LGGRTC LOGO

ALEKSAS MILIULIS-ALGIMANTAS, NEPTŪNAS

STEPONAS VENCKAITIS-GIRĖNAS

ALBERTAS NORKUS-LINKSMUTIS, STARKUS

1949 m. birželio 8–9 d. naktį Tauragės apskrityje, Eržvilko valsčiuje, Kaziškės miške buvo sunaikintas Kęstučio partizanų apygardos štabas. Žuvo apygardos vadas ALEKSAS MILIULIS-ALGIMANTAS, NEPTŪNAS, jo pavaduotojas STEPONAS VENCKAITIS-GIRĖNAS ir štabo narys ALBERTAS NORKUS-LINKSMUTIS, STARKUS

Jungtinė Kęstučio apygarda buvo įkurta 1946 m. rudenį. Būtent šis partizanų junginys ir jo vadai suvaidino lemiamą vaidmenį suvienijant visas Lietuvos pokario partizanų pajėgas į vieningą Lietuvos laisvės kovos sąjūdį (LLKS).

1949 m. balandžio mėnesį ketvirtuoju Kęstučio apygardos vadu vietoj į Rytų Lietuvą išvykusio Henriko Danilevičiaus-Vidmanto buvo paskirtas Aleksas Miliulis-Algimantas, Neptūnas, prieš tai buvęs Butageidžio rinktinės vadu.

 
Naujoji Kęstučio apygardos vadovybė toliau tobulino organizacinę struktūrą – buvo panaikintas nepasiteisinęs organizacinis sektorius (OS) ir vietoj jo įvesta kur kas efektyvesnė „trejetukų-slapukų“ sistema. Taip partizanų rėmėjų veikla tapo dar konspiratyvesnė, nes pogrindis buvo geriau apsaugotas nuo išdavysčių ir saugumo šnipų.

Į šiaurės rytus nuo Tauragės bent keliolika kilometrų tęsiasi gūdoki eglių miškai. Jų kraštas ties Ridikiške ir besunykstančia Kaziške vadinamas pastarojo kaimo vardu. Būtent čia, tiesiog Tauragės pašonėje 1949 m. įsikūrė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos štabas, kuriam tuo metu vadovavo A. Miliulis-Algimantas, Neptūnas.

Tačiau ketvirtasis apygardos štabas vis dėlto nesugebėjo išvengti išdavystės. MGB agentas Šimkus (Zenonas Noreika) į susitikimą su MGB agentu Platonu iškvietė Kęstučio apygardos štabo pareigūnus. Platonas – buvęs Lietuvos kariuomenės kapitonas, agento teigimu, galintis dirbti apygardos štabe. Partizanai patikėjo emgėbisto versija.

Jungtinės Kęstučio apygardos vadai

Jūros srities ir Jungtinės Kęstučio apygardos vadai su štabo nariais. Iš kairės: Vytautas Gužas-Kardas, R. Gedvilas-Sidabras, Vaclovas Ivanauskas-Vytenis, Aleksandras Milaševičius-Ruonis, Aleksas Miliulis-Algimantas, Neptūnas, Antanas Liesis-Idenas

„Susitikimas“ įvyko Tauragės apskrities Sungailiškių apylinkės Kaziškės miške, kuriame buvo įrengti štabo bunkeriai – nepaprastas apygardos vadovybės pasitikėjimas „potencialiais“ štabo karininkais. Įvyko įnirtingos kautynės, kurių metu buvo suimtas štabo viršininkas Robertas Gedvilas-Sidabras. Po tris mėnesius trukusių kankinimų ir psichologinio spaudimo jis pats tapo išdaviku. Vienam kovotojui, Jonui Paliokui (Juozaičiui)-Martynui, iš apsupties pasisekė ištrūkti. Padedamas A. Norkaus jis įsilipo į medį ir jo niekas nepastebėjo. Kautynėse žuvo Aleksas Miliulis-Algimantas, Neptūnas, Steponas Venckaitis-Girėnas ir Albertas Norkus-Linksmutis, Starkus. Išniekinti laisvės kovotojų kūnai gulėjo Tauragėje, Šubartinės kieme. Manoma, kad ten jie buvo ir užkasti.

Aleksas Miliulis

ALEKSAS MILIULIS-ALGIMANTAS, NEPTŪNAS, Jono, g. 1923 m. Batakiuose, Tauragės aps. LLA karys. LR kariuomenės kapitonas. Anglų kalbos mokytojas. Dirbo mokytoju Būdviečių pradinėje mokykloje, vėliau Purvėnų mokykloje Žygaičių vlsč. 1945 m. pradžioje suorganizavo pirmąjį partizanų būrį Žygaičių apylinkėse. 1946 m. birželio mėnesį paskirtas Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3-iosios kuopos vado pavaduotoju, po trijų mėnesių – kuopos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku, 1948 m. liepos mėnesį – Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės vadu. Einant šias pareigas A. Miliuliui pavyko Tauragėje įsteigti pogrindinę organizaciją „Raketa“, tarp kurios narių buvo ir sovietinių represinių struktūrų darbuotojų. 1949 m. balandžio mėnesį paskirtas ketvirtuoju Kęstučio apygardos vadu vietoj išvykusio į Rytų Lietuvą Henriko Danilevičiaus-Vidmanto.

1997 m. gruodžio 22 d. A. Miliuliui pripažintas Kario savanorio statusas (po mirties); 1998 m. gegužės 19 d. suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties); 1999 m. gegužės 19 d. jis apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).

Kęstučio apygardos vadas Aleksas Miliulis-Algimantas, Neptūnas

STEPONAS VENCKAITIS-GIRĖNAS, Jono, g. 1922 m. Dirbo mokytoju Tauragėje. Eimučio būrio partizanas. 1949 m. balandžio mėnesį paskirtas Kęstučio apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku. 1999 m. kovo 30 d. pripažintas Kario savanorio statusas (po mirties).

1999 m. balandžio 9 d. S. Venckaičiui suteiktas majoro laipsnis (po mirties); 2001 m. gegužės 15 d. jis apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties).

ALBERTAS NORKUS-LINKSMUTIS, STARKUS, Jurgio, g. 1925 m. Gyveno Ožnugario k., Batakių vlsč., Tauragės aps. Partizanas nuo 1945 m. Priklausė Saturno ir Vytenio partizanų būriams. Kęstučio apygardos štabo ryšininkas.

1999 m. lapkričio 15 d. A. Norkui pripažintas Kario savanorio statusas (po mirties); 1998 m. gruodžio 2 d. jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).

A.Norkus ir kiti

Kęstučio apygardos partizanai (iš kairės): J. Nagas, A. Norkus-Linksmutis, Starkus, MGB agentas J. Nuobaras-Lyras

 

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-07-01
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras