Žydų žudynių, naikinimo istorijos glaudžiai susijusios ir su žydų gelbėjimo istorijų viešinimu, žydų gelbėtojų vardų pagarsinimu. Kaip esame stiprūs viešindami žudikus ir žudynių aukas, taip būkime stiprūs ir matydami didį žmogiškumą. Nesinorėtų, kad vyrautų vis dažniau net iš holokaustą pergyvenusių žmonių girdima nuostata, kad kiekviename iš mūsų glūdi galimas holokausto vykdytojas. Siektina, kad daugiau dėmesio būtų skiriama gėrio apraiškų paieškoms, parodant, kad jis galimas ir tamsiausiais žmonijos istorijos tarpsniais. Pravartu priminti, jog kaip tik šia kryptimi jau du dešimtmečius dirba Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminties įamžinimo skyrius, kuris gerokai pasistūmėjo tirdamas žydų gelbėjimo faktus. Muziejaus darbuotojų Michailo Erenburgo, Viktorijos Sakaitės ir skyriaus vedėjos Danutės Selčinskajos kruopštaus darbo rezultatas – nustatyta daugybė liudijimais ir dokumentais įrodytų žydų gelbėjimo atvejų. Tai tapo svariu pagrindu pristatyti gelbėtojus apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, taip pat teikti medžiagą apie gelbėtojus Jeruzalės Yad Vashem centrui, kad tiems žmonėms būtų suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Pastarųjų metų darnus Lietuvos ir Izraelio muziejininkų darbas lėmė, kad šį garbingą vardą turinčių žmonių gerokai padaugėjo: iki 2015 m. pradžios Pasaulio tautų teisuolio vardas buvo suteiktas 878 žmogui iš Lietuvos.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojų pastangomis 1997 m. pradėtas spausdinti leidinys „Gyvybę ir duoną nešančios rankos“, kuriame aprašomos dramatiškos žydų gelbėjimo istorijos. Išleisti 4 tomai.

2001 m. šis muziejus išleido Viktorijos Sakaitės sudarytą pavardžių rodyklę „Žydų gelbėjimas Lietuvoje II pasaulinio karo metais“. Joje spausdinami Žydų gelbėjimo ir atminties įamžinimo skyriaus archyvo duomenys, žydų gelbėtojų pavardės, išrinktos iš Lietuvoje, JAV, Lenkijoje pasirodžiusių leidinių.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRTC) žydų praradimą vertina kaip Lietuvos netektį ir pateikia skaitytojams iš savo sukauptos medžiagos leidinius, kurie sulaukia dėmesio tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai 2001 m. išleista knyga „Išgelbėję pasaulį“ (anglų k. „Whoever save one life“), kurioje skelbiami dr. Domo Jasaičio asmeninio archyvo dokumentai: laiškai, kuriuose pasakojama apie žydų gelbėjimą ir gelbėtojus, prisiminimai, liudijimai, išeivijos spaudos publikacijos. 2011 m. pasirodžiusią olandų politologo Roberto van Voreno knygoje „Neįsisavinta praeitis. Holokaustas Lietuvoje“ nagrinėjant žydų gelbėjimą Lietuvoje, daugiausia buvo remiamasi kaip tik minėta knyga.

Šį kartą savo naujam leidiniui Tie, kurie gelbėjo. 1941-1944. Those who rescued, kurio duomenys pateikiami svetainėje, LGGRTC pasirinko visų Lietuvoje publikuotų žydų gelbėtojų sąrašų – sudarytų Antano Gurevičiaus , Jono Rimašausko ir Viktorijos Sakaitės - taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanotųjų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi bei Jad Vašemo paskelbtų Pasaulio Tautų teisuoliais suvestinį derinį.

Rengdami suvestinį žydų gelbėtojų sąrašą, sudarytojai nesiėmė tikslinti A. Gurevičiaus, J. Rimašausko ar V. Sakaitės sąrašų. Jie visi panaudoti, kaip šaltiniai, kurie svetainės lankytojų gali būti papildomi, koreguojami, taisomi, už ką sudarytojai būtų labai dėkingi.

Šalia kiekvienos pavardės nurodomas informacijos šaltiniai, žymimi santrumpomis:

YV – pelniusiųjų Yad Vašemo holokausto aukų ir didvyrių atminties instituto Pasaulio tautų teisuolių vardą sąrašas ir vardo suteikimo metai;
Žgk – apdovanotieji Lietuvos Respublikos Prezidento Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ir apdovanojimo metai;
Sak - Viktorija Sakaitė, Žydų gelbėjimas Lietuvoje II pasaulinio karo metais, Vilnius; Valstybinis Vilniaus žydų muziejus, 2001;
Gur – A. Gurevičiaus sąrašai, Kanados žurnalistų sąjunga, Vilnius, 1999;
Rim – Jonas Rimašauskas, Žydų gelbėtojai, Vilnius: Versus Aureus, 2008



Pereiti prie pavardžių sąrašo:

© 2015 Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centras.