LGGRTC LOGO

BRONIUS KARBOČIUS-BITĖ

2003 m. sausio 26 d. minimos Broniaus Karbočiaus-Bitės žūties 50-osios metinės.

BRONIUS KARBOČIUS-BITĖ gimė 1922 m. sausio 14 d. Kėdainių apskrities Dotnuvos valsčiaus Kutiškių kaime. Tėvai turėjo 8 ha žemės, sodyba buvo tvarkinga. 1945 m. stribai tėvą Simoną Karbočių suėmė, išsivežė visą turtą. B. Karbočius, vengdamas mobilizacijos, įsidarbino Kėdainių kelių valdyboje ir Josvainiuose statė tiltą per Šušvę. Buvo suimtas, tačiau iš Josvainių areštinės pabėgo ir partizanauti išėjo toliau nuo gimtųjų vietų. Būdamas veiklus tarp draugų turėjo autoritetą, greit suorganizavo partizanų būrį Surviliškio apylinkėse. Jau 1946 m. B. Karbočiaus-Bitės būrys (apie 12 žmonių) priklausė Danieliaus Vaitelio-Briedžio vadovaujamai Vyčio apygardai ir veikė Kėdainių bei Surviliškio valsčių teritorijose. 1947-ųjų pradžioje, vadovaudamas trims kovos bendražygiams, užpuolė Kėdainių areštinę ir po kautynių su apsauga išlaisvino kalinius. Kaip apibūdina bendražygiai, Bitė buvo labai doras žmogus, visada optimistas, mokėjo nuraminti save ir kitus, būryje palaikė griežtą tvarką ir ypač sėkmingai kovojo su skundikais, kurie prisidėjo prie žmonių trėmimo.

Karbočius

BRONIUS KARBOČIUS-BITĖ (1922 01 14–1953 01 26)

 

1949 m. balandžio 20 d. Vyčio apygardos vado Alfonso Smetonos-Žygaudo įsakymu buvo įsteigtos Briedžio ir Krištaponio rinktinės, pavadintos pirmųjų apygardos vadų garbei. Briedžio rinktinėje, apėmusioje Ukmergės ir Kėdainių apskrityse veikusius partizanų būrius, sudarytam 4-ajam rajonui iš pradžių vadovavo Albinas Burbulis-Žilvinas, vėliau – atsargos leitenantas B. Karbočius-Bitė.

B. Karbočius du kartus buvo patekęs į pasalas, kai išsigelbėjimas atrodė beviltiškas: 1945 m. sausio 25 d. laimingai iš apsuptos Sereikų sodybos Peiksvos kaime prasiveržti pavyko tik jam vienam, o Pranas Plančiūnas ir Alfonsas Petrauskas žuvo. Kitą sykį išvengti mirties jam pavyko 1951 m. liepos 2 d., kai prie Bakainių kaimo Socių miške kautynėse žuvo Liudas Augus, Vincas Sereika-Jokeris, Valerijonas Rabačiauskas-Pavasarėlis ir Boleslovas Klimas. Po šių tragiškų įvykių Bitė liko net nesužeistas, tačiau vienas, nes žuvo paskutinieji jo būrio partizanai. Jis pasitraukė iš Kėdainių apskrities į Panevėžio miškus (teturėjo tik vieną TT pistoletą), kur buvo pristatytas Baranausko būrio vadui Kaziui Janoniui-Šnekučiui. Partizano Alekso Vaitelio žodžiais tariant, „čia partizanai žiemą vasarą gyveno krūmuose, ant žemės, o Karbočius buvo bunkerių specialistas“. Jam padedant buvo iškasti du bunkeriai. Viename iš jų Kutronyse pas Aleksiūną B. Karbočius nuo 1951 m. rugsėjo iki 1952 m. pavasario gyveno kartu su A. Vaiteliu, mokė jį spausdinti rašomąja mašinėle, šifruoti tekstus. B. Karbočius keitė dislokacijos vietas, keitė ir slapyvardžius. Kėdainių apskrityje partizanaudamas vadinosi Bite, vėliau Skrajūnu, Neptūnu, o kai 1951 m. rugsėjo mėn. buvo paskirtas Vyčio apygardos vadu, dokumentus pasirašinėjo Algimanto slapyvardžiu. 1952 m. jis buvo paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos nariu.

B. Karbočius-Bitė, Algimantas, paskutinis Vyčio apygardos vadas, Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų srities štabo narys, partizanų gretose kovojęs nuo 1944 m., žuvo 1953 m. sausio 26 d., verždamasis iš apsuptos Dambrauskų sodybos Panevėžio rajono Šilagalio kaime. Kartu su juo žuvo partizanas Viktoras Mažeika. Tik Česlovui Zalagubui pavyko pabėgti.

B. Karbočius buvo vedęs. 1949 m. kunigas Švambaris sutuokė jį su Joana Valentinavičiūte Šventybrasčio bažnytėlėje. Per paskutinį susitikimą, tarsi nujausdamas artėjančią mirtį, atidavė jai savo vestuvinį žiedą, kurį taip saugojo ir brangino. Žmona išsaugojo jo paskutinį laiškelį, rašytą 1953 m. sausio 24 d.

Šio Kėdainių krašto sūnaus, ne kartą prasiveržusio iš priešo grupuotės apsupties, krauju aplaisčiusio gimtinės žemę, didvyriška kova dėl Lietuvos laisvės neliko užmiršta. 1998 m. gruodžio 22 d. B. Karbočiui-Bitei buvo pripažintas Kario savanorio statusas, 1999 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis, 1999 m. gegužės 19 d. jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu.

1995 m. B. Karbočiaus-Bitės žūties vietoje pastatytas paminklas.

Koplytstulpis

Koplytstulpis partizanų Broniaus Karbočiaus ir Viktoro Mažeikos žuvimo vietoje Panevėžio rajono Šilagalių kaime

Dalia Urbonienė

Tekstas parengtas remiantis leidiniais:    

I. Meškauskas, Kraupūs žodžiai, II dalis, Kėdainiai 1996

R. Kaunietis, Aukštaitijos partizanų prisiminimai, II dalis I knyga, Vilnius, 1998, III dalis Vilnius, 2001

G. Vaičiūno straipsniu „Vyties apygardos istorinė apžvalga“ (Laisvės kovų archyvas, 1994, t. 10)

LGGRTC medžiaga

 

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-01-30
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras