LGGRTC LOGO

JONAS MORKŪNAS-VĖJAS

Rugsėjo 28 d. sukanka 55-eri metai, kai žuvo Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas Jonas Morkūnas-Vėjas, ūkio skyriaus viršininkas Balys Jakštonis-Trockis ir dar penki partizanai

Liūto rinktinės partizanai

1946 m. birželio mėn. vietoje sunaikintos Vytauto apygardos Šarūno rinktinės tuometinio apygardos vado Prano Zinkevičiaus-Artojo iniciatyva buvo įkurta nauja rinktinė - Liūto, veikusi Utenos apskrityje. Pirmuoju šios rinktinės vadu tapo Vytautas Pakštas-Naras. Dar tą patį mėnesį jis buvo pakviestas į apygardos štabą, o eiti rinktinės vado pareigas buvo patikėta Vincui Kauliniui-Miškiniui. Dėl daugybės netekčių rinktinės partizanų gretos buvo išretėjusios, todėl V. Kaulinis-Miškinis ėmėsi pertvarkyti kuopas. 1946-1947 m. rinktinė sustiprėjo, ji veikė jau ir Švenčionių apskrityje. Liūto rinktinės veikimo teritorijoje buvo ir apygardos štabas, kurį saugojo šios rinktinės būriai. Būtent jos štabo pareigūnai dažniausiai perimdavo žuvusių bendražygių pareigas apygardos štabe. Ilgainiui pasidarė įprasta, kad apygardos vadu taptų Liūto rinktinės vadas. Mažiau kaip po metų V. Kaulinį-Miškinį srities vadas Jonas Kimštas-Žalgiris paskyrė apygardos vadu, tuomet Liūto rinktinės vadu tapo kuopos vadas Jonas Morkūnas-Viesulas, Šiaurys, Vėjas.

J. Morkūnas į partizanų gretas įstojo 1945 m. pavasarį, po metų buvo paskirtas Šmėklos būrio vadu. 1946 m., žuvus Beržo kuopos vadui, perėmė jo pareigas. 1947-1948 m. žiema Liūto rinktinei buvo sunki: dėl MGB provokacijų retėjo kovotojų gretos, keitėsi būrių vadai, rinktinės štabo pareigūnai. 1948 m. pabaigoje Liūto rinktinėje buvo 8 partizanų būriai (apie 100 kovotojų).

1949 m. pavasarį žuvo Vytauto apygardos vadas V. Kaulinis-Miškinis. Eiti apygardos vado pareigų tradiciškai buvo pakviestas Liūto rinktinės vadas J. Morkūnas-Vėjas, tačiau šis atsisakė ir pasiūlė savo pavaduotoją Bronių Kalytį-Siaubą, kuris ir tapo naujuoju apygardos vadu.

Liūto rinktinės partizanai Jonas Morkūnas-Vėjas (pirmas iš kairės) ir Romas Matulionis-Sklandytuvas su ryšininke Ona Jakštonyte. Ne vėliau kaip 1946 m. pavasarį

1949 m. rugsėjo 28 d., nurodžius agentui Ruoniui, MVD kariuomenė apsupo Liūto rinktinės štabavietę. Žuvo rinktinės vadas J. Morkūnas-Vėjas, rinktinės ūkio skyriaus viršininkas Balys Jakštonis-Trockis, Ąžuolo kuopos vadas Vladas Patumsis-Aukštaitis, Beržo kuopos Vyties būrio vadas Jonas Karvelis-Klajūnas, Erškėčio kuopos Viesulo būrio vadas Silvestras Urbonas-Lapinas, partizanai Antanas Palevičius-Zomeris ir Juozas Šutinys-Paleckis. Išsigelbėjo tik Mykolas Urbonas-Liepa.

 
J. Morkūnas-Vėjas buvo paskutinė ryški asmenybė, ėjusi Liūto rinktinės vado pareigas. Utenos apskrities partizanų organizacija neteko talentingo, drąsaus vado, sumanaus organizatoriaus, rinktinei vadovavusio daugiau nei trejus metus.

Po J. Morkūno-Vėjo žūties rinktinės vadu tapo Jonas Lapienis-Demonas. Netrukus, nemažai daliai partizanų perėjus į Lokio rinktinę ir Didžiosios Kovos apygardą, Liūto rinktinėje teliko apie 20 kovotojų. 1951 m. rinktinė nustojo egzistavusi.

Liūto rinktinės partizanai

Liūto rinktinės partizanai. Iš kairės: Jonas Morkūnas-Vėjas, Teodoras Kviklys-Klajūnas ir Jonas Matulionis-Sklandytuvas. Ne vėliau kaip 1946 m. žiemą

Parengta pagal:

N. Gaškaitė, D. Kuodytė, A. Kašėta, B. Ulevičius, Lietuvos partizanai 1944-1953 m., Kaunas, 1996.
Laisvės kovų archyvas,
Kaunas, 1996, t. 16.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
Genocido aukų muziejus

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2005-02-16
Pasiūlymai ir pastabos - daiva@genocid.lt

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras