2019 m. lapkričio 20 d.
Paieška
Aukų g. 2A, LT-01113 Vilnius, Įm. kodas 191428780, tel./faks. (8~5) 249 8156, el. p. muziejus@genocid.lt
Versija spausdinimui
Kunigo Jono Augustausko fotografijų paroda

XX a. penktasis dešimtmetis buvo dramatiškas ir Lietuvos istorijai, ir kultūrai. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, pagal sovietinį modelį imta pertvarkyti visą kultūrinį gyvenimą. Fotografija, viena iš kultūros ir meno sričių, taip pat buvo pertvarkyta ir paversta sovietinės ideologijos propagandos priemone. Tačiau greta oficialiosios fotografijos buvo ir kitas fotografijų klodas – partizanų, tremties ir lagerių nuotraukos. Jos buvo daromos ypač sunkiomis sąlygomis, slapta, tad daugelio tokių fotografijų autorių pavardės iki šiol buvo nežinomos. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėta įvardyti šiuos fotografus.


Vienas tokių palyginti neseniai „atrastų“ fotografų – kun. Jonas Augustauskas (1923 11 24–2002 12 09). 1949 m. balandžio mėn. jis buvo ištremtas iš Kauno, kur tuo metu studijavo kunigų seminarijoje. Prieš porą savaičių, kovo 25 d., buvo ištremti jo tėvai, brolis ir sesuo. Po pusės metų visa Augustauskų šeima susitiko Irkutsko srities Tangujaus rajone. Ten kun. J. Augustauskas iš pradžių dirbo keltininku, kol 1953 m., sėkmingai baigęs traktorininkų kursus, ėmė dirbti Tangujaus mašinų ir traktorių stotyje.


Kunigas Jonas Augustauskas Lietuvoje

Bėgo metai, vieni darbai keitė kitus, tačiau kun. J. Augustauskas niekada nepamiršo savo pašaukimo, nuolat teikė religinius patarnavimus į Irkutsko sritį ištremtiems tautiečiams. Dėl linksmo būdo, gerumo, paprastumo ir darbštumo žmonės mėgo jaunąjį kunigą – jokia šventė, joks žmonių susibūrimas negalėjo be jo apsieiti. O kadangi nuolatinis J. Augustausko palydovas buvo fotoaparatas, tai jis dažnai fiksavo kasdienybės vaizdus ir tremtyje sutiktus žmones. Per kelerius metus susikaupė nemažai negatyvų.


2003–2004 m. kunigo artimieji padovanojo Genocido aukų muziejui net 551 originalų fotografijų negatyvą – juose užfiksuoti žmonių portretai, tremtinių kasdienybės, darbo, laisvalaikio, švenčių ir laidotuvių vaizdai…


Grįžti į parodų sąrašą



© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”