. kovo 12 d.
    Daugiau informacijos
    Parodos-projekto „Pavogtos dienos“ pristatymas

  • Lapkričio 25 d. prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje įvyko tradicinė akcija „Uždek žvakę“, kurios metu buvo pagerbtas Ukrainos Holodomoro aukų atminimas. Atminimo renginį organizavo Ukrainos ambasada, Vilniaus ukrainiečių bendruomenė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
    Akcijos „Uždek žvakę“ akimirkos

  • Lapkričio 23 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko seminaras „Okupuotos Lietuvos istorija“ istorijos mokytojams. Į seminarą atvyko mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių – Vilniaus, Elektrėnų, Ignalinos, Lazdijų, Prienų, Šakių, Šalčininkų, Varėnos, Zarasų ir Vilniaus, Šakių, Raseinių, Trakų, Radviliškio, Širvintų, Kėdainių rajonų mokyklų. Mokytojus pasveikino LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Ariogalos gimnazijos (Raseinių r.) istorijos mokytojas Andrius Bautronis direktorei T. B. Burauskaitei įteikė padėką už LGGRTC pagalbą įamžinant Lietuvos laisvės kovų dalyvių ir rėmėjų nužudymo vietą Pajekališkių kaime (Raseinių r.). Seminaro metu LGGRTC vyriausioji viešųjų ryšių specialistė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Monika Kareniauskaitė skaitė pranešimą apie skirtingus Lietuvos okupacijos istorijos pasakojimus ir jų integravimą edukaciniame procese. Festivalio „Nepatogus kinas“ koordinatorius Justinas Vancevičius pristatė projekto „Nepatogaus kino klasė“ metodinę medžiagą, skirtą detaliai istorinių dokumentinių filmų analizei. Mokytojams buvo parodytas festivalyje „Nepatogus kinas“ dalyvavęs režisierių Maxi Dejoie ir Virginijos Vareikytės dokumentinis filmas „Aš už tave pakalbėsiu“. Po teorinės seminaro dalies mokytojai buvo pakviesti į apžvalginę ekskursiją po Genocido aukų muziejaus ekspozicijas. Antroji seminaro dalis vyko Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.
    Seminaro „Okupuotos Lietuvos istorija“ akimirkos

  • Rugsėjo 23-iąją, minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena, kurios metu apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama Gintauto Aleknos fotografijų paroda „Kur gyveno lietuviai...“. Muziejuje tą dieną apsilankė 365 lankytojai.
  • Rugpjūčio 23-iąją, minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena, kurios metu apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama paroda „Kad nepasikartotų, kad niekada nepasikartotų...“. Muziejuje tą dieną apsilankė 228 lankytojai.
  • Rugpjūčio 2 d. minėjome tarptautinę Romų Holokausto aukų atminimo dieną. Nacių okupacijos laikotarpiu nužudyti romų tautybės žmonės buvo pagerbti iškilmingos ceremonijos Panerių memoriale metu. Vėliau minėjimo dalyviai rinkosi Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje, kur buvo demonstruojamas Joannos Kos-Krauze ir Krzysztof Krauze režisuotas filmas apie romų poetę – „Papusza“. Galimybę pamatyti šį filmą maloniai suteikė Lenkijos institutas Vilniuje.
    Tarptautinės Romų Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas surengtas bendradarbiaujant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, VšĮ Romų visuomenės centrui ir Lenkijos institutui Vilniuje.
    Tarptautinės romų Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas Genocido aukų muziejuje

  • Birželio 16 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko visuomeninės bendrijos „Lemtis“ pirmininko Antano Sadecko knygos „Mano keliai nekeliai“ pristatymas. Tai ketvirtoji A Sadecko knyga, kurioje „gyvenimo nuotrupos, sukabintos prisiminimų ir išgyvenimų siūlais, nusidriekiančiais laiko ir erdvės toliais“.
    1989–2000 m. A. Sadeckas organizavo ekspedicijas į lietuvių tremties ir žūties vietas Komijos Respublikoje, Permės, Sverdlovsko, Tiumenės, Tomsko, Irkutsko srityse, Krasnojarsko ir Altajaus kraštuose, Buriatijoje. Aplankyta daugiau nei 400 tremties ir buvusių lagerių vietovių, atrasta ir inventorizuota per 300 kapinių ir kapaviečių. Ekspedicijų rezultatai sugulė į fotoalbumą „Negrįžusiems“, knygas „Obels žiedų ašaros“ ir „Tėvyne, ilgesy miriau“. Šiuose leidiniuose publikuojamos ne tik fotografijos, bet ir detalūs tremties vietovių žemėlapiai, lietuvių kapinių schemos, kapų aprašai, tremtinių sąrašai.
    Knygos „Mano keliai nekeliai“ pristatyme dalyvavo knygos autorius A. Sadeckas, LR Seimo Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius vedėja Angonita Rupšytė, tremtiniai Jonas Rytis Puodžius, Rimvydas Racėnas, Jonas Lukšė, Jonas Milerius, 1989, 1993, 1994 m. ekspedicijų į tremties vietas dalyviai, draugai ir bendražygiai. Poetė Julija Augustauskienė skaitė ištraukas iš knygos „Mano keliai nekeliai“, Genocido aukų muziejaus Istorijos sk. vedėja R. Driaučiūnaitė ir vyr. specialistė G. Urbonienė dainavo dainas.
    A. Sadecko knygos „Mano keliai nekeliai“ pristatymo akimirkos

  • Birželio 14-ąją, minint, Gedulo ir vilties dieną, birželio 15-ąją, minint Okupacijos ir genocido dieną, muziejuje vyko atvirų durų dienos. Vilniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę nemokamai aplankyti ekspozicijas, buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, dalyvauti nemokamose teminėse ekskursijose, kurias vedė muziejaus rinkinius tvarkantys istorikai, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama fotografijų paroda „Kad nepasikartotų, kad niekada nepasikartotų...“, skirta 75-osioms pirmųjų masinių trėmimų iš Lietuvos metinėms atminti. Muziejuje apsilankė 565 lankytojai.
    1941 m. birželio 14-18 d. vykdytiems trėmimams iš Lietuvos atminti
  • Gegužės 21 d. muziejuje vyko tradiciniu tapęs tarptautinis renginys „Muziejų naktis 2016“. Gausus būrys lankytojų susipažino su muziejaus ekspozicijomis, dalyvavo edukacinėje programoje ir projekte „Pasmerktųjų kelias 1944–1947 m.“. Muziejų aplankė 2001 lankytojas.
    Akimirkos iš Muziejų nakties renginio

  • Gegužės 18-ąja, minint Tarptautinę muziejų dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, apžiūrėti Konferencijų salėje eksponuojamą Prienų krašto muziejaus parodą „Jei žmogus ginkluotas meile, jis niekada nepralaimi“. Muziejuje apsilankė 183 lankytojai.
  • Kovo 23 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje vyko atminimo vakaras, skirtas 1918 m. ir 1949 m. signatarams, gimusiems kovo mėnesį, paminėti. Prisimintas 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas, gimęs 1869 m. kovo 7 d., 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos nariai, pasirašę Deklaraciją: Adolfas Ramanauskas-Vanagas, gimęs 1918 m. kovo 6 d., Jonas Žemaitis-Vytautas, gimęs 1909 m. kovo 15 d. ir Juozas Šibaila-Merainis, gimęs 1905 m. kovo 18 d.
    Pranešimą apie 1918 m. Nepriklausomybės Akto signatarą D. Malinauską skaitė Viktoras Jencius-Butautas, knygos „1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“ autorius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesoriaus, Karo mokslų instituto Karo istorijos centro vyriausiojo mokslo darbuotojo Valdo Rakučio pranešimas buvo skirtas Jono Žemaičio-Vytauto biografijai nušviesti, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvos istorijos studijų magistrantė Greta Kučinskaitė pristatė Adolfo Ramanausko-Vanago biografinius faktus. Kauno miesto muziejininko Roko Sinkevičiaus parengtą pranešimą apie Juozą Šibailą-Merainį perskaitė Lietuvos Respublikos Seimo narės Vincės Vaidevutės Margevičienės padėjėja Lina Jurgelaitienė. Renginio pabaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė skaitė pranešimą apie 1949 m. kovo 25–28 d. vykusią masinę Lietuvos, Latvijos, Estijos gyventojų trėmimo operaciją kodiniu pavadinimu „Bangų mūša“ („Priboj“).
    Atminimo vakarą vedė renginio globėja LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė.
    Atminimo vakaro, skirto 1918 m. ir 1949 m. signatarams, akimirkos

  • Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, Konferencijų salėje apžiūrėti Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengtą parodą „Prisiekę kovoti už laisvę“. Muziejuje apsilankė 838 lankytojai.
  • Vasario 25-ąją muziejaus Konferencijų salėje vyko politinio kalinio, Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataro, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Garbės pirmininko Balio Gajausko 90-mečio paminėjimas. Jubiliatą sveikino Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovai, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus nariai, Lietuvos skautų sąjungos atstovai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė, Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus Tarybos pirmininkas, projekto „Misija Sibiras“ atstovas, B. Gajausko bendražygiai ir artimieji.
    Akimirkos iš B. Gajausko 90-mečio jubiliejaus minėjimo

  • Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena. Vilniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengta paroda „Prisiekę kovoti už laisvę“, dalyvauti edukaciniame užsiėmime „Laisvės kovotojų kasdienybė: kova už laisvę ir būvį“, žiūrėti dokumentinį filmą „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Muziejuje apsilankė 274 lankytojai.
  • Sausio 15 d. muziejaus Konferencijų salėje įvyko amerikiečių režisieriaus Jevgenijaus Afinejevskio (Evgeny Afineevsky) dokumentinio filmo „Žiema ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“ ("Winter on Fire: Ukraine‘s Fight for Freedom") premjera. 2015 metais sukurtas filmas pasakoja apie 2013–2014 m. Ukrainos sostinėje Kijeve, Maidano aikštėje ir jos prieigose, vykusius įvykius, kurie sulaukė atgarsio visame pasaulyje.
    Filmo peržiūrą ir susitikimą su režisieriumi J. Afinejevskiu organizavo JAV ambasada Lietuvoje kartu su VšĮ „Mėlyna ir geltona“.
    Po filmo vyko režisieriaus ir žiūrovų diskusija, kurią moderavo VšĮ „Mėlyna ir geltona“ vadovas Jonas Ohmanas.
    Akimirkos iš dokumentinio filmo „Žiema ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“ pristatymo

  • Sausio 12–13 d., minint Laisvės gynėjų dieną, muziejuje vyko atvirų durų dienos. Vilniečiai ir miesto svečiai nemokamai lankė ekspozicijas, dalyvavo teminėse ekskursijose, kurias vedė muziejaus gidai ir istorikai. Konferencijų salėje galėjo apžiūrėti nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbų parodą, skirtą Lietuvos laisvės gynėjų dienai – Sausio 13-ajai. Muziejuje apsilankė 215 lankytojų.


2015 m.


  • Gruodžio 8 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko režisieriaus Justino Lingio dokumentinio filmo „Žibutė – Rozalija Preibytė“ premjera. Vakarą pradėjo Tomas Ruibys. Jis perskaitė kelis Rozalijos Preibytės eilėraščius, kurie buvo parašyti kalint Lukiškių kalėjime, vėliau – Komijos lageriuose. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė trumpai pristatė svarbiausius R. Preibytės baudžiamojoje byloje saugomus dokumentus. Režisierius Justinas Lingys padėkojo visiems susirinkusiesiems į filmo premjerą ir palinkėjo gerų įspūdžių.
  • Lapkričio 28 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko konferencija, skirta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido Rytų Prūsijoje 70-osioms metinėms paminėti. Konferencijoje dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, prof. Antanas Tyla, Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas, Lietuvos Respublikos Seimo narys dr. Stasys Šedbaras, Vokiečių bendruomenės pirmininkas Ervinas Peteraitis, dr. Algirdas Matulevičius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas, Tautinių bendrijų namų vyr. specialistas Vilius Mikulėnas, Lietuvos vokiečių draugijos Vokietijoje atstovas Klausas Fuksas. Konferencijai pirmininkavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys.
    Konferencijos, skirtos Mažosios Lietuvos gyventojų genocido Rytų Prūsijoje 70-osioms metinėms paminėti, momentai

  • Lapkričio 20 d. prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje įvyko atminimo renginys, skirtas paminėti Orumo ir Laisvės dieną, taip pat pagerbti Holodomoro ir politinių represijų Ukrainoje aukų atminimą. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Ukrainos ambasados, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, Vilniaus ukrainiečių bendruomenės ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus nariai, palaikantys ukrainiečių tautą vilniečiai.
    Akimirkos iš atminimo renginio

  • Lapkričio 19 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko VšĮ „Vytauto Kernagio fondo“ išleisto patriotinių dainų albumo „Broliai juodvarniai“ pristatymas. Pristatyme dalyvavo albumo bendraautoriai ir dainų atlikėjai Veronika Povilionienė, Vytautas V. Landsbergis, Artūras Dubaka, Akvilė Rubikienė ir kt. Renginį vedė VšĮ „Vytauto Kernagio fondas“ vadovas Vytautas Kernagis.
    Akimirkos iš albumo „Broliai juodvarniai“ pristatymo

  • Spalio 7 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko Baryso Zvozskau Baltarusijos žmogaus teisių namų ir žmogaus teisių gynimo organizacijos „Freedom House“ organizuota diskusija „Nužudymas pagal nuosprendį...“, kurioje dalyvavo Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai ir pilietinės visuomenės aktyvistai: kampanijos „Žmogaus teisių gynėjai prieš mirties bausmę Baltarusijoje“ koordinatorius Andrejus Paluda, žmogaus teisių gynėja Raisa Michailovskaja, dokumentinio filmo „6 argumentai prieš mirties bausmę“ scenarijaus autorė Polina Stepanenko ir režisierius Viktoras Tretjakovas bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Rytų kaimynystės klausimais dr. Žygimantas Pavilionis. Diskusiją vedė „Freedom House“ projektų direktorius Lietuvoje Vytis Jurkonis. Renginio pabaigoje susirinkusiesiems buvo parodytas dokumentinis filmas „6 argumentai prieš mirties bausmę“.
    Akimirkos iš vykusios diskusijos

  • Rugsėjo 23-iąją, minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena, kurios metu apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama fotografijų paroda „Už Uralo, žemės galo“. Muziejuje tą dieną apsilankė 265 lankytojai.
  • Rugpjūčio 23-iąją, minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena, kurios metu apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama Šiaulių „Aušros“ muziejaus parengta paroda „Skausmo paženklintas liaudies meno grožis“. Muziejuje tą dieną apsilankė 396 lankytojai.
  • Rugpjūčio 3 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje vyko Tarptautinės romų Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas. Renginyje dalyvavo ir kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, VšĮ Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja, istorikas Ilja Lempertas, romų kultūros Lietuvoje tyrinėtoja, antropologė Aušra Simoniukštytė, Vilniaus čigonų bendrijos pirmininkas Stepas Visockis, romų bendruomenės nariai, muziejininkai, kiti garbūs svečiai. Susirinkusieji stebėjo dokumentinius kadrus iš 1998 m. nufilmuotų Lietuvos romų Zofijos Beresnevičiūtės-Sinkevičienės, Alekso Aleksandravičiaus ir Vlado Arlausko atsiminimų, kuriuos paskolino JAV Holokausto memorialinis muziejus Vašingtone, klausėsi romės Zelmos atliekamos dainos „Nežadinkit jauno vaikino“, apžiūrėjo Genocido aukų muziejaus parengtą parodą, skirtą nacių okupacijos laikotarpiu nukentėjusių romų bendruomenės narių atminimui.
    Akimirkos iš minėjimo, skirto Tarptautinei romų Holokausto aukų atminimo dienai

  • Birželio 14-ąją, minint, Gedulo ir vilties dieną, birželio 15-ąją, minint Okupacijos ir genocido dieną, muziejuje vyko atvirų durų dienos. Vilniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę nemokamai aplankyti ekspozicijas, buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, dalyvauti nemokamose teminėse ekskursijose, kurias vedė gidai ir muziejaus rinkinius tvarkantys istorikai, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama Šiaulių „Aušros“ muziejaus parengta paroda „Skausmo paženklintas liaudies meno grožis“. Muziejuje apsilankė 640 lankytojų.
  • Birželio 12-ąją muziejaus Konferencijų salėje įvyko Šiaulių „Aušros“ muziejaus parodos „Skausmo paženklintas liaudies meno grožis“ atidarymas. Paroda skirta Gedulo ir vilties dienai. Parodos atidaryme dalyvavo Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Birutė Lukošiūtė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Valerija Jokubauskienė, kiti garbūs svečiai.
    Parodos „Skausmo paženklintas liaudies meno grožis“ atidarymo akimirkos

  • Gegužės 18-ąja, minint Tarptautinę muziejų dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, dalyvauti muziejaus istorikų vedamose teminėse ekskursijose. Muziejuje apsilankė 94 lankytojai.
  • Gegužės 16 d. muziejuje vyko tradiciniu tapęs tarptautinis renginys „Muziejų naktis 2015“. Gausus būrys lankytojų susipažino su muziejaus ekspozicijomis, dalyvavo edukacinėje programoje ir projekte „Pasmerktųjų kelias 1944–1947 m.“, dokumentinių filmų peržiūroje. Muziejų aplankė 1785 lankytojai.
    Akimirkos iš Muziejų nakties renginio

  • Kovo 16 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje vyko armėnų tautos genocido 100-ųjų metinių minėjimas ir Armėnų genocido muziejus-instituto (Jerevanas, Armėnija) parodos „Armėnų genocidas pirmuosiuose pasaulio spaudos puslapiuose“ atidarymas. Parodoje eksponuojamos įvairiose pasaulio šalyse išleistų spaudos leidinių, kuriuose pasakojama apie armėnų persekiojimą ir žudynes Osmanų imperijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, puslapių faksimilės.
    Renginio pradžioje, prie paminklo, skirto sovietinės okupacijos aukoms atminti, buvo uždegtos žvakutės ir padėti gėlių vainikai.
    Minėjime dalyvavo ir kalbėjo Armėnijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos pirmininko pavaduotojas Eduardas Šarmazanovas, Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Ara Aivazianas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Dalia Kuodytė ir Algis Kašėta, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Parodą renginio dalyviams pristatė Armėnijos ambasados patarėja Gayane Mokatsian.

    Armėnų tautos genocido 100-ųjų metinių minėjimo ir parodos atidarymo akimirkos

  • Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, Konferencijų salėje apžiūrėti Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos mokinių sukurtą kompoziciją „Mūsų širdis – Tautos Vienybei, Tėvynės meilei ir Laisvei“. Muziejuje apsilankė 383 lankytojai.
  • Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Vilniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, konferencijų salėje galėjo apžiūrėti nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbų parodą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – Vasario 16-ajai. Muziejuje apsilankė 108 lankytojai.
  • Vasario 3 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje įvyko politinio kalinio, vieno aktyviausių pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių, kovotojo už žmogaus teises, pogrindinės organizacijos Lietuvos Laisvės Lyga steigėjo, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriaus, Lietuvos Laisvės premijos laureato Antano Terlecko knygos „Lietuvoje iš vėjo ir šalčių žemės sugrįžus“ sutiktuvės. Knygos pristatyme dalyvavo knygos autorius Antanas Terleckas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Vilniaus universiteto doc. dr. Algirdas Jakubčionis, kunigas Julius Sasnauskas, Antano Terlecko artimieji ir bendražygiai.
    A. Terlecko knygos „Lietuvoje iš vėjo ir šalčių žemės sugrįžus“ pristatymo akimirkos

  • Sausio 12–13 d., minint Laisvės gynėjų dieną, muziejuje vyko atvirų durų dienos. Lankytojai nemokamai lankė ekspozicijas, dalyvavo teminėse ekskursijose. Muziejuje apsilankė 213 lankytojų.


2014 m.


  • Lapkričio 27 d. Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko seminaras mokytojams – „Partizaninis karas Lietuvoje: kaip apie tai kalbame šiandien“. Pirmoje seminaro dalyje, kuri vyko Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje, iš visos Lietuvos atvykusius mokytojus pasveikino Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis ir 1941 m. tremtinys, bendrijos „Lapteviečiai“ narys Jonas Rytis Puodžius. Seminarą pradėjo Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjas, Vilniaus universiteto doc. dr. Gintautas Vėlius, kuris pristatė naujausius archeologinius partizaninių bunkerių tyrinėjimus, šio darbo subtilybes ir rezultatus. Genocido aukų muziejaus vyresnioji specialistė Gerda Urbonienė kalbėjo apie partizanų spaudą, jos įvairovę ir reikšmę ginkluotosios rezistencijos laikotarpiu. Ariogalos gimnazijos (Raseinių r.) mokytojas Andrius Bautronis pasidalino sukaupta patirtimi apie kelerius metus vykdomą pamokų modulį „Partizaninis karas Lietuvoje 1944–1953 m.“ Vilniaus Radvilų gimnazijos mokytojas, Lietuvos edukologijos universiteto lektorius, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Mindaugas Nefas susirinkusiems seminaro dalyviams pristatė Anykščių r. Trakinių kaime kasmet vykstantį Tėvynę mylinčių žmonių sąskrydį „Trakiniai partizanai“ ir naujausią Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidinį – partizano Albino Bilinkevičiaus-Balčio 1946–1947 m. rašytą dienoraštį „...pergyventų jausmų atogarsis“. Partizano Balčio dienoraštis, laiškai ir eilėraščiai“. Mindaugas Nefas pabrėžė dienoraščio, kaip autentiško istorinio šaltinio reikšmę ir svarbą panaudojant jį istorijos pamokose. Po teorinės seminaro dalies mokytojai buvo pakviesti į teminę ekskursiją „Partizaninis karas Lietuvoje. Buvęs KGB vidaus kalėjimas“. Antroji seminaro dalis vyko Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.
    Seminaro „Partizaninis karas Lietuvoje: kaip apie tai kalbame šiandien“ akimirkos

  • Lapkričio 26-ąją, minint Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto 60-ąsias žūties metines, muziejuje vyko atvirų durų diena. Vilniečiai ir miesto svečiai Jono Žemaičio-Vytauto atminimui skirtoje buvusio KGB kalėjimo kameroje galėjo padėti gėlių, uždegti žvakutę, pasižiūrėti muziejaus istorikų parengtą vaizdinę medžiagą apie Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimą ir kovą už Lietuvos laisvę. Muziejuje tą dieną apsilankė 196 lankytojai.
  • Lapkričio 21 d. prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje įvyko tradicinė akcija „Uždek žvakę“, kurios metu buvo pagerbtas Maidano Dangiškosios šimtinės didvyrių, Rytų Ukrainoje žuvusių karių ir 1932–1933 m. Holodomoro aukų atminimas. Renginys surengtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui bendradarbiaujant su Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Ukrainos ambasada.
    Akcijos „Uždek žvakę“ akimirkos

  • Spalio 15 d. Genocido aukų muziejuje vyko kompaktinės plokštelės „Išgirsk“ pristatymo koncertas. Šioje plokštelėje skamba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuojamo nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių dainos, kurias mokiniai atliko kartu su bardais. Muzikinį vakarą vedė Veronika Povilionienė.
    Akimirkos iš kompaktinės plokštelės „Išgirsk“ pristatymo

  • Rugpjūčio 23-iąją, minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena, kurios metu apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama H. Cipario tapybos darbų paroda „Raudoni laikai“. Muziejuje tą dieną apsilankė 383 lankytojai.
  • Birželio 26-ąją dieną Konferencijų salėje vyko minėjimas, skirtas Kengyro sukilimo 60-osioms metinėms atminti. Minėjime dalyvavo Kengyro sukilimo dalyviai ir jų artimieji, ekspedicijų į Kazachstaną dalyviai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbuotojai. Renginio metu istorinį kontekstą pristatė LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėja Edita Jankauskienė, su Genocido aukų muziejuje saugomais Kengyro lagerio kalinių sukilimą atspindinčiais eksponatais supažindino muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė, prisiminimais dalinosi Kengyro sukilimo dalyvės Alfonsina Budriūnaitė ir Marcelė Pupiūtė-Dilienė. Įvykių liudininkas Antanas Seikalis pristatė filmuotą medžiagą iš ekspedicijų Kazachstane. Renginys baigėsi prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti. Žuvusiųjų atminimui uždegtos žvakelės.
    Kengyro sukilimo 60-mečio minėjimo akimirkos

  • Birželio 15-ąją, minint Okupacijos ir genocido dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti ekspozicijas, buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama dailininko H. Cipario tapybos darbų paroda „Raudoni laikai“. Muziejuje apsilankė 343 lankytojai.

    Birželio 14-ąją, minint Gedulo ir vilties dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena, kurios metu apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama dailininko H. Cipario tapybos darbų paroda „Raudoni laikai“. Muziejuje apsilankė 420 lankytojų.

    Birželio 13-ąją Konferencijų salėje įvyko dailininko Henriko Cipario tapybos darbų parodos „Raudoni laikai“ atidarymas. Paroda skirta Gedulo ir vilties dienai. Parodos atidaryme dalyvavo darbų autorius, dailininkas H. Ciparis, 1941 metų tremtiniai, kiti garbūs svečiai.
    Parodos „Raudoni laikai“ atidarymo akimirkos

  • Gegužės 18-ąja, minint Tarptautinę muziejų dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas. Muziejuje apsilankė 643 lankytojai.
  • Gegužės 17 d. muziejuje vyko tradiciniu tapęs tarptautinis renginys „Muziejų naktis 2014“. Konferencijų salėje vyko VšĮ „Dailininkų sąjungos galerijos“ jaunųjų Lietuvos menininkų Algirdo Jako ir Isaiah Urken projekto „METODAI“, paremto KGB archyvine medžiaga, pristatymas ir Elenos Grudzinskaitės darbo „Amžinas įšalas. Kasinėjimai, 2014“ pristatymas. Aktyvūs lankytojai dalyvavo muziejaus istorikų vedamose teminėse ekskursijose, edukacinėje programoje ir projekte „Pasmerktųjų kelias 1944–1947 m.“, dokumentinių filmų peržiūroje. Muziejų aplankė 1130 lankytojų.

    Akimirkos iš Muziejų nakties renginio

  • Balandžio 24 d. Genocido aukų muziejuje vyko minėjimas, skirtas 99-osioms Armėnų tautos genocido metinėms atminti. Minėjimo pradžioje renginio dalyviai nešini gėlėmis ir degančiomis žvakutėmis iš muziejaus ėjo prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti. Padėjo gėles, tylos minute pagerbė žuvusius. Renginio metu buvo pristatyta austrų rašytojo Franzo Werfelio knyga „Keturiasdešimt Musa Dago dienų“. Šis istorinis romanas, parašytas 1929 m., pasaulyje tapo žymiausiu pasakojimu apie armėnų tautos genocidą. Autorius rėmėsi tikrais įvykiais ir faktais, kuriuos pasakojo neįsivaizduojamas baisybes išgyvenę liudininkai. Minėjime dalyvavo Armėnijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Ara Aivazianas, Lietuvos armėnų sąjungos nariai, Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas Urbšys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, kiti garbūs svečiai.

    Armėnų genocido 99-ųjų metinių minėjimo akimirkos

  • Kovo 25-ąją dieną, minint 65-ąsias trėmimo operacijos „Bangų mūša“ metines, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai nemokamai lankė ekspozicijas, Konferencijų salėje apžiūrėjo tremtinio Jono Stasevičiaus fotografijų parodą „Ilgas kelias namo“, vidiniame muziejaus kieme – fotografijų parodą „Maidano veidai: Kijevas, 2013–2014“, dalyvavo teminėse ekskursijose, kurias vedė muziejaus rinkinius tvarkantys istorikai. Muziejuje apsilankė 95 lankytojai.

    1949 m. kovo 25–28 d. vykdytiems trėmimams iš Lietuvos atminti

  • Kovo 22-ąją dieną, Genocido aukų muziejaus vidiniame kieme vyko Ukrainos palaikymo akcija ir fotografijų parodos „Maidano veidai: Kijevas, 2013–2014“ atidarymas. Renginyje dalyvavo Europos Parlamento nariai prof. Vytautas Landsbergis ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Petras Auštrevičius ir Dalia Kuodytė, Ukrainos ambasadorius Valerijus Žovtenka, Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas, LGGRT Centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, kiti garbūs svečiai. Renginį vedė LGGRTC vyriausioji viešųjų ryšių specialistė Vilma Juozevičiūtė.

    Akimirkos iš Ukrainos palaikymo akcijos

  • Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, Konferencijų salėje apžiūrėti parodą „2013 metų Laisvės premijos laureatas Sigitas Tamkevičius“. Muziejuje apsilankė 341 lankytojas.
  • Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Vilniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, konferencijų salėje galėjo apžiūrėti parodą „2013 metų Laisvės premijos laureatas Sigitas Tamkevičius“. Muziejuje apsilankė 202 lankytojai.
  • Sausio 12–13 d., minint Laisvės gynėjų dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų dienos. Lankytojai nemokamai lankė ekspozicijas, Konferencijų salėje apžiūrėjo fotografijų parodą „Paminklai laisvės kovotojams“, dalyvavo teminėse ekskursijose, kurias vedė muziejaus rinkinius tvarkantys istorikai. Muziejuje apsilankė 368 lankytojai.

2013 m.


  • Lapkričio 22 d. prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje įvyko tradicinė akcija „Uždek žvakę“, kurios metu buvo pagerbtas Ukrainos 1932–1933 m. bado aukų atminimas. Renginys surengtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui bendradarbiaujant su Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Ukrainos ambasada.

    Akcijos „Uždek žvakę“ akimirkos

  • Lapkričio 14 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) 25 metų veiklos jubiliejui skirtas renginys. Renginyje dalyvavusius LPKTS narius pasveikino LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. LPKTS pirmininkas dr. Povilas Jakučionis pristatė susirinkusiems LPKTS veiklą nušviečiančius naujus leidinius – knygą „Laiko atodangos. Antra dalis“ ir dokumentų rinkinį „25 veiklos metai“. Prieš demonstruojant LPKTS jubiliejui sukurtą dokumentinį filmą „Su Lietuva širdy gyvename“ trumpą įžangos žodį tarė filmo režisierius Vaidotas Digimas. Po filmo peržiūros LPKTS valdybos pirmininkas Edvardas Strončikas įteikė padėkos dovanas vakaro svečiams. Renginį vedė LGGRTC vyriausioji viešųjų ryšių specialistė Vilma Juozevičiūtė. Dainas dainavo muziejaus darbuotojos G. Urbonienė ir R. Driaučiūnaitė.

    Renginio, skirto Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos 25-mečiui išleistų naujų leidinių ir dokumentinio filmo pristatymui, akimirkos

  • Spalio 25 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko vokiečių istoriko ir publicisto dr. Meinhardo Starko naujos knygos „Gulag-Kinder. Die vergessenen Opfer“ (Gulago vaikai: pamirštos aukos) pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorius dr. Meinhardas Starkas, LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, savo atsiminimus autoriui pateikę buvusių politinių kalinių, tremtinių vaikai. Jų istorijos publikuojamos minėtoje knygoje. Renginį vedė LGGRTC Vyriausioji viešųjų ryšių specialistė Vilma Juozevičiūtė.

    Knygos autorius dr. Meinhardas Starkas ir Vytenė Muschick

  • Rugpjūčio 23-iąją, minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena, kurios metu apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama paroda „Išsaugota tiesa. Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Lokio rinktinės dokumentai ir fotografijos, 1944–1958“, dalyvauti teminėse ekskursijose. Muziejuje tą dieną apsilankė 331 lankytojas.
  • Liepos 5 d. Genocido aukų muziejus dalyvavo kultūros ir meno festivalyje „Kultūros naktis“. Vilniečiai ir miesto svečiai nemokamai lankė ekspozicijas, dalyvavo teminėse ekskursijose, kurias vedė muziejaus rinkinius tvarkantys istorikai, Konferencijų salėje žiūrėjo dokumentinius filmus . Muziejuje apsilankė 300 lankytojų.

    Akimirkos iš ekskursijų po muziejų

  • Birželio 15-ąją, minint Okupacijos ir genocido dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti ekspozicijas, buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą. Muziejuje apsilankė 188 lankytojai.
  • Birželio 14-ąją, minint Gedulo ir vilties dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena, kurios metu apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, dalyvauti nemokamose teminėse ekskursijose, kurias vedė gidai ir muziejaus rinkinius tvarkantys istorikai, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama filatelisto J. Urbono paroda „Sibiro laiškai“, žiūrėti G. Aleknos dokumentinius filmus tremties tematika. Muziejuje apsilankė 327 lankytojai.
  • Gegužės 22-ąją dieną, minint 65-ąsias didžiausios trėmimo operacijos „Pavasaris“ metines, muziejuje buvo atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, Konferencijų salėje apžiūrėti filatelisto J. Urbono parodą „Sibiro laiškai“. Po iškilmingo minėjimo, vykusio prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti (Aukų ir Gedimino pr. sankirtoje), muziejaus Konferencijų salėje vyko G. Aleknos dokumentinių filmų demonstravimas. Muziejuje apsilankė 376 lankytojai.
  • Gegužės 18 d. muziejuje vyko tradiciniu tapęs tarptautinis renginys „Muziejų naktis 2013“. Konferencijų salėje buvo atidaryta filatelisto Juozo Urbono paroda „Sibiro laiškai“. Parodos atidaryme koncertavo Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijos studentė altistė Ieva Sruogytė. Buvusiame KGB vidaus kalėjime lankytojų laukė Vilniaus universiteto teatro dramos trupės „Minimum“ teatrinė akcija „Prisiminimų neuždarysi“. Sutemus vidiniame muziejaus kieme vyko Gintauto Aleknos dokumentinių filmų peržiūra. Visą vakarą muziejaus lankytojai turėjo galimybę dalyvauti edukacinėje programoje ir projekte „Pasmerktųjų kelias 1944–1947 m.“. Muziejų aplankė 386 lankytojai.

    Akimirkos iš Muziejų nakties renginio

  • Gegužės 18-ąja, minint Tarptautinę muziejų dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas. Muziejuje apsilankė 359 lankytojai.
  • Gegužės 11 d. Genocido aukų muziejaus buvusiame KGB vidaus kalėjime vyko XVI tarptautinio universitetų teatrų forumo „Sustabdytos akimirkos“ uždarymo vakaras. Baigiamuoju akordu tapo Vilniaus universiteto (VU) teatro dramos trupės „Minimum“ teatrinė akcija „Prisiminimų neuždarysi“ (autoriai – Dalia Kiaupaitė, Oskaras Valiullinas). Teatrinė akcija „Prisiminimų neuždarysi“ – atminties kenotafas, skirtas KGB vidaus kalėjime kalėjusiems ir nužudytiems. Tai – KGB vidaus kalėjime kalėjusių žmonių atsiminimų koliažas be patetikos ir patoso.

    Teatrinės akcijos „Prisiminimų neuždarysi“ akimirkos

  • Balandžio 24 d. Genocido aukų muziejuje vyko minėjimas, skirtas 98-osioms Armėnų tautos genocido metinėms atminti. Minėjime dalyvavo Armėnijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Ara Aivazianas, Lietuvos armėnų sąjungos nariai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Dalia Kuodytė, Algis Kašėta, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, kiti garbūs svečiai. Minėjimo pabaigoje renginio dalyviai nešini gėlėmis ir degančiomis žvakutėmis iš muziejaus ėjo prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti. Padėjo gėles, tylos minute pagerbė žuvusius.

    Armėnų genocido 98-ųjų metinių minėjimo akimirkos

  • Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, Konferencijų salėje apžiūrėti parodą „2012 metų Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas“. Muziejuje apsilankė 405 lankytojai.
  • Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Vilniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, konferencijų salėje galėjo apžiūrėti parodą „2012 metų Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas“. Muziejuje apsilankė 183 lankytojai.
  • Vasario 7 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje įvyko parodos „2012 metų Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas“ atidarymas, skirtas politiniam kaliniui, vienam aktyviausių pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių, kovotojui už žmogaus teises, pogrindinės organizacijos Lietuvos Laisvės Lyga (LLL) steigėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui Antanui Terleckui. Parodos atidaryme dalyvavo Antanas Terleckas, LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, LR Seimo kancleris Jonas Milerius, LR Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, Nepriklausomybės Akto signataras prof. Bronius Genzelis, kunigas Julius Sasnauskas, Antano Terlecko artimieji ir bendražygiai.

    Susirinkusius į parodos atidarymą sveikina LGGRTC generalinė direktorė
    Teresė Birutė Burauskaitė
    Antaną Terlecką sveikina LR Seimo kancleris Jonas Milerius

  • Sausio 12–13 d., minint Laisvės gynėjų dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų dienos. Lankytojai nemokamai lankė ekspozicijas, Konferencijų salėje apžiūrėjo nacionalinio moksleivių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbų parodą, skirtą Laisvės gynėjų dienai – Sausio 13-ajai. Muziejuje apsilankė 640 lankytojų.

2012 m.


  • Minint Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Genocido aukų muziejaus veiklos 20-metį, gruodžio 12–14 d. Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko atvirų durų dienos. Genocido aukų muziejuje apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai apžiūrėjo ekspozicijas, dalyvavo dokumentinių filmų peržiūrose, atliko edukacines užduotis.
  • Spalio 30 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) organizavo seminarą mokytojams – „Edukacija Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre“. Pirmoje seminaro dalyje, kuri vyko Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje, iš visos Lietuvos atvykusius mokytojus pasveikino LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Genocido aukų muziejaus vyr. edukologė Žydrūnė Šidagytė seminaro dalyviams papasakojo apie LGGRT Centro vykdomą edukacinę programą „Okupacijų istorija jaunimui“, Genocido aukų muziejuje vykdomą edukacinę programą „Atverta istorija“ bei parodinę muziejaus veiklą. LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys ir vyr. specialistas Darius Juodis pristatė naujausius Centro leidinius. Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė virtualiai pristatė naują muziejaus ekspoziciją, skirtą nacių okupacijai ir holokaustui Lietuvoje atminti. Po ekspozicijos pristatymo mokytojai žiūrėjo rež. Algio Kuzmicko filmą „Įkaitai. 1941 m. liepa“. Po filmo peržiūros visi seminaro dalyviai buvo pakviesti į ekskursiją po buvusį KGB vidaus kalėjimą.
    Antroji seminaro dalis vyko Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.
    Susirinkusius seminaro dalyvius sveikina LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė
  • Rugsėjo 23-iąją, Lietuvos žydų genocido dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena. Vilniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama 2011 m. Mažeikių muziejaus parengta tremties fotografų V. Talat-Kelpšos, D. Rudoko ir V. Ramanausko fotografijų paroda „Leiskit į tėvynę...“
  • Rugsėjo 20 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje įvyko naujos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro knygos „KGB slaptieji archyvai 1954–1991 m.“ pristatymas. Pristatyme dalyvavo LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, LR Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas, knygos mokslinis redaktorius dr. Arūnas Streikus, knygos sudarytoja dr. Kristina Burinskaitė, poetė Eglė Juodvalkė. Renginį vedė LGGRTC Vyriausioji viešųjų ryšių specialistė Vilma Juozevičiūtė.

    Dr. Kristina Burinskaitė pristato knygą „KGB slaptieji archyvai 1954–1991 m.“ Sveikinimo žodį taria LR Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas

  • Rugsėjo 18 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje įvyko vakaras „Liuteronų tremtis – nutylėta istorijos realybė“ , skirtas kunigo dr. Dariaus Petkūno knygos „The Repression of the Evangelical Lutheran Church in Lithuania during the Stalinist Era“ pristatymui. Pristatyme dalyvavo knygos autorius kunigas dr. Darius Petkūnas, LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos nariai. Renginį vedė Vytautas Gocentas.

    Kunigas dr. Darius Petkūnas pristato savo knygą „The Repression of the Evangelical Lutheran Church in Lithuania during the Stalinist Era“

  • Rugsėjo 14-ąją, minint Europos paveldo dienas, muziejuje vyko atvirų durų diena.
  • Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, muziejuje buvo laukiami moksleiviai, mokytojai, studentai ir dėstytojai.
  • Rugpjūčio 23-iąją, minint Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo ir Baltijos kelio dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena, kurios metu apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama 2011 m. Mažeikių muziejaus parengta tremties fotografų V. Talat-Kelpšos, D. Rudoko ir V. Ramanausko fotografijų paroda „Leiskit į tėvynę...“, žiūrėti dokumentinius filmus. Muziejuje tą dieną apsilankė 205 lankytojai.
  • Birželio 15-ąją, minint Okupacijos ir genocido dieną, Konferencijų salėje buvo atidaryta 2011 m. Mažeikių muziejaus parengta tremties fotografų V. Talat-Kelpšos, D. Rudoko ir V. Ramanausko fotografijų paroda „Leiskit į tėvynę...“. Parodoje eksponuojamoje 61 fotografijoje užfiksuota tremtinių kasdienybė: gyvenimo sąlygos, buitis, darbas, laisvalaikis, šeimos šventės, netektys. Parodos atidaryme dalyvavo parodos rengėjas Mažeikių muziejaus vyr. muziejininkas Vytautas Ramanauskas ir tremties fotografas Vincentas Ramanauskas.

    Sveikinimo žodį taria Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis Parodą „Leiskit į tėvynę...“ pristato Mažeikių muziejaus vyr. muziejininkas Vytautas Ramanauskas Prisiminimais apie fotografavimo sąlygas tremtyje dalijasi fotografas Vincas Ramanauskas

  • Birželio 15–ąją, minint Okupacijos ir genocido dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti ekspozicijas, buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą.
  • Birželio 14–ąją, minint Gedulo ir vilties dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena, kurios metu apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, dalyvauti nemokamose teminėse ekskursijose, kurias vedė gidai ir muziejaus rinkinius tvarkantys istorikai, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama dailininko A. Tarabildos grafikos darbų paroda „Šviesos ir tamsos kova“, žiūrėti dokumentinius filmus tremties tematika. Muziejuje tą dieną apsilankė per 300 lankytojų.
  • Gegužės 19 d. muziejuje vyko tradicinis „Muziejų nakties“ renginys. Konferencijų salėje buvo atidaryta nauja A. Tarabildos grafikos darbų paroda „Šviesos ir tamsos kova“. Renginyje dalyvavo dailininko A. Tarabildos artimieji ir draugai, dalyviams koncertavo Rimanto ir Dalios Vaicenavičių šeima. Vėliau visus muziejaus lankytojus pakvietė pramoginis-edukacinis užsiėmimas ir projektas „Pasmerktųjų kelias 1944–1947 m.“. Sutemus vidiniame muziejaus kieme vyko susitikimas su režisieriais Juozu Saboliumi ir Jonu Ohmanu, buvo demonstruojami dokumentiniai filmai po atviru dangumi.

    Akimirkos iš Muziejų nakties renginio

  • Gegužės 18-ąja, minint Tarptautinę muziejų dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas
  • Gegužės 12–13 d., minint Romo Kalantos aukos ir Pilietinio pasipriešinimo dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų dienos. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, Konferencijų salėje apžiūrėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) inicijuoto nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių piešinių parodą.
  • Balandžio 13 d. LGGRTC Genocido aukų muziejuje vyko seminaras Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto studentams. Jo metu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė skaitė pranešimą apie Sovietų Sąjungos represinių struktūrų veiklos ypatumus ir pogrindžio spaudos leidybą, buvo susipažinta su teminėmis muziejaus ekspozicijomis.

  • Kovo 21 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje vyko LGGRT Centro istorikų susitikimas su Londono Ekonomikos ir politinių mokslų universiteto Tarptautinių santykių fakulteto studentais, dalyvaujančiais mokslinėje kelionėje po Baltijos šalis „Sovietinis paveldas Europos kontekste“. Mokslinės kelionės tikslas – susitelkti į sovietinės okupacijos pasekmes dabartinių Baltijos šalių vystymuisi, jų integracijai į Europos visuomenę.
    Studentus su Naujausiųjų laikų Lietuvos istorija supažindino ir į užduotus klausimus atsakė Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Juodis (pranešimas apie partizaninį judėjimą Lietuvoje), Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Istorinių tyrimų programų skyriaus vyresnioji istorikė paieškininkė Monika Kareniauskaitė (pranešimas apie neginkluotąjį anti-sovietinį pasipriešinimą Lietuvoje) ir Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Burinskaitė (pranešimas apie KGB veiklą Lietuvoje).
  • Kovo 11-ąja, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, konferencijų salėje apžiūrėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) inicijuoto nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių piešinių parodą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai – Kovo 11-ajai.
  • Kovo 10 d. Konferencijų salėje atidaryta respublikinio moksleivių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbų paroda, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventei – Kovo 11-ajai.
    Salėje eksponuojamos parodos fragmentai

  • Vasario 16-ąja, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas.
  • Vasario 14 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje įvyko žymaus Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjo, aktyvaus antisovietinio pasipriešinimo dalyvio Antano Terlecko knygos „Laisvės priešaušryje: rezistento prisiminimai (1970–1986)“ pristatymas. Knygą išleido LGGRTC Leidybos skyrius.
    Renginyje dalyvavo ir savo mintimis pasidalino knygos autorius, jo draugai ir bendražygiai. Renginį vedė kunigas Julius Sasnauskas.
    Salėje susirinkę A. Terlecko draugai ir bendražygiai Knygos autorius dalina autografus

  • Sausio 23 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje vyko LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus organizuota majoro Alberto Daugirdo paskaita „Partizanų taktika“. Mjr. Albertas Daugirdas pasakojo apie partizanų kovinę taktiką, maskavimąsi, judėjimo skirtingomis vietovėmis ypatybes, bunkerių įrengimų specifiką, ginklų įsigijimo būdus ir saugojimą. Po paskaitos muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis supažindino svečią su Genocido aukų muziejaus ekspozicija, skirta 1944–1953 m. vykusiam partizaniniam karui įprasminti.
  • Sausio 12–13 d., minint Laisvės gynėjų dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų dienos. Lankytojai nemokamai lankė ekspozicijas, Konferencijų salėje žiūrėjo Leono Glinskio vaizdo dienoraštį „Laužai prie parlamento“ bei Zino Kazėno virtualių fotografijų ciklą „Lietuva. Vilnius 1991 m. sausis–vasaris“.
  • Sausio 10 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Pilietinės gynybos centro (PGC) prie Krašto apsaugos ministerijos inicijuotas nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus susitikimas. Susitikimo metu buvo aptartos 2012-ųjų metų LGGRTC, PGC prie Krašto apsaugos ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo gairės. Akcentuotas nevyriausybinių organizacijų pagalbos poreikis tvarkant ir prižiūrint 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų gimtines ir kapavietes, Nepriklausomybės kovų dalyvių kapavietes, partizanų bunkerius, kapavietes, atminimo paminklus.
    Pagerbiant Sausio 13-osios aukų atminimą iš Genocido aukų muziejaus Konferencijų salės į Antakalnio kapines išvyko Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos skautų sąjungos atstovai. Jie prie žuvusių laisvės gynėjų memorialo padėjo gėlių vainiką.

2011 m.


  • Gruodžio 7 d. muziejuje vyko Lietuvos muziejų asociacijos Švietimo sekcijos seminaras „Edukacija Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre“. Seminaro dalyvius pasveikino ir su pagrindiniais muziejaus istorijos bruožais supažindino muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis. Vėliau seminare dalyvavę muziejininkai klausėsi vyr. edukologės Gintarės Tučkuvienės parengto LGGRTC Atminimo programų skyriaus ir Genocido aukų muziejaus edukacinės veiklos pristatymo, susipažino su muziejaus ekspozicijomis. Po pietų pertraukos antroji seminaro dalis vyko Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.

     

    G. Tučkuvienės pranešimo akimirka Muziejininkai apžiūri Holokaustui skirtą ekspoziciją buv. kalėjimo 3-iojoje kameroje

     

  • Lapkričio 30 d. muziejuje vyko Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos mokytojo Žilvino Radavičiaus inicijuoto Lietuvos istorijos ir pilietiškumo ugdymo projekto „Laisvės kaina“ baigiamasis renginys. Jame dalyvavo Senamiesčio vidurinės mokyklos 8–12 klasių moksleiviai, mokytojai, Seimo nariai, politikos ir visuomenės veikėjai.
  • Lapkričio 29 d. muziejaus Konferencijų salėje VšĮ „TV Europa“ pristatė dokumentinį filmą „Ledo vaikai“ (rež. Justinas Lingys, 2011). Renginyje dalyvavo ir mintimis pasidalino ES programos „Europa piliečiams" 4 veiksmo „Gyva Europos atmintis“ remto projekto dalyviai, kūrybinės grupės nariai bei buvę tremtiniai.

     

    Kalba filmo režisierius Justinas Lingys Ne vieną vakaro dalyvį sujaudino tremtinių dainos

     

  • Lapkričio 25 d. prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje įvyko tradicinė akcija „Uždek žvakę“, kurios metu buvo pagerbtas Ukrainos 1932–1933 m. badmirio aukų atminimas. Renginys surengtas bendradarbiaujant su Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Ukrainos ambasada.

     

    Akcijos „Uždek žvakę“ dalyviai Malda už Ukrainos 1932–1933 m. badmirio aukas

     

  • Lapkričio 24 d. muziejuje vyko Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metams skirto Lietuvos mokinių konkurso „Gamta – lietuviškos galios gimtis“ baigiamasis renginys. Konkurso dalyviai susipažino su muziejaus ekspozicijomis, entuziastingai dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Vaikai tremtyje“. Renginio pabaigoje jiems buvo įteiktos Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro padėkos bei atminimo dovanos.

     

    Salėje susirinkę konkurso dalyviai Atminimo dovanas teikia LGGRTC Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus vedėja Dalė Rudienė

     

  • Lapkričio 15 d., tarptautinės tolerancijos dienos išvakarėse, muziejaus Konferencijų salėje buvo atidaryta dail. Henriko Cipario paroda „REQUIEM žuvusiems, kurių vėlės sklando tarp mūsų, prašydamos Aukščiausiojo pagalbos“, kurioje eksponuojami darbai skirti totalitarinių režimų ir karo nusikaltimų aukų atminimui. Renginyje dalyvavo ukrainiečių ir čečėnų tautinių bendruomenių nariai, kiti svečiai.

     

    Renginio akimirka. Kalba Baltijos čečėnų bendrijos pirmininkė Aminat Saijeva Vakaro dalyviai sveikino dail. Henriką Ciparį (dešinėje) parodos atidarymo proga

     

  • Spalio 20 d. muziejuje vyko iškilmingas naujos ekspozicijos, skirtos nacių okupacijai ir Holokaustui Lietuvoje, atidarymas. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje Anne Elizabeth Derse, LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, daug garbių svečių, nes naujoji ekspozicija įtraukta į Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metų programą.

     

    Ekspoziciją buv. KGB vidaus kalėjimo 3-iojoje kameroje atidarė Ministras Pirmininkas A.Kubilius Svečiai apžiūrėjo naująją ekspoziciją

     

  • Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, muziejuje buvo laukiami moksleiviai ir studentai – jiems tą dieną ekspozicijų lankymas buvo nemokamas. Muziejuje nemokamai galėjo apsilankyti ir visi „Rugsėjo 1-osios“ šventės dalyviai – jiems tereikėjo pateikti renginio bilietą, akreditaciją ar pakvietimą.
  • Rugpjūčio 24 d. muziejaus vidiniame kieme įvyko parodos „Krepšinis sovietų lageriuose ir tremtyje“ atidarymas. Parodą pristatė Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis, kalbėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Arimantas Dumčius ir Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Savo prisiminimais apie krepšinio komandų kūrimąsi pasidalino buvę sovietinių lagerių kaliniai Juozas Butrimas, Algis Tomas Geniušas ir Stasys Stungurys. Vėliau jie, kaip ir visi kiti renginyje dalyvavę buvę lagerių krepšininkai, kiti garbūs svečiai, išmėgino savo rankų taiklumą, atlikdami simbolinius metimus į muziejaus kieme pakabintą krepšį. Šiltas ir neformalus bendravimas toliau buvo pratęstas prie arbatos puodelio muziejaus Konferencijų salėje.

     

    Nuotrauka atminčiai. Iš kairės: Algirdas Endriukaitis, Seimo nariai Arimantas Dumčius ir Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Edvardas Burokas, Algimantas Baltrušis, Romas Ragaišis, Algis Tomas Geniušas, Petras Girdzijauskas, Juozas Butrimas, muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, Stasys Stungurys

     

  • Rugpjūčio 23-iąją, minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, muziejuje vyko atvirų durų renginys. Lankytojai galėjo nemokamai aplankyti muziejaus ekspozicijas bei susipažinti su Konferencijų salėje ir muziejaus vidiniame kieme eksponuojamom parodom.
  • Birželio 23 d. muziejuje buvo minimas Birželio sukilimo 70-metis. Lankytojai galėjo nemokamai aplankyti muziejaus ekspozicijas, Konferencijų salėje buvo demonstruojami dokumentiniai filmai, pasakojantys apie 1941 m. birželio 22–28 d. vykusį sukilimą.
  • Birželio 15 d. iš Genocido aukų muziejaus į amžinąją poilsio vietą buvo palydėti 1941 m. liepą nacių sušaudytų Vilniaus gyventojų – lenkų ir žydų tautybių asmenų – palaikai. Palaikų perlaidojimo Titnago gatvėje (Panerių girininkija) ceremonijoje dalyvavo Lietuvoje besilankantys edukacinės programos „Uniformuoti liudininkai“ dalyviai, Izraelio kariškiai, rabinai.
    Birželio 16 d. įvyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastatyto paminklo atidengimo iškilmės.

     

    Palaikų palydos iš Genocido aukų muziejaus Masinių žudynių vietoje pastatytas paminklas

     

  • Birželio 14–19 d., minint pirmųjų masinių trėmimų iš Lietuvos 70-ąsias metines, muziejuje vyko atvirų durų savaitė, kurios metu muziejuje apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama paroda „Už Uralo, žemės galo...“
    Birželio 14 d. lankytojams buvo siūlomos dokumentinių filmų peržiūros ir nemokamos teminės ekskursijos, kurias vedė muziejaus rinkinius tvarkantys istorikai. Muziejuje tą dieną apsilankė per 400 lankytojų.

     

    Didžiausio susidomėjimo sulaukė Viktoro Avgulio vedama ekskursija apie sovietinių represinių struktūrų veiklą Ekskursiją jauniesiems muziejaus lankytojams veda Vilius Kyguolis

     

  • Gegužės 14 d. muziejuje vyko tradicinis „Muziejų nakties“ renginys. Šiemet jis buvo skirtas Lietuvos gyventojų tremčiai ir tremties vietų geografijai. Konferencijų salėje buvo atidaryta nauja fotografijų paroda „Už Uralo, žemės galo...“ Renginio dalyviams koncertavo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos auklėtinės Jorūnė Sabaliauskaitė ir Skaistė Gorobecaitė. Vėliau visus muziejaus lankytojus pakvietė pramoginis-edukacinis užsiėmimas, o sutemus vidiniame muziejaus kieme vyko susitikimas su garsiu keliautoju ir ekspedicijų į tremties vietas organizatoriumi Gintautu Alekna, buvo demonstruojamos jo fotografijos bei dokumentiniai filmai po atviru dangumi.

     

    Koncertuoja Juozo Tallat-Kelpšos
    konservatorijos auklėtinės
    Susitikimas su Gintautu Alekna
    vidiniame muziejaus kieme

     

  • Kovo 11 d. muziejuje vyko atvirų durų diena, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Lankytojai galėjo nemokamai aplankyti muziejaus ekspozicijas ir susipažinti su tą dieną atidaryta dail. Valerijaus Bodiajaus darbų paroda.


    Lankytojai apžiūri Konferencijų salėje eksponuojamas V. Bodiajaus akvareles

  • Vasario 23 d. muziejuje vyko renginys, kurio metu Ukrainos Išsivadavimo judėjimo tyrimo centro direktorius ir muziejaus „Lonckio kalėjimas“ vadovas Ruslan Zabilyj pristatė naują okupacinių režimų aukoms skirtą muziejų Lvove. Renginyje dalyvavo LR Seimo pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Arimantas Dumčius, Nepriklausomybės Akto signataras profesorius Bronislovas Genzelis, LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, kiti garbūs svečiai.

     

    Kalba Ruslan Zabilyj. Dešinėje – Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis Virtuali ekskursija nukėlė renginio dalyvius į Lonckio kalėjimą

     

  • Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, nepaisant lauke tvyrojusio šaltuko, Genocido aukų muziejuje apsilankė nemažai vilniečių, panorusių prasmingai praleisti šventinę dieną. Muziejaus ekspozicijų lankymas buvo nemokamas.
  • Sausio 13 d., minint Laisvės gynėjų dienos 20-metį, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai, tarp kurių tądien buvo nemažai moksleivių, nemokamai lankė ekspozicijas, susipažino su Konferencijų salėje eksponuojamais respublikinio moksleivių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbais.


2010 m.


  • Lapkričio 26 d. muziejuje vyko tradicinis 1932–1933 m. badmečio Ukrainoje aukų minėjimas. Konferencijų salėje buvo demonstruojamas kanadiečių sukurtas dokumentinis filmas „Nežinomas badas“, o jam pasibaigus prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje vyko akcija „Uždek žvakelę!“.


    Žvakelės badmečio aukoms pagerbti

  • Spalio 22 d. muziejaus Konferencijų salėje įvyko Baltarusijoje draudžiamo dokumentinio filmo „Užgintasis Kristus“, pasakojančio apie tikinčiųjų persekiojimą ir jų priešinimąsi sovietinei sistemai, pristatymas. Į renginį atvyko filmo autorius – baltarusių žurnalistas ir visuomenės veikėjas Aliaksiejus Šeinas.

     

    Renginyje dalyvavo nemažai garsių visuomenės veikėjų Kalba filmo autorius Aliaksiejus Šeinas

     

  • Rugpjūčio 23 d., minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, buvo galima nemokamai aplankyti muziejaus ekspozicijas, o muziejaus Konferencijų salėje vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas tarptautinis edukacinis projektas „Sielvarto stotys“ ir supažindinta su jo dalyvių sukurtu audiovizualiniu pasakojimu „Deportraitations“ arba „Tremties portretai“.


    Renginio akimirka. Dešinėje – projekto „Sielvarto stotys“ idėjos autorė Agnė Žekonytė

  • Birželio 14–15 d., minint Lietuvos nepriklausomybės praradimo 70-ąsias metines bei Gedulo ir vilties dieną, muziejuje vyko atvirų durų renginiai. Lankytojai galėjo ne tik nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis – jiems buvo siūlomos nemokamos ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai ir dokumentinių filmų peržiūros. Muziejuje apsilankė per 700 vilniečių ir miesto svečių.
    Prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Aukų gatvėje buvo surengta tradicinė moksleivių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbų paroda.

     

    Lankytojai apžiūri ekspoziciją, skirtą Lietuvos okupacijai 1940 m. Praeivių žvilgsnius traukė prie muziejaus eksponuojama piešinių paroda

     

  • Gegužės 15 d. muziejuje vyko partizaninei tematikai skirtas tarptautinio projekto „Muziejų naktis“ renginys. Konferencijų salėje atidaryta nauja paroda „Ir jie mokėjo džiaugtis...“, kurioje eksponuojamos nuotraukos, įamžinusios partizanų pokštus, išdaigas, linksmas atokvėpio minutes. Parodos atidarymo metu muziejaus darbuotojų vokalinis trio – Ramunė Driaučiūnaitė, Dovilė Pociutė-Slotkienė ir Adelė Pakalkaitė – atliko partizanų dainas. Vėliau vyko užsiėmimas, kurio metu muziejaus lankytojai galėjo pasigaminti uniforminius partizanų antsiuvus ir pažymėti juos proginiu muziejaus antspaudu. Sutemus muziejaus vidiniame kiemelyje buvo pristatytas naujas dokumentinis filmas „Paskutinis“, pasakojantis apie partizaną Antaną Kraujelį. Renginyje dalyvavo ir savo mintimis pasidalino filmo kūrėjai. Naktinė dokumentinių filmų peržiūra po atviru dangumi truko iki 1.00 val. nakties.
    Parodos „Ir jie mokėjo džiaugtis...“ atidarymo akimirka Didelio susidomėjimo sulaukė uniforminių partizanų antsiuvų kūrimas
  • Gegužės 15 d. muziejaus darbuotojai dalyvavo Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirtame renginyje Vilniaus Vingio parke. Buvo eksponuojama muziejaus kilnojamoji paroda „Mes nemirę“ ir demonstruojami dokumentiniai filmai. Merginų trio atliko partizanų dainas.

    Muziejaus palapinėje lankytojų netrūko

  • Balandžio 22 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko lietuvių ir baltarusių mokslininkų apskritojo stalo diskusija „Sovietinių laikų paveldas Baltarusijoje: istorija ir kultūra, komunistinio režimo vykdytos represijos, ateizmo politika“. Pranešimus skaitė baltarusių mokslininkai: Baltarusijos valstybinio universiteto docentas, istorijos mokslų kandidatas Igoris Kuznecovas, Europos humanitarinio universiteto dėstytojas Sergejus Chorevskis ir Europos humanitarinio universiteto dėstytojas, istorijos mokslų kandidatas Jurijus Bačišča.
    Igoris Kuznecovas skaito pranešimą „Komunistinės represijos Baltarusijoje: skaičiai ir faktai“ Sergejus Chorevskis supažindino su represijomis, palietusiomis garsius baltarusių menininkus
  • Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena. Su muziejaus ekspozicijomis ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui skirta fotoparoda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“ susipažino daugiau nei 700 lankytojų.
  • Kovo 10 d. muziejuje buvo paminėtas Panevėžio tautinės-religinės jaunimo organizacijos „Atžalynas“ šešiasdešimtmetis. Renginyje dalyvavo dešimt buvusių atžalyniečių, jų draugai bei artimieji. Konferencijų salėje skambėjo muzika, eilės ir jaudinantys buvusių organizacijos narių prisiminimai.

    Grupė renginio dalyvių prie paminklo Aukų g.

  • Kovo 9 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko diskusija „Stalino gulagas ir mes“, kurioje dalyvavo kovo mėn. pasibaigusio projekto „Tremties diena: gyva istorijos pamoka“ rengėja Rūta Vanagaitė, aktoriai Irmantas Jankaitis bei Aleksejus Soldatenka ir grupė jaunųjų dalyvių iš Lietuvos bei užsienio valstybių. Vakaro metu buvo apibendrinti projekto rezultatai ir pristatytas pusvalandžio trukmės filmas, kuriame įamžintos ryškiausios „Tremties dienos“ akimirkos.
  • Sausio 26 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko Tarptautinių meno ir istorijos dirbtuvių „Sielvarto stotys“ dalyvių susitikimas su buvusiu politiniu kaliniu prof. Algiu Tomu Geniušu.

2009 m.


  • Gruodžio 2 d. muziejaus Konferencijų salėje įvyko Sankt Peterburgo mokslinio-informacinio centro „Memorial“ kompaktinės plokštelės „Virtualus Gulago muziejus“ pristatymas. Į renginį atvyko viešnios iš Sankt Peterburgo: mokslinio-informacinio centro „Memorial“ direktorė Irina Fligė ir redaktorė Tatjana Pritykina.

    Irina Fligė (kairėje) ir Tatjana Pritykina pristatė penktus metus vykdomą
    „Virtualaus Gulago muziejaus“ projektą

  • Lapkričio 27 d. Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms, vyko tradicinė akcija „Uždek žvakelę“, kurios metu buvo pagerbtas Ukrainos 1932–1933 m. badmečio aukų atminimas.
    Žvakutės ir gėlės Ukrainos badmečio aukoms atminti Maldą už badmečio aukas giedojo
    Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas
    tėvas Pavlo Jachimec OSBM


  • Lapkričio 27 d. muziejuje lankėsi LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto žūties metinių minėjimo dalyviai, dalyvavę renginyje prie LR Krašto apsaugos ministerijos. J. Žemaičio-Vytauto atminimui skirtoje kameroje stovėjo garbės sargyba, buvo padėtos gėlės. Vilnietė Inga Staišiūnienė perdavė muziejui Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordiną, kuriuo 1997 m. po mirties buvo apdovanotas J. Žemaitis.


    Garbės sargyba J. Žemaičio-Vytauto atminimui skirtoje kameroje

  • Lapkričio 26 d. muziejuje buvo minimos LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto 55-osios žūties metinės. Visi vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apsilankyti muziejuje ir pagerbti vyriausiąjį Lietuvos partizanų vadą jo atminimui skirtoje buvusio KGB kalėjimo kameroje. Vakare muziejaus Konferencijų salėje buvo demonstruojamas dokumentinis filmas „Ketvirtasis prezidentas“, pasakojantis J. Žemaičio-Vytauto gyvenimo istoriją. Prieš filmo peržiūrą įvyko jaudinanti ceremonija –
    J. Žemaičio-Vytauto dukterėčia Aušra Marija Vilkienė perdavė muziejaus direktoriui Eugenijui Peikšteniui generolui skirtas Palangos garbės piliečio regalijas. Nuo šiol jos bus saugomos Genocido aukų muziejuje.


    Regalijų perdavimo akimirka

  • Rugpjūčio 22 d., minint Molotovo–Ribbentropo pakto 70-metį ir „Baltijos kelio“ 20-metį, prie buvusio KGB pastato įvyko renginys, kurio metu atidengti ir pašventinti du įamžinimo ženklai: memorialinis ženklas ant pastato sienos, nusakantis pastato paskirtį okupacijų metu, bei į grindinį įmontuota atminimo plokštė, skirta partizano Petro Vizbaro-Vapsvos žūties vietai įamžinti.
    Visi vilniečiai ir miesto svečiai rugpjūčio 22–23 d galėjo nemokamai apsilankyti Genocido aukų muziejuje.
    Rugpjūčio 22 d. atidengti įamžinimo ženklai Įamžinimo ženklus pašventino Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas, brolis pranciškonas ir kunigas Arūnas Peškaitis
  • Liepos 27 d., minint 19-ąsias Deklaracijos dėl Baltarusijos suvereniteto metines, muziejaus konferencijų salėje pristatyta fotografijų paroda „Baltarusija: laikas ir vieta“. Renginyje dalyvavo fotografijų autoriai – žinomi Baltarusijos fotokorespondentai Julija Daraškevič („Naša niva“) ir Sergejus Grycas („Associated Press“). Parodos pristatymo metu kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos atsakingasis sekretorius Stanislovas Žvirgždas, baltarusių jaunimo iniciatyvos „StudAlliance“ koordinatorius Kirilas Atamančikas.


    Fotografijų autoriai
    Julija Daraškevič ir Sergejus Grycas

  • Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, buvo galima nemokamai aplankyti Genocido aukų muziejų ir susipažinti su jo ekspozicijomis. LGGRTC Memorialinis departamentas prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Aukų gatvėje surengė tradicinę moksleivių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbų parodą.
  • Gegužės 21 d. muziejaus konferencijų salėje buvo pristatytas baltarusių režisierės Olgos Mikolaičik dokumentinis filmas „Išlaisvinimas“ apie demokratinės minties ir kitaminčių persekiojimą šiandieninėje Baltarusijoje. Dalyvavo filmo kūrėjai ir baltarusių jaunimo judėjimo „Jaunasis frontas“ ("Malady Front") atstovai.
  • Gegužės 16 d. muziejuje vyko tarptautinio projekto „Muziejų naktis“ renginys, skirtas Tarptautinei muziejų dienai. Lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis, dalyvauti edukacinių užduočių konkurse, muziejaus konferencijų salėje ir buvusio KGB vidaus kalėjimo vidiniame kiemelyje buvo demonstruojami filmai.
    Į muziejų kvietė ryškios iškabos Lankytojus sudomino užduotis sudėti tremties vietų žemėlapį
  • Kovo 31 d. muziejuje vyko Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos inicijuotas azerbaidžaniečių tautos genocido dienos minėjimas. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, visuomenės veikėjai, įvairių etninių bendrijų nariai. Pranešimą apie azerbaidžaniečių tautos genocidą skaitė politikos apžvalgininkas Imantas Melianas.


    Genocido aukų pagerbimas prie paminklo Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje

  • Kovo 30 d. muziejaus konferencijų salėje vyko Konrado Adenauerio fondo ir Goethe’s instituto surengta diskusija „Vienuoliktas įsakymas: turi prisiminti. 20 metų po Berlyno sienos griūties – 20 metų Nepriklausomybės judėjimams Vidurio ir Rytų Europoje“, kurios metu buvo pristatytas 2001 m. sukurtas rež. Freya Klier dokumentinis filmas „Ekspresas Maskva–Paryžius“. Renginį vedė LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Dr. Arūnas Bubnys.
  • Kovo 25 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus m. skyrius prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje surengė pilietinį renginį, skirtą 1949-ųjų metų kovo mėnesio trėmimų 60-osioms metinėms paminėti.
  • Vasario 16 d., minint Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos 60-ąsias metines, muziejaus konferencijų salėje buvo atidaryta paroda „Okupuota siela“. Parodą pristatė autorius – dailininkas Antanas Matulevičius.
    Po parodos atidarymo vyko 1991 m. rež. Henriko Šablevičiaus sukurto dokumentinio filmo „Už Tėvynę Lietuvą“ peržiūra.
    Muziejaus lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su ekspozicijomis.

    Dailininkas A. Matulevičius (antras iš kairės) pristato savo darbus

    Paroda susidomėjo ir jaunieji muziejaus lankytojai

2008 m.


  • Gruodžio 17 d. muziejaus konferencijų salėje vyko Tibeto laisvės rėmimo judėjimo inicijuotas renginys „Politinė ir kultūrinė situacija Tibete“. Vakaro metu orientalistas Vytis Vidūnas dalinosi įspūdžiais iš Dalai Lamos paskaitos, neseniai skaitytos Varšuvoje, buvo demonstruojamas dokumentinis filmas apie Tibetą.
  • Lapkričio 21 d. buvo surengtas Ukrainos 1932–1933 m. badmečio (Holodomoro) 75-ųjų metinių minėjimas. Muziejaus konferencijų salėje buvo pristatytas naujas režisieriaus Rimo Bružo dokumentinis filmas „Badas“, o po jo peržiūros prie paminklo sovietų okupacijos aukoms vyko tradicinė akcija „Uždek žvakelę!“


    Žvakelės Holodomoro aukų atminimui prie paminklo Aukų g.

  • Spalio 28, 29 ir 30 d. muziejuje vyko seminarai istorijos mokytojams „Pokario istorija mokyklai“. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai buvo supažindinti su LGGRTC ir Genocido aukų muziejaus veikla, perspektyvomis, muziejaus fonduose saugomais istorijos šaltiniais ir jų naudojimo galimybėmis. Jiems buvo pristatyta LGGRTC vykdoma programa „Pokario istorija jaunimui“ ir Genocido aukų muziejaus edukacinė programa „Atverta istorija“: mokytojai patys dalyvavo edukaciniame užsiėmime, ekskursijoje, žiūrėjo dokumentinį filmą.

     

    Mokytojai klausosi Genocido aukų muziejaus direktoriaus pranešimo Edukacinio užsiėmimo akimirka

     

  • Rugsėjo 22 d. konferencijų salėje vyko Konrado Adenauerio fondo ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro surengta diskusija „Komunistinės diktatūros įvertinimas – užduotis Europai“. Dalyvavo „Stasi“ aukų memorialo Berlyne vadovas dr. Hubertus Knabe, VU Tarptautinės teisės katedros vedėjas doc. dr. Dainius Žalimas, LGGRTC generalinė direktorė Dalia Kuodytė.
  • Rugpjūčio 22 d. muziejaus konferencijų salėje atidaryta dailės kūrinių paroda „Lietuvos kančia“, skirta SSRS–Vokietijos slaptųjų susitarimų pasirašymo metinėms atminti. Dalyvavo autorius – ilgametis Nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiasis dailininkas, scenografas Henrikas Ciparis.


    Renginio akimirka. Dailininkas Henrikas Ciparis pristato savo darbų ciklą

  • Minint 1941-ųjų m. trėmimų metines, birželio 13–14 d. buvo galima nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis. LGGRTC Memorialinis departamentas prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Aukų gatvėje surengė moksleivių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbų parodą.


    Piešinių paroda Aukų gatvėje

  • Birželio 11 d. konferencijų salėje įvyko knygos „Lietuviai Arktyje“ antrojo leidimo pristatymas. Dalyvavo vienas iš knygos sudarytojų, Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ narys Jonas Rytis Puodžius.


    Jonas Rytis Puodžius supažindina renginio dalyvius su knyga

  • Gegužės 21 d. muziejuje surengta naujo režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmo „Kai aš buvau partizanas“ peržiūra. Renginyje dalyvavo filmo kūrėjai.
  • Gegužės 14 d. muziejuje vyko dokumentinio filmo „Triukšmo imperija“, pasakojančio apie eterio cenzūrą sovietų laikais, peržiūra. Dalyvavo scenarijaus autorius Rimantas Pleikys ir režisierius Domantas Vildžiūnas.
  • Gegužės 12 d. muziejaus konferencijų salėje atidaryta tarptautinio labdaros fondo „Ukraina 3000“ paroda „Naikinimas badu: nežinomas ukrainiečių genocidas 1932–1933 m.“. Parodos atidaryme dalyvavo su oficialiu vizitu į Lietuvą atvykęs Ukrainos Prezidentas Viktoras Juščenka, Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, daug garbių svečių iš Ukrainos.


    Parodos atidarymo akimirka. Iš kairės pirmas – Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus,
    trečia – p. Kateryna Juščenko, penktas – Ukrainos Prezidentas Viktoras Juščenka


  • Balandžio 23 d. muziejaus konferencijų salėje vyko muziejų specialistams skirtas seminaras-praktikumas „Muziejaus ekspozicijų ir parodų rengimas“, kurį organizavo Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras.
  • Balandžio 17–18 d. vyko kultūrinė-šviečiamoji programa Tautinių mažumų ir išeivijos departamento organizuoto forumo „Lituanistinis švietimas: perspektyvos ir tendencijos“ dalyviams. Jiems buvo pravestos ekskursijos ir parodytas dokumentinis filmas „Gyveno senelis ir bobutė“.
  • Balandžio 2 d. metodinio-praktinio užsiėmimo metu mokytojų seminaro „Politinis nepakantumas ir sovietinis totalitarizmas“ dalyviai buvo supažindinti su muziejaus ekspozicijomis, edukacinėmis programomis ir eksponatų naudojimo galimybėmis istorijos mokymo procese.
  • Kovo 5 d. muziejaus konferencijų salėje vyko renginys, kurio metu atnaujinta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimo sutartis, o LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojui Algiui Kašėtai įteikta Šaulių žvaigždė.


    Lietuvos šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskas ir LGGRTC generalinė direktorė Dalia Kuodytė pasirašo sutartį

  • Vasario 20 d. konferencijų salėje vyko istorinės dokumentikos filmų „Saulės mūšis“ ir „Raišupio mūšis“ peržiūra. Dalyvavo „Be tabu“ ir Ko kūrybinė grupė.
  • Vasario 20 d. muziejuje lankėsi Tautinių mažumų ir išeivijos departamento specialistai. Jie buvo supažindinti su muziejaus ekspozicijomis ir veiklos galimybėmis. Konferencijų salėje surengta dokumentinio filmo „Gyveno senelis ir bobutė“ peržiūra.
  • Vasario 6 d. muziejaus konferencijų salėje vyko naujo dokumentinio filmo „Nesulaužyti priesaikos“, pasakojančio apie išbandymų kupiną eilinio Tauro apygardos partizano Juozo Armonaičio gyvenimą, peržiūra. Dalyvavo prodiuseris Jonas Cimbolaitis, operatorius Vaidotas Digimas ir režisierė Agnė Marcinkevičiūtė.
  • Sausio 16 d. muziejuje lankėsi Vilniaus miesto istorijos mokytojai. Metodinio-praktinio užsiėmimo metu jie buvo supažindinti su muziejaus ekspozicijomis ir edukacinės veiklos galimybėmis.

2007 m.


  • Lapkričio 30 ir gruodžio 13 d. muziejuje lankėsi mokytojai, dalyvaujantys seminaruose, kuriuos organizavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Seminarų dalyviams buvo pristatytos muziejaus ekspozicijos ir edukacinės programos, surengtos dokumentinių filmų peržiūros.
  • Lapkričio 26–29 d. muziejuje vyko renginiai, skirti partizanų vadų Jono Žemaičio-Vytauto (1909 03 15–1954 11 26) ir Adolfo Ramanausko-Vanago (1918 03 06–1957 11 29) žūties metinėms atminti.
    Lapkričio 26 d. surengta muzikinė-poetinė kompozicija prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje.
    Lapkričio 26–29 d. konferencijų salėje vyko dokumentinių filmų „Ketvirtasis prezidentas“ ir „Partizanai“, pasakojančių apie Joną Žemaitį ir Adolfą Ramanauską, peržiūros.
    Lapkričio 27–29 d. vyko atvirų durų dienos. Lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis ir pagerbti partizanų vadų atminimą buvusio KGB vidaus kalėjimo 1-ojoje kameroje.

    Partizanų vadų pagerbimas buvusio KGB vidaus kalėjimo
    1-ojoje kameroje

    Atminimo renginių dalyviai buvusiame KGB vidaus kalėjime

  • Lapkričio 22 d., minint 1932–1933 m. badmečio ir politinių represijų aukų Ukrainoje atminimo dieną, Genocido aukų muziejuje buvo surengta apskritojo stalo diskusija „Kryptinga Stalino režimo valstiečių likvidavimo politika: Ukrainos ir Lietuvos lyginamoji analizė“. Pranešimus skaitė svečias iš Ukrainos dr. Henadijus Jefimenka ir LGGRTC Tyrimo departamento direktorius dr. Arvydas Anušauskas. Buvo pristatyta parodėlė „1932–1933 m. badmetis Ukrainoje“, rodomas dokumentinio filmo apie to meto tragiškus įvykius fragmentas. Po šio renginio prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje įvyko jau tradicine tapusi akcija „Uždek žvakelę!“. Jos metu buvo pagerbtas badmečio aukų atminimas.


    Akcijos Uždek žvakelę!" akimirkos
  • Lapkričio 7 d. muziejuje vyko Pedagogų profesinės raidos centro surengtas seminaras istorijos mokytojams „Lietuvos istorija: iš naujo atraskime XX a. (Pasipriešinimas 1940–1990 m.)“. Seminaro dalyviai susipažino su muziejaus ekspozicijomis, moksleiviams siūlomais edukaciniais užsiėmimais ir dokumentiniais filmais. Praktinio užsiėmimo metu jie nagrinėjo nepublikuotus istorijos šaltinius ir aptarė jų naudojimo galimybes istorijos mokymo procese.
  • Rugsėjo 28 d., Tuskulėnų aukų atminimo dieną, Tuskulėnų Rimties parke esančiame Kolumbariume įvyko aukų pagerbimo ceremonija. Dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Vilniaus meras Juozas Imbrasas, Seimo nariai Irena Degutienė ir Saulius Pečeliūnas, Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, Tuskulėnų aukų artimieji, buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai, grupė Vilniaus Emilijos Pliaterytės pagrindinės mokyklos moksleivių.

    Gėlės Kolumbariumo koplyčioje
  • Rugsėjo 27 d. muziejaus konferencijų salėje vyko Pedagogų profesinės raidos centro, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Lietuvos Respublikos Seimo vykdomo tarptautinio projekto „Bendra Rytų ir Vidurio Europos istorija, 1945–1991 metai: istorinės atminties išsaugojimas ugdymo procese“ renginiai, kuriuose dalyvavo Lietuvos ir Vokietijos Tiuringijos žemės mokytojai, Lietuvos Respublikos Seimo ir Tiuringijos Landtago nariai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistai.

    Rytinė diskusija „Istorinės atminties ugdymas: teorija ir praktika“

    Popietinė diskusija „Vokietijos FR Tiuringijos žemės patirtis tiriant Štazi palikimą. Analogijos Lietuvoje“
  • Rugsėjo 27 d., Pasaulinės turizmo dienos proga, lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis.
  • Liepos 20 d. muziejaus vidiniame kieme atidaryta Tautos atminties instituto (Lenkija) Balstogės skyriaus paroda „Dingusieji per Augustavo gaudynes“, pasakojanti apie 1945 m. liepos mėn. Augustavo ir Suvalkų apskrityse surengtas pogrindžio dalyvių bei jų rėmėjų gaudynes, kurių metu maždaug 600 žmonių dingo be žinios. Renginyje dalyvavo garbūs svečiai iš Lenkijos ir Lietuvos, istorikai, politikai, visuomenės ir žiniasklaidos atstovai.


    Kalba Tautos atminties instituto prezidentas Januszas Kurtyka, dešinėje – Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis Parodos atidarymo dalyviai

  • Birželio 19 d. muziejaus konferencijų salėje vyko vakaras, skirtas Ukrainos partizanų armijos vyriausiojo vado Romano Šuchevičiaus 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Jo metu pranešimą apie R. Šuchevičiaus gyvenimo ir veiklos kelią perskaitė Ukrainos išsivadavimo judėjimo tyrimo centro direktorius Volodymyras Vjatrovičius, buvo pristatyta fotografijų paroda „Ukrainos partizanų armijos (UPA) ir Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) partizanai“ bei įvyko vaidybinio filmo „Nenugalėtasis“ peržiūra.
    Renginio akimirka. Kalba LGGRTC generalinė direktorė Dalia Kuodytė Renginio dalyviai klausosi Volodymyro Vjatrovičiaus paskaitos

  • Birželio 15 d., minint Okupacijos ir genocido dieną, vyko minėjimas Tuskulėnų Rimties parko kolumbariume.
  • Birželio 14 d., minint Gedulo ir vilties dieną, lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis. Prie paminklo politiniams kaliniams ir tremtiniams LGGRTC Memorialinis departamentas surengė mokinių piešinių parodą „Piešiu istoriją“.
  • Balandžio 18 ir 25 d. muziejuje buvo surengtos dokumentinio filmo „Kiekvienas tyli apie ką kita“ („Jeder schweigt von etwas anderem“, Vokietija, 2006, rež. M. Bauder, D. Franke) peržiūros, lydinčios Vilniaus Goethe‘s instituto Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomą parodą „Valstybės saugumas – Vokietijos vieningosios socialistų partijos diktatūros garantas“.
  • Kovo 21 d. muziejaus Konferencijų salėje įvyko naujo dokumentinio animacinio filmo „Gyveno senelis ir bobutė“ peržiūra bei susitikimas su filmo kūrėjomis – režisiere Giedre Beinoriūte ir dailininke animatore Gabriele Baltrušaityte.

2006 m.


  • Lapkričio 16 d., minint Tarptautinę tolerancijos dieną, visi muziejaus lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis.
  • Spalio 25 d., minint 50-ąsias Vengrijos Revoliucijos metines, muziejaus konferencijų salėje atidaryta Vengrijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Vengrijos nacionalinio muziejaus ir Vengrijos naujienų tarnybos parengta fotoparoda „1956. Laisvės viltis: Vengrijos Revoliucija“. Parodos atidaryme dalyvavo Vengrijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. p. Sándor Juhász. Renginio metu taip pat kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Lietuvoje viešintis 1956 metų Istorijos tyrimų instituto Budapešte direktoriaus pavaduotojas dr. Pál Germuska ir Vilniaus universiteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis.

Kalba LGGRTC generalinė direktorė D. Kuodytė;
iš kairės pirmas – dr. P. Germuska,
trečias – J. E. p. S. Juhász,
penktas – dr. A. Jakubčionis

Renginio akimirka


  • Spalio 18 d., minint 50-ąsias Vengrijos Revoliucijos metines, muziejuje vyko susitikimas su Lietuvoje viešinčiu Revoliucijos dalyviu ponu László Hrabovszky. Svečias dalinosi prisiminimais apie 1956-ųjų metų įvykius, dovanojo muziejui Vengrijos sukilėlių vėliavą ir įteikė atminimo medalius Lietuvos žmonėms, dalyvavusiems 1956 m. solidarumo akcijose Vilniuje ir Kaune.

P. L. Hrabovszky (antras iš kairės) perduoda sukilėlių vėliavą muziejaus direktoriui Eugenijui Peikšteniui

Svečias su 1956 m. Vėlinių manifestacijų dalyviais, rėmusiais vengrų sukilėlius


  • Spalio 9 d. Aukų g. šalia muziejaus atidengtas Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pastangomis sukurtas paminklas Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems 1942–1956 m. Jakutijoje. Paminklą pašventino Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Vilniaus meras Artūras Zuokas, kiti garbūs svečiai ir visuomenės atstovai.



Paminklas Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems Jakutijoje

  • Rugsėjo 28 d., Tuskulėnų aukų atminimo dieną, įvyko oficialus aukų pagerbimas Tuskulėnų parke esančiame Kolumbariume. Renginio metu kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas Jakučionis. Vėliau Vilniaus Emilijos Pliaterytės pagrindinės mokyklos moksleivės, nešinos žvakutėmis, palydėjo renginio dalyvius į Kolumbariumo centrinę salę-koplyčią, kurioje jaudinančiai smuiku griežė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Dainora Bulkauskaitė.
    Į Atmintinų dienų sąrašą rugsėjo 28-oji, kaip Tuskulėnų aukų atminimo diena, buvo įtraukta tik 2006 m. Nuo šiol ji bus minima kasmet. 
  • Rugsėjo 27 d. muziejaus Konferencijų salėje UAB „Ekspozicijų sistemos“ generalinis direktorius Vilius J. Lunevičius skaitė pranešimą „Paryžiaus muziejai ekspozicijų rengėjo akimis“.
  • Birželio 16 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos posėdis. Posėdžio dalyviams buvo parodytas filmas „Sibiro Lietuva“ ir surengta ekskursija po muziejų.
  • Balandžio 26 d. muziejuje įvyko naujo Vytauto Urbanavičiaus dokumentinio filmo „Prezidentų likimai“ apie skirtingus trijų tarpukario Baltijos valstybių prezidentų likimus peržiūra.
  • Balandžio 7 d. įvyko naujų muziejaus ekspozicijų, skirtų 1944–1953 m. trėmimams, Lietuvos gyventojams gulage ir KGB veiklai 1954–1991 m., pristatymas. Renginio metu kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Algis Kašėta bei Antanas Stasiškis, Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė. Muziejaus Istorijos skyriaus vadovė Virginija Rudienė, vadovavusi ekspozicijų ruošimui, pristatė naujas temas, surengdama virtualią ekskursiją po muziejaus sales. Renginio pabaigoje svečiai apžiūrėjo 2-ajame muziejaus aukšte įsikūrusias naująsias ekspozicijas. 

 

1944–1953 m. trėmimams skirtą ekspoziciją apžiūri buvusi tremtinė Marija Makuškaitė-Pudlauskienė
Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis (pirmas iš kairės) pristato naująsias ekspozicijas Europos parlamento nariui Vytautui Landsbergiui

 

  • Balandžio 7 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko apskritojo stalo diskusija „Baltijos šalys ir Ukraina – istorinio teisingumo paieškos“, kurioje dalyvavo Volodimiras Vjatrovičius iš CDVR (Išsivadavimo judėjimo tyrimo centras, Lvovas, Ukraina), kiti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro surengtos konferencijos „KGB palikimas Baltijos šalyse: politika, liustracija, istorija“ dalyviai.
  • Kovo 23–24 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko seminaro „Tolerancijos ugdymo centro (TUC) vadyba: komandinio darbo įgūdžiai ir pasirengimas istorinių atminties dienų paminėjimui“ dalis. Kovo 23 d. seminaro dalyviams buvo perskaitytas pranešimas, jie buvo supažindinti su muziejaus ekspozicijomis, skirtomis ginkluotajam antisovietiniam pasipriešinimui 1944–1953 m.
  • Kovo 16 d. Genocido aukų muziejuje Vilniaus apskrities mokytojų konferencijos „Valstybės istorija: laisvės gynimo įvykiai vadovėliuose ir pamokose“ dalyviams pravestas seminaras tema „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.“

 

  • Kovo 1 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje įvyko susitikimas su 80-ties metų jubiliejų švenčiančiu, ilgus metus sovietiniuose lageriuose kalintu antisovietinio pasipriešinimo dalyviu Baliu Gajausku.  Jubiliatą sveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, prisiminimais dalinosi draugai ir bendražygiai.

 

2005 m.

 

 

  • Pažymint 1932–1933 m. badmečio ir politinių represijų aukų Ukrainoje atminimą, lapkričio 28 d. muziejaus konferencijų salėje buvo pristatyta Ukrainos Vasilio Stuso „Memorialo“ draugijos Kijevo miesto organizacijos parengta paroda „Pamiršti nevalia: komunistinės inkvizicijos Ukrainoje kronika“. Lapkričio 29 d. muziejuje buvo demonstruojamas vaidybinis filmas „Badas“. 
 

 Parodos fragmentas

 

  • Lapkričio 24 d. Lietuvos karo istorijos draugija muziejaus salėje surengė Kariuomenės dienai skirtą paskaitą „Šių dienų mūsų kariuomenė“ (prelegentas – LKID narys plk. dr. J. Norgėla). 
  • Lapkričio 11 d. įvyko Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės Atminimo vakaras ir jos monografijos „Žuvusiųjų prezidentas“ antrojo leidimo sutiktuvės. 
  • Lapkričio 7 d. muziejuje buvo atidaryta Benignos Kasparavičiūtės tapybos ir grafikos darbų paroda „Tėvynė“ pokario rezistencijos tema.
  • Spalio 25 d.–lapkričio 7 d. Lietuvos armėnų sąjungos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta paroda „Armėnų genocidas. 1915 metai“, skirta armėnų tautos genocido 90-osioms metinėms atminti, buvo eksponuojama Lietuvos Respublikos Seimo Parlamento galerijoje.
  • Spalio 18 d. muziejuje vyko naujo televizijos dokumentinio filmo „Stirna“ apie partizanų ryšininkę, laisvės kovotoją Izabelę Vilimaitę peržiūra. Dalyvavo filmo kūrėjai Eugenijus Ignatavičius ir Juozas Sabolius. 
  • Rugsėjo 27–spalio 2 d., pažymint Pasaulinę turizmo savaitę, visi muziejaus lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su naujausia Genocido aukų muziejaus parengta kilnojamąja paroda „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.“ . 

 

  • Birželio 8 d. muziejuje vyko vakaras-susitikimas su poete Egle Juodvalke. Poetė skaitė naujausius savo eilėraščius, įkvėptus muziejaus parengtos parodos „Karas po karo“. Paroda eksponuota Balzeko Lietuvos kultūros muziejuje Lemonte (JAV). Poetę sujaudino moterų partizanių, šešių brolių Katliorių, dvylikos vaikų motinos Magdalenos Popierienės ir jos vaikų likimai… Iš konkrečių faktų gimė stiprūs ir jaudinantys eilėraščiai.

Vakare dalyvavo literatūros kritikas Valentinas Sventickas, partizanų dainas atliko Irena Bražėnaitė.  

 

 Poetė Eglė Juodvalkė skaito savo eilėraščius

 

  • Gegužės 6 d. muziejaus Keičiamųjų parodų salėje atidaryta Lietuvos armėnų sąjungos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta paroda „Armėnų genocidas. 1915 metai“, skirta armėnų tautos genocido 90-osioms metinėms atminti. Atidaryme dalyvavo Armėnijos Respublikos ambasadorius dr. Ašotas Hovakimianas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Česlovas Juršėnas, Antanas Stasiškis ir Algis Kašėta.

 

 

 

Parodos atidarymas. Dešinėje – parodos koncepcijos ir tekstų autorius Lietuvos armėnų sąjungos atsakingasis sekretorius Vahagnas Grigorianas

 Parodos pristatymo akimirka

 

  • Balandžio 7 d. Keičiamųjų parodų salėje atidaryta fotografijų paroda, skirta prof. kun. Alfonso Lipniūno gimimo 100-mečiui ir mirtes 60-osioms metinėms paminėti.
  • Kovo 17 d. muziejaus konferencijų salėje įvyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus inicijuota diskusija „Partizanų karo atminimas visuomenėje. Žvilgsnis per literatūros prizmę“.
  • Vasario 23 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras muziejaus konferencijų salėje surengė diskusiją „Antrasis pasaulinis karas tautų istorinėje atmintyje“.
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”