LGGRTC LOGO

ANTANAS KRAUJELIS-SIAUBŪNAS IR ANTANAS PINKEVIČIUS-DOBILAS

2005 m. balandžio 9 d. (šeštadienį) Utenoje vyks
Antano Kraujelio-Siaubūno ir Antano Pinkevičiaus-Dobilo
žūties 40-ųjų metinių paminėjimas.

11 val. – šv. Mišios Dievo Apvaizdos bažnyčioje.
14 val. – minėjimas ir Lietuvos mokslų akademijos mišraus choro koncertas Utenos muzikos mokykloje.

Kviečiame dalyvauti

A.Kraujelis

Antanas Kraujelis gimė 1928 m. spalio 25 d. Utenos aps. Aluntos vls. Kaniūkų k. Mokėsi Aluntos progimnazijoje, kurią baigė jau prasidėjus antrajai bolševikų okupacijai. Nedvejodamas įsitraukė į aktyvią pasipriešinimo kovą. Iš pradžių, kaip ir dvi vyresnės seserys, buvo partizanų ryšininku. Tačiau dėl nuolatinio persekiojimo, siūlymų tapti agentu ir išdavinėti partizanus, Antanas Kraujelis nebegalėjo ilgiau pasilikti namuose, todėl 1948 m. rudenį išėjo į mišką.

Iš pradžių A. Kraujelis, pasirinkęs Pabaisos slapyvardį, buvo Vytauto apygardai priklausiusiame Mykolo Urbono-Liepos būryje. Matyt dėl šalto proto ir greitos orientacijos jis turėjo autoritetą tarp partizanų. Jau 1949-1950 m., kaip Rytų Aukštaitijos atstovas, vyko į pasitarimus pas dzūkų partizanus dėl ryšių užmezgimo.

A. Kraujelis-Siaubūnas

Apie 1951 m. A. Kraujelis perėjo į Žėručio rajono Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Utenos, Molėtų ir Anykščių rajonų sandūroje. Tapo rajono štabo nariu ir pasivadino Siaubūnu.

1952 m. pradžia būrio vyrams buvo sunki ir tragiška, daug jų žuvo, buvo suimtas būrio vadas. A. Kraujeliui, nors MGB jo paieškoms ir likvidavimui metė dideles pajėgas, iš surengtų pasalų pavykdavo pabėgti. Nuo 1954 m. jis liko vienas, todėl teko pakeisti senus kovos būdus. Bėgant metams, jis darėsi vis atsargesnis ir gudresnis, o KGB kova prieš jį kaskart vis aštrėjo.

Nuo 1955 m. Antanas Kraujelis pradėjo slapstytis pas ištikimus žmones. Tais metais jis vedė, netrukus susilaukė sūnaus, todėl rūpesčių padaugėjo. Tačiau ankstesnės veiklos neatsisakė: siuntinėjo įspėjamus ir grasinančius laiškelius, būdamas pramuštgalviškai drąsus, vaikščiojo persirengęs moterimi arba rusiška uniforma, skirdavo kolūkių pirmininkams, brigadininkams prievoles natūra ir kt. Apie A. Kraujelio žygdarbius sklido legendos. Tačiau jėgos buvo nelygios: iš vienos pusės – galingas KGB, o iš kitos – vienišas partizanas. Žiedas, kuriame atsidūrė besislapstantis A. Kraujelis, kaskart vis siaurėjo. 1965 m. kovo 17-osios rytas buvo lemtingas. Saugumiečiai apsupo A. Kraujelio svainio Antano Pinkevičiaus namus ir surado juose įrengtą bunkerį. Nenorėdamas pasiduoti gyvas, Antanas Kraujelis nusišovė.

Atkūrus Nepriklausomybę paskutiniojo Aukštaitijos partizano gyvenimas ir veikla sulaukė įvertinimo. 1997 m. gruodžio 17 d. Antanui Kraujeliui-Siaubūnui buvo pripažintas Kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. jis buvo apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, o 1998 m. birželio 10 d. jam buvo suteiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).

 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
Genocido aukų muziejus

 

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2005-03-18
Pasiūlymai ir pastabos - daiva@genocid.lt

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras