LGGRTC LOGO

VYTAUTAS GUŽAS-MINDAUGAS, ZIGMAS, KARDAS, GALIANDRA

 
Prieš 55-erius metus, 1949 m. birželio 11 d., Tauragės apskrities Eržvilko valsčiaus Smaidrių kaime karinės-čekistinės operacijos metu žuvo Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities štabo viršininkas, 1949 m. vasario 16-osios partizanų Deklaracijos signataras kpt. VYTAUTAS GUŽAS-MINDAUGAS, ZIGMAS, KARDAS, GALIANDRA

Nelengvas buvo Vytauto Gužo, kilusio iš Aukštaitijos, buvusio buhalterio ir Vietinės rinktinės savanorio, partizaninis kelias. Tik žuvus pirmajam Kęstučio apygardos vadui Juozui Kasperavičiui-Visvydui, skaudi netektis ištiko ir apygardos štabo apsaugos būrį, kuriam tuo metu vadovavo V. Gužas-Mindaugas. 1947 m. balandžio 6 d., Didįjį penktadienį, Šimkaičių valsčiaus Paparčių kaime apsupti žuvo net vienuolika šio būrio partizanų. V. Gužas labai sielojosi dėl jo būrį ištikusios nelaimės. Norėjo net nusišauti, nes jautė kaltę, kad liko gyvas. Niekaip negalėjo užmiršti kulkosvaidžio ugnimi jį dengusio buvusio gimnazisto Juozo Nausėdos, kuris prieš mirtį sušuko: „Vade, traukis, aš dengsiu!..“

Trūkstant karininkų naują apygardos štabą teko formuoti iš buvusių mokytojų bei kitų civilinį išsilavinimą turėjusių partizanų.

Gužas antras iš dešinės

Yra žinoma, kad Kęstučio apygardai pradėjus vadovauti Jonui Žemaičiui-Vytautui, apygardos štabas įsikūrė Skaudvilės valsčiaus Kušleikos kaime, ūkininko Mėlynausko negyvenamoje troboje. Slėptuvė buvo pavadinta Aušros slapyvardžiu. Kartu su apygardos vadu J. Žemaičiu, informacinio ir žvalgybos skyriaus viršininku Antanu Liesiu-Tvanu, štabo ir organizacinio skyriaus viršininku Petru Bartkumi-Dargiu bei štabo adjutantu Mečiu Orlingiu-Ričardu 1947–1948 m. žiemą šioje slėptuvėje praleido ir V. Gužas-Kardas, tuo metu ėjęs apygardos štabo operatyvinio skyriaus viršininko pareigas. Savo pažįstamai ryšininkei jis taip rašė apie naujojo štabo veiklą: „Čia tapau paskirtas pareigoms, kurios reikalauja begalinės energijos, valios ir sumanumo. Patekau į kietas rankas, kur nedrįstu pareikšti nuovargio, paguodos; žodis „negalima“ iš žodyno turi būti išbrauktas. Dirbam per dienas ir naktis, negaudami jokio atsikvėpimo...“

Iš dešinės pirmas – Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo pareigūnas Antanas Liesys-Idenas, antras – srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas

 
Pagrindinis štabo rėmėjas tuo metu buvo to paties kaimo gyventojas Benediktas Kazlauskas. Taip pat buvo įrengta keletas pagalbinių bunkerių. Vienas iš jų – Antininkų kaimo gyventojo Čėsnos daržinėje, pavadintas Ramove. Buvo suformuotas ir štabo apsaugos būrys, vadovaujamas Alekso Jurkūno-Raganiaus, pasirūpinta, kad štabų rajone partizanai nevykdytų jokių kovinių operacijų ir kad neorganizuotai besislapstantys asmenys neimtų plėšikauti, nes tai suteiktų pretekstą čekistinėms akcijoms bei galimoms kratoms. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad vadavietės rajone partizanų vardu plėšikauja ir gyventojus terorizuoja trys broliai. Karo lauko teismo sprendimu dviem iš jų buvo įvykdyta mirties bausmė, o trečiasis partizanų įspėtas pasitraukė į kitą rajoną. 1947 m. rugpjūčio mėnesį su MVD kariuomene susidūrė J. Žemaitis ir štabo apsaugos būrys, dienoję prie Ančios upelio Skaudvilės valsčiuje – nukovę vieną emvėdistą partizanai pasitraukė į Raugirinę. Netrukus pas ūkininkus apsistojusius partizanus vėl užklupo MVD kareiviai. Šeimininkė laiku pastebėjo baudėjus. V. Gužas pirmas pradėjo šaudyti automatu ir šitaip sudarė sąlygas pasitraukti.

1947 m. rugsėjo 8 d. netoli Kryžkalnio susirinko visa Kęstučio apygardos ir Savanorio rinktinės vadovybė – iš viso apie 20 partizanų. Susitikime dalyvavo ir V. Gužas. Buvo nutarta įkurti naują Prisikėlimo apygardą. 1948 m. gegužės 5 d. du Kęstučio apygardos štabo nariai P. Bartkus ir Bronius Liesys-Kaukas buvo deleguoti į naująją apygardą. Tad V. Gužui ir A. Liesiui teko papildomas krūvis dirbant Kęstučio apygardos štabe.

Kęstučio apygardos vadovybė aktyviai veikė vienydama visos Lietuvos pogrindžio jėgas. Kol vyko aktyvus susirašinėjimas su Suvalkijoje veikiančia Tauro apygarda, V. Gužas gavo naują užduotį. Per ryšininkę Maziliauskaitę-Gegutę jis susisiekė su Žemaičių apygardos vadu Vladu Montvydu-Žemaičiu ir buvo pradėtos derybos dėl susijungimo bendrai kovai. 1948 m. gegužės pradžioje Skaudvilės valsčiaus Legotės miške įvyko dviejų Žemaitijos apygardų vadovybės susitikimas. Kęstučio apygardai atstovavo V. Gužas, A. Liesys, V. Ivanauskas, M. Orlingis, Žemaičių apygardai – A. Milaševičius-Ruonis. Taip buvo įkurta Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sritis, kurios vadu V. Gužo pasiūlymu tapo J. Žemaitis, o pačiam V. Gužui teko srities štabo viršininko pareigos.

1949 m. pradžioje Jūros srities vadovybę aplankė Pietų Lietuvos partizanų vadai Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Aleksandras Grybinas-Faustas. Po ilgų patikrinimų svečius nutarta palydėti pas aukštesnę vadovybę. Lydimi Jūros srities štabo viršininko V. Gužo ir Kęstučio apygardos štabo viršininko Roberto Gedvilo Pietų Lietuvos partizanų vadai atvyko į Radviliškio apskritį, kur netrukus įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Už atvykusius svečius savo gyvybe garantavo V. Gužas.

Pasibaigus suvažiavimui toliau tęsėsi įprastas darbas, lydimas pavojų ir neišvengiamų netekčių. 1949 m. vasaros pradžia buvo ypač sunki Žemaitijos partizanams. Birželio 7 d. dėl saugumo provokacijos žuvo visa tuometinė Kęstučio apygardos vadovybė – Aleksas Miliulis-Neptūnas, Albertas Norkus-Starkus ir Steponas Venckaitis, o sužeistas R. Gedvilas pateko į priešo rankas. Kitą dieną Viduklės valsčiuje išduotas ryšininko žuvo Gintaro rinktinės vadas Edmundas Kurtinaitis-Kalnius, per kautynes netrukus žuvo dar septyni apygardos štabo apsaugos kovotojai.

Tuo metu MGB agentas Radzevičius nustatė, kad A. Milaševičius-Ruonis kartu su Jūros srities štabo nariais atvyks pas Skaudvilės valsčiuje besigydantį sužeistą srities štabo viršininką V. Gužą-Kardą. Birželio 11 d. saugumiečiai susekė V. Gužo slapstymosi vietą. Kautynių metu sužeistasis gyvas nepasidavė...

1949 m. birželio 16 d. LLKS tarybos prezidiumo sprendimu V. Gužas-Kardas apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais (po mirties). Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sprendimu kpt. V. Gužui po mirties pripažintas kario savanorio statusas.

1998 m. lapkričio 18 d. LR Prezidento dekretu V. Gužui-Kardui suteiktas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas.

Gužas antras iš kairės

Rikiuotėje pirmas iš kairės stovi Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas

 

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-07-01
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras