LGGRTC LOGO

VYTAUTAS VITALIUS GAVĖNAS-VAMPYRAS

2005 m. vasario 9 d. sukako 55 metai, kai Vilkaviškio apskrityje, Gižų valsčiuje, Vižaidų kaime išduoti MGB agento žuvo Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas, vienas pirmųjų partizanų vadų ir apygardos kūrėjų Vytautas Vitalius Gavėnas-Vampyras, vado adjutantas Stasys Ališauskas-Kalinys ir rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas Albinas Švedas-Radastas

V.Gavėnas

Vytautas Gavėnas-Vampyras gimė 1922 m. Ožkasvilių kaime (Marijampolės aps.) ūkininkų šeimoje. Nuo 1940 m. pabaigos dalyvavo pogrindinėje antisovietinėje veikloje. 1941 m. gegužės mėnesį organizaciniais reikalais buvo nuvykęs į Rytų Prūsiją. Grįžtant sovietų pasieniečių buvo sužeistas ir suimtas, įkalintas Marijampolės kalėjime, vėliau – išlaisvintas sukilėlių.

Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, V. Gavėnas dirbo Vyriausiajame Lietuvos ginkluotųjų pajėgų štabe, vėliau – Lietuvos aktyvistų fronto štabe. 1942–1943 m. mokėsi Kauno prekybos mokykloje, bet dėl antinacinės veiklos mokslą turėjo nutraukti. 1944 m. Vytautas Gavėnas-Vampyras ėmė telkti Marijampolės apskrities Ožkasvilių, Valavičių, Širvydų ir kitų kaimų vyrus partizaninei kovai.

Tauro apygardos štabo pareigūnas Vytautas Gavėnas-Vampyras. 1948 m.

1944 m. vasarą iš partizanų būrių suformavo Vytauto rinktinę, kuriai vėliau vadovavo. 1945 m. birželio 25 d. žuvus broliui Vladui ir dar dviems partizanams, jis slapta suorganizavo jų laidotuves, dalyvavo gedulingose pamaldose ir prisiekė kovoti iki pergalės arba mirties.

1945 m. liepos 19 d. pas Skardupių kleboną Antaną Ylių V. Gavėnas susitiko su aviacijos kapitonu Leonu Tauniu, vyr. ltn. Albinu Ratkeliu ir Jonu Pileckiu. Buvo aptarti partizanų būrių bendradarbiavimo, organizacijos, spaudos ir partizanų štabo įkūrimo klausimai. Tų pačių metų rugpjūčio 15 d. įkūrus Tauro partizanų apygardą, V. Gavėnas dirbo apygardos štabe baudžiamojo skyriaus viršininku.

 
1945 m. rugpjūčio 15 d. yra laikoma ir Vytauto rinktinės, kuriai vadovavo V. Gavėnas-Vampyras, įkūrimo data. Rinktinė buvo padalyta į keturias kuopas. Pradžioje joje buvo apie 40 gerai ginkluotų partizanų. Vytauto rinktinė, vadovaujant Vampyrui, garsėjo gera organizacija, disciplinuotumu bei drausme. 1946 m. V. Gavėnui buvo suteiktas jaunesniojo puskarininkio, po mėnesio – puskarininkio laipsnis. Metų pabaigoje V. Gavėnas buvo paaukštintas į viršilas. 1947 m. rugpjūčio mėnesį jis buvo perkeltas į Žalgirio rinktinę, o spalio mėnesį – į apygardos štabą eiti specialių pareigų rinktinės vado teisėmis. 1948 m. gegužės mėnesį vėl tapo Vytauto rinktinės vadu.

V. Gavėnas padėjo ruošti visas Juozo Lukšos-Skirmanto keliones už „geležinės uždangos“.

štabe

Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo pareigūnai darbo metu. Pirmas iš kairės Stasys Ališauskas-Kalinys, trečias Vytautas Gavėnas-Vampyras. 1949 m.

1950 m. V. Gavėnas-Vampyras žuvo išduotas kartu su dviem štabo pareigūnais. Vytauto rinktinės partizanai dažnai užeidavo pas Vižaidų kaimo gyventoją Vladą Sauką. Jo sesuo Stasė bei jis pats buvo aktyvūs ryšininkai, kuriais V. Gavėnas visiškai pasitikėjo. Jų sodyba tapo susitikimų punktu. Tuo tarpu abu Saukos buvo užverbuoti saugumo. S. Saukaitei buvo pavesta išaiškinti Vytauto rinktinės štabo žvalgus, ryšininkus ir partizanų slėptuves.

1950 m. MGB kabinetuose buvo nutarta likviduoti V. Gavėną Saukų namuose. Suderinus datą su saugumu, prie sodybos buvo įrengta pasala, vadovaujama MGB leitenanto Pozdniakovo. Vasario 9 d. į agento sodybą atėjo Vytauto rinktinės vadas V. Gavėnas-Vampyras, jo adjutantas S. Ališauskas-Kalinys (g. 1919 m., Gižų k.) bei rinktinės žvalgybos skyriaus ir visuomeninės dalies viršininkas A. Švedas-Radastas (g. 1927 m., Marijampolėje). Vakarieniaujant Saukaitė įpylė į gėrimą iš brolio gauto specialaus preparato. Buvo tikimasi užmigusius partizanus paimti gyvus. Pavargę vyrai sulipo ant aukšto miegoti. Sauka kreida lubose apibrėžė partizanų poilsio vietą – čekistų žiniai. Preparatui pradėjus veikti, Kaliniui ir Radastui pasidarė bloga ir juodu leidosi žemyn. Tai išgirdę kareiviai pradėjo šaudyti. Kalinys su Radastu žuvo, o Vampyras buvo sužeistas. Matydamas, kad neišsigelbės, V. Gavėnas-Vampyras nusišovė.

Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras (pirmas iš kairės) su savo broliu, taip pat partizanu, Vladu Gavėnu-Tarzanu. 1945 m.

Vytautas Gavėnas-Vampyras (antras iš kairės) su bendražygiais. 1949 m.

Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras ir apygardos vadas Jonas Aleščikas-Rymantas. 1948 m.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. gegužės 15 d. dekretu Vytautas Vitalius Gavėnas buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties). Taip pat jam buvo suteiktas majoro laipsnis (po mirties). 2000 m. gegužės 8 d. V. V. Gavėnui buvo suteiktas Kario savanorio statusas (po mirties).

Parengta pagal Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus bei Lietuvos ypatingojo archyvo medžiagą

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
Memorialinis departamentas

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2005-03-18
Pasiūlymai ir pastabos - daiva@genocid.lt

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras