LGGRTC LOGO

ALEKSANDRAS GRYBINAS-FAUSTAS

2004 m. rugsėjo 28 d. sukanka 55 metai, kai žuvo LLKS Tarybos narys,1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, Tauro apygardos vadas kapitonas Aleksandras Grybinas-Faustas(1920 02 20–1949 09 28)

Aleksandras Grybinas-Faustas su savo adjutantu Pranu Runu-Algirdu  

Aleksandras Grybinas-Faustas gimė 1920 m. vasario 20 d. Šakių aps. Lukšių kaime, pradinės mokyklos mokytojo šeimoje. Turėjo du brolius ir seserį. 1941 m. baigė Marijampolės mokytojų seminariją. Mokytojavo Liudvinavo pradžios mokykloje, vėliau – Zyplių žemės ūkio mokykloje. Vokiečių okupacijos metais slapstėsi siekdamas išvengti galimos mobilizacijos į vokiečių kariuomenę. Kai 1943–1944 m.aplinkiniuose miškuose pradėjo siautėti raudonieji diversantai, kartu su broliu Zigmu įstojo į Lukšiuose susikūrusį savigynos būrį. 1944 m., artėjant frontui, pasitraukė į Vakarus. Buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę ir pasiųstas į frontą, kur išbuvo iki karo pabaigos. Bandė pereiti į amerikiečių okupacinę zoną, tačiau buvo grąžintas. 1945 m. grįžo į Lietuvą, į Šakių aps. Karčrūdės kaimą, kur mokytojavo tėvas. Vengdamas suėmimo per žiemą slapstėsi, o 1945 m. pabaigoje pasitraukė pas partizanus į Kazlų Rūdos miškus.

Dalyvavo kuriant Žalgirio rinktinę, dirbo jos štabe. 1946 m. birželio 12 d. buvo paskirtas Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vado Jurgio Ilgūno-Šarūno adjutantu, po metų – rinktinės žvalgybos, vėliau – spaudos ir informacijos skyriaus viršininku. 1948 m. rugpjūčio 10 d. žuvus Tauro apygardos vadui ltn. Jonui Aleščikui-Rymantui, tų pačių metų spalio 8 d. A. Grybinas buvo paskirtas Tauro apygardos vadu. Nuo Tauro apygardos įkūrimo jis buvo penktasis vadas ir pirmasis civilis, ėjęs šias pareigas.

Tauro apygardos vadas (pirmas iš dešinės) Aleksandras Grybinas-Faustas su savo adjutantu Pranu Runu-Algirdu

Dėl sumanumo ir tauraus būdo buvo įgijęs didelį partizanų vadovybės ir kovotojų pasitikėjimą. Tai buvo itin sunkus metas Tauro apygardos partizanams: žuvo daug partizanų vadų, visi BDPS Prezidiumo nariai. 1948 m. spalio 20 d. Tauro apygardoje, Geležinio Vilko rinktinės vadavietėje susitiko Tauro apygardos vadas A. Grybinas-Faustas ir Dainavos apygardos vado AdolfoRamanausko-Vanago įgaliotinis, Dzūkų rinktinės vadas Sergijus Staniškis-Litas. Susitikimo metu buvo nutarta Pietų Lietuvos srities vadu laikinai paskirti Dainavos apygardos vadą A. Ramanauską-Vanagą.

Tuo metu vyriausioji Lietuvos partizanų vadovybė buvo atkuriama Žemaitijoje. Siekdami suderinti partizanų veiksmus ir aptarti vieningos partizanų vadovybės sudarymo klausimus A. Grybinas-Faustas ir A. Ramanauskas-Vanagas 1948 m. lapkritį iškeliavo į Žemaitiją. 1949 m. pradžioje jie pasiekė Vakarų Lietuvos srities partizanų veikimo teritoriją ir susisiekė su ten buvusiu atkurto BDPS Prezidiumopirmininku Jonu Žemaičiu-Vytautu. 1949 m. vasario 10–20 d. A. Grybinas, kaip Tauro apygardos atstovas, dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Minaičiuose (Radviliškio r.), kuriame buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), kartu su kitais partizanų vadais pasirašė LLKS tarybos Vasario 16 d. Deklaraciją ir priėmė svarbiausius naujosios organizacijos dokumentus. 1949 m. vasario 16 d. A. Grybinas gavo partizanų kapitono laipsnį.

1949 m. kovo pabaigoje, grįžęs iš Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo, A. Grybinas pakeitė Tauro apygardos organizacinę struktūrą: rinktinių kuopas ir būrius pertvarkė į tėvūnijas ir kartupakeitė vidaus valdymo struktūras, išformavo Kęstučio ir Birutės rinktines, nes buvo sumažėjęs partizanų skaičius. Po struktūrinių reformų Tauro apygardoje liko trys rinktinės – Žalgirio, Vytauto ir Geležinio Vilko.

1949 m. rugsėjo 28-osios naktį grįždamas iš Vytauto rinktinės Šakių aps. Šunkarių miško palaukėje, prie Vilušių kaimo A. Grybinas pateko į pasalą. Per susišaudymą buvo sunkiai sužeistas, tačiau jam pavyko pasitraukti į netoliese esantį savo bunkerį. Jo palyda pasitraukė. A. Grybinas per naktį naikino iš A. Ramanausko-Vanago gautą dokumentų siuntą. Sunaikinęs su savimi turėtus dokumentus ir nesulaukęs pagalbos, paryčiais nusišovė. Jo palaikai buvo numesti ant grindinio Jankuose, paskui nuvežti į Karčrūdę, Lukšius, Šakius. Palaidojimo vieta nežinoma.

Pietų Lietuvos partizanų vadai

Pietų Lietuvos partizanų vadai pakeliui į partizanų suvažiavimą Žemaitijoje. Stovi iš kairės: pirmas – Juozas Jankauskas-Demonas, antras – Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, trečias – Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. 1948–1949 m. žiema

1949 m. birželio 16 d. A. Grybinas-Faustas LLKS tarybos prezidiumo nutarimu buvo apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi (su kardais). 1997 m. gruodžio 22 d. jam suteiktasKario savanorio statusas (po mirties).

1998 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu A. Grybinui-Faustui suteiktas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties) ir pulkininko laipsnis.

Šaltiniai:

B. Aleknavičius, „Mokytojo spindesys laisvės kovos vainike“, XXI amžius, V., 2003, Nr. 45.
N. Gaškaitė, Pasipriešinimo istorija 1944–1953 metai, V., 1997, p. 318.
N. Gaškaitė, Žuvusiųjų prezidentas, V., 1998.
N. Gaškaitė, D. Kuodytė, A. Kašėta, B. Ulevičius, Lietuvos partizanai 1944–1953 m., K., 1996, p. 494.
I. Ignatavičius, Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998), V., 1999, p. 701.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
Memorialinis departamentas

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2005-02-15
Pasiūlymai ir pastabos - daiva@genocid.lt

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras