LGGRTC LOGO

KOSTAS TVASKA-RUGELIS

 
Liepos 31 d. sukanka 55-eri metai, kai žuvo Vyčio apygardos štabo viršininkas, Krištaponio rinktinės vado pavaduotojas KOSTAS TVASKA-RUGELIS ir rinktinės vadas JONAS BALTUŠNIKAS-VIENUOLIS

Kostas Tvaska, Jurgio ir Kotrynos Tvaskų sūnus, gimė 1926 m. sausio 13 d. Šapio kaime, Traupio vlsč. (dabar – Utenos aps., Anykščių r.). Augo su seserimis Genovaite (g. 1920 m.) ir Valerija (g. 1930 m.).

K. Tvaska mokėsi Levaniškių, Raguvos mokyklose. Baigęs Panevėžio gimnaziją, Vilniaus universitete ketino studijuoti lietuvių filologiją. Tačiau 1944 m. sovietų valdžios paskelbta mobilizacija į armiją pakeitė jaunuolio ateities planus.

Kostas Tvaska

Nepanoręs tarnauti Raudonojoje armijoje, K. Tvaska įstojo į laisvės kovotojų gretas Jono Baltušniko-Vienuolio būryje,  gavo slapyvardį Rugelis.

Partizanavimo metais K. Tvaska-Rugelis daug laiko praleisdavo bunkeryje, kur, palinkęs ties rašomaja mašinėle, rašė partizanų dienoraštį ar tvarkė archyvą, kūrė eilėraščius, dažnai fotografuodavo. Motina ir seserys slapstėsi Kaune (tėvas mirė dar 1943 m.). Jos parūpino K. Tvaskai-Rugeliui dokumentus, prašė pasitraukti iš partizaninės kovos – legalizuotis. Tačiau jo nuostata buvo tvirta: kovoti iki paskutinio kraujo lašo, nieku gyvu nepasiduoti okupantams. 1949 m. pradžioje K. Tvaska-Rugelis buvo paskirtas Vyčio apygardos štabo viršininku ir Krištaponio rinktinės vado pavaduotoju. Tapo pirmuoju apygardos laikraščio „Lietuva brangi“ redaktoriumi.

Prie rašomosios mašinėlės – Vyčio apygardos štabo viršininkas Kostas Tvaska-Rugelis. Šalia jo stovi apygardos vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas

Likimas lėmė, kad naująsias pareigas K. Tvaska-Rugelis ėjo neilgai. Tais pačiais 1949 m. suimtas ir tardomas buvęs partizanas V. Bareika, tuomet jau gyvenęs legaliai, tačiau dar palaikęs ryšį su buvusiais bendražygiais, išdavė Šilų miške (Panevėžio aps., Vadoklių vlsč.) buvusį rinktinės štabo bunkerį. 1949 m. liepos 31 d. žuvo trys jame buvę laisvės kovotojai: Vyčio apygardos štabo viršininkas ir rinktinės vado pavaduotojas K. Tvaska-Rugelis, rinktinės vadas J. Baltušnikas-Vienuolis ir Jonas Tumšys-Kytras. Visi trys partizanai kartu su keliomis dienomis anksčiau žuvusiais Stasiu Bareika-Krienu, Edvardu Vingriu ir Kazimieru Janioniu-Perlu J. Baltušniko-Vienuolio sesers iniciatyva buvo slapta perlaidoti Šapio kaimo kapinaitėse.

Vyčio apygardos partizanai

Vyčio apygardos partizanai. Iš kairės pirmas (pritūpęs) – Kostas Tvaska-Rugelis, trečias – Alfonsas Gritėnas-Skalikas, penktas – Alfonsas Smetona-Žygaudas, šeštas – Jonas Baltušnikas-Vienuolis

K. Tvaska nuo mažens kūrė eilėraščius. Pirmoji jo kritikė – jaunesnioji sesuo Valerija, su kuria ypač gerai sutarė. Jis mėgo dainuoti, buvo linksmo būdo, nuoširdus, sąžiningas, dievobaimingas.

1999 m. rugpjūčio 4 d. K. Tvaskai-Rugeliui suteiktas Kario savanorio statusas (po mirties). 2001 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jis apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties).

Parengta pagal:

Aukštaitijos partizanų atsiminimai. Vyčio apygarda, Vilnius, 1998, II dalis, 1 knyga.
Lietuvos valsčiai. Raguva, Vilnius, 2001.
Laisvės kovų archyvas, Kaunas, 2001, t. 10.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
Genocido aukų muziejus

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-09-09
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras