2017 m. rugsėjo 23 d.
Paieška
Aukų g. 2A, LT-01113 Vilnius, Įm. kodas 191428780, tel./faks. (8~5) 249 8156, el. p. muziejus@genocid.lt

Vienas iš Genocido aukų muziejaus tikslų – su tragiška XX a. vidurio Lietuvos istorija supažindinti jaunimą.

Pagal mokinių amžių ir mokytojų pageidavimus, Genocido aukų muziejaus edukacinė programa „Atverta istorija“ siūlo temines ekskursijas, edukacinius užsiėmimus ir dokumentinių filmų peržiūras.


Teminės ekskursijos:


  • Buvęs KGB vidaus kalėjimas
    Ekskursijos metu supažindinama su KGB vidaus kalėjimu, jame kalintų žmonių būtimi ir buitimi, patirtomis kančiomis ir begalinėmis pastangomis nepasiduoti gniuždančiai tikrovei. Ekskursija baigiama patalpoje, kurioje vykdant mirties nuosprendį nužudyta daugiau kaip tūkstantis nuteistųjų.
  • Lietuvos gyventojai lageriuose ir tremtyje
    Ekskursijos metu supažindinama su okupacinės valdžios vykdytomis represijomis, sovietine baudžiamąja sistema. Atskleidžiamos sunkios politinių kalinių ir tremtinių gyvenimo, buities ir darbo sąlygos. Pasakojama apie jų pastangas išsaugoti savo papročius, kalbą ir istorinę savimonę.
  • Partizaninis karas Lietuvoje
    Ekskursija pasakoja apie devynerius metus trukusį organizuotą partizaninį karą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo. Supažindinama su partizanų junginių teritorine struktūra ir karine organizacija, laisvės kovotojų kasdiene veikla ir buitimi, nelygia kova ir neišvengiamomis netektimis.
  • Neginkluotasis pasipriešinimas 1954–1991 m.
    Ekskursijos metu supažindinama su spontanišku tautiniu pasipriešinimu, XX a. septintajame–aštuntajame dešimtmečiais išryškėjusiomis pasipriešinimo sąjūdžio kryptimis ir joms atstovavusiomis pogrindžio organizacijomis. Nušviečiamas ir dainuojančiąja revoliucija vadinamas tautinio atgimimo sąjūdis.


Apžvalginė ekskursija


Ekskursijos metu supažindinama su visomis muziejaus ekspozicijomis, kuriose atskleidžiamas nepriklausomybės praradimas XX a. viduryje, sovietų valdžios vykdytos represijos, tautos kova dėl nepriklausomybės atgavimo. Apžiūrimas buvęs KGB vidaus kalėjimas, susipažįstama su jame kalintų žmonių patirtomis kančiomis ir pastangomis neprarasti žmogiško orumo, tikėjimo ir vilties.



Edukaciniai užsiėmimai:


  • Partizanų karinė organizacija: 1944–1953 m.
    Jau 1944 m. vasarą Lietuvos vyrai – ginkluoti ir neginkluoti – patraukė į miškus ir priėmę priesaiką tapo partizanais. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai supažindinami su partizaninio karo etapais ir jų skiriamaisiais bruožais. Aptariamas Lietuvos partizanų struktūros – sričių, apygardų ir rinktinių – kūrimas, trumpai pristatoma partizanų vadovybė. Supažindinama su partizanų uniforma, skiriamaisiais ženklais, atliekamos praktinės užduotys.
  • Laisvės kovotojų kasdienybė: kova už laisvę ir būvį
    Kasdienis partizanų gyvenimas atsispindi fotografijose, atsiminimuose ir laiškuose. Edukaciniame užsiėmime apžvelgiami įdomesni Lietuvos laisvės kovotojų kasdienybės aspektai. Kalbama apie bunkerius, medicinos pagalbą, partizanų karo lauko teismus, maistą, atokvėpio minutes. Taip pat pasakojama, kaip partizanai švęsdavo religines ir tautines šventes. Naudojantis istoriniais šaltiniais, atliekama praktinė užduotis.
  • Tremties ir kalinimo vietų geografija Sovietų Sąjungoje
    Vienas iš trėmimų ir kalinimo lageriuose tikslų buvo aprūpinti darbo jėga tolimas, retai apgyvendintas ar negyvenamas Sovietų Sąjungos vietoves. Vienos nuo kitų jos buvo nutolusios šimtus ar net tūkstančius kilometrų, todėl labai skyrėsi gamtinės ir gyvenimo sąlygos, taip pat darbai, kuriuos teko dirbti kaliniams ir tremtiniams iš Lietuvos. Apie tai ir pasakojama šiame edukaciniame užsiėmime. Siekiant įtvirtinti žinias, dėliojama dėlionė, sprendžiamas kryžiažodis, pagal demonstruojamų dokumentinių filmų ištraukas nustatomos geografinės zonos ir įvardijamos vietovės.
  • Sovietų kalėjimai, lageriai ir tremtis: skiriamieji bruožai
    Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, beveik 300 tūkst. žmonių atsidūrė toli nuo Tėvynės. Vieni jų buvo išvežti į tremtį, kiti – į kalėjimus ir lagerius. Kuo skyrėsi gyvenimas tremtyje nuo kalinimo lageryje? Ar skyrėsi kalinimas lageryje nuo kalinimo kalėjime? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos edukaciniame užsiėmime apsilankę mokiniai. Užsiėmimas iliustruotas gausia vaizdine medžiaga, atliekama pastabumą lavinanti užduotis.
  • Lietuvos dvasininkai sovietų lageriuose ir tremtyje
    Edukacinis užsiėmimas šiuo metu nevedamas. Atnaujinama edukacinio užsiėmimo medžiaga. Atsiprašome.
    Okupacijos metais dalis Lietuvos gyventojų buvo ištremti ir įkalinti sovietų lageriuose. Kartu su jais buvo represuota ir apie 20 proc. dvasininkų. Edukacinio užsiėmimo metu, remiantis pasakojimais bei retomis ir įdomiomis fotografijomis, atskleidžiama, kaip Lietuvos katalikų kunigai, atsidūrę toli nuo Lietuvos, nepaisydami draudimų ir suvaržymų, vykdė ganytojišką veiklą. Taip jie stiprino likimo draugų dvasią ir padėjo išgyventi bei ištverti nelaisvės sunkumus. Užsiėmimo pabaigoje laukia loginė užduotis ir diskusija.
  • Vaikai tremtyje
    1941–1953 m. kartu su suaugusiaisiais į tremtį buvo išvežta ne mažiau kaip 39 tūkst. vaikų. Edukaciniame užsiėmime, remiantis vaizdine medžiaga ir užfiksuotais amžininkų prisiminimais, mėginama atskleisti jų patirtus išgyvenimus ir pastangas išlikti tremties sąlygomis. Edukacinio užsiėmimo dalyviai gali iš arčiau apžiūrėti ir paliesti autentiškus tremtinių daiktus, atsižvelgiant į amžių, jiems skiriamos įvairios meninės, loginės ir kitos užduotys.
  • Ieškojom šviesos tamsos karalystėje
    Užsiėmimo metu pasakojama, kaip toli nuo gimtinės išvežti lietuviai tremtiniai ir kaliniai stengėsi išlaikyti žmogiškąjį orumą, neprarasti krikščioniškojo tikėjimo, tautinės savimonės, noro mokytis. Tremtiniai slapta mokė vaikus lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, geografijos ir kitų dalykų. Į slaptus būrelius susibūręs jaunimas leisdavo nedidelius poezijos ir prozos leidinius. Rizikuodami patekti į karcerius ar bausmės izoliatorius, lagerių kaliniai burdavosi apie labiau išsilavinusius likimo draugus, diskutuodavo politikos klausimais, mokėsi užsienio kalbų, kūrė eiles, piešė. Po J. Stalino mirties režimas švelnėjo, todėl lageriuose ir tremtyje suaktyvėjo sportinė, kultūrinė veikla. Susikūrė krepšinio, futbolo, tinklinio komandos, būrėsi chorai ar instrumentiniai ansambliai. Daugelis tremtinių laisvu nuo darbo metu galėjo mokytis – tęsti tremties nutrauktus mokslus vidurinėse mokyklose, pasinaudoti po J. Stalino mirties atsiradusia galimybe studijuoti aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose. Nei sunkus fizinis darbas, nei nuovargis neįstengė nustelbti žmonių tikėjimo žinių ir meno galia. Užsiėmimas iliustruotas gausia vaizdine medžiaga, jo metu atliekamos loginės užduotys.


Filmų peržiūros


Rodomi daugiau nei 60 pavadinimų filmai tremties, ginkluotojo ir neginkluotojo pasipriešinimo, Lietuvos atgimimo tematika. Iš jų populiariausi:


  • „Gyveno senelis ir bobutė“, 2007 m. (trukmė 30 min.)
    Filmas „Gyveno senelis ir bobutė“ – tai režisierės Giedrės Beinoriūtės senelių, ištremtų į Sibirą, gyvenimo istorija, papasakota mažos mergaitės, savaip suprantančios anų dienų įvykius, lūpomis. Filme panaudotos fotografijos iš asmeninio autorės ir Genocido aukų muziejaus archyvo. Filmas paįvairintas animaciniais ir kino kronikų intarpais.
  • „Birželio ledas“, 2001 m. (trukmė 30 min.)
    Režisieriaus Romualdo Kaminsko dokumentiniame filme „Birželio ledas“ pasakojama apie fizinį ir dvasinį lietuvių tautos naikinimą pirmosios sovietų okupacijos metais ir per 1941 m. birželio trėmimus. Gyvi liudytojai – Irena Valaitytė-Špakauskienė, Ričardas Vaicekauskas, Rytė Merkytė ir kiti – dalijasi prisiminimais apie tremtį prie Laptevų jūros. Jų pasakojimus papildo Gintauto Martinaičio piešiniai.
  • „Ginkluotas pasipriešinimas“, 1999 m. (trukmė 35 min.)
    Aleksandro Digimo dokumentiniame filme „Ginkluotas pasipriešinimas“ pasakojama apie ginkluotą partizanų kovą su okupaciniu SSRS režimu. Analizuojamos partizaninio karo priežastys, apžvelgiami partizaninio karo etapai, pasakojama apie partizaninės organizacijos kūrimąsi ir partizanų kasdienybę.

Teminės bei apžvalginės ekskursijos vedamos trečiadieniais–šeštadieniais nuo 10 iki 18 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 17 val.
Edukaciniai užsiėmimai vedami ir filmai demonstruojami trečiadieniais-ketvirtadieniais nuo 10 iki 17 val., penktadieniais – nuo 10 iki 16 val.


Ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai, filmų peržiūros užsakomos
tel.: (8~5) 249 6264, (8~5) 266 3282
El. p.: gidai@genocid.lt, edukacija@genocid.lt


Muziejinės programos pristatymai mokyklose ir stovyklose užsakomi pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais – nuo 8 iki 16 val.
tel. (8~5) 266 3282
El. p. edukacija@genocid.lt


www.genocid.lt/muziejus/

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”