LGGRTC LOGO

JUOZAS ČEPONIS-TAURAGIS, BUDRYS (Ščepavičius)

Prieš 55 metus, 1948-ųjų sausio 16-ąją, Raseinių apskrities Ariogalos valsčiaus Pagausančio kaime žuvo Kęstučio apygardos štabo narys, Vaidoto rinktinės vadas Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys, jo pavaduotojas Vincas Žitkauskas-Svajūnas, Ilguvis ir rinktinės štabo ryšininkas Antanas Mileris-Drąsutis

Čeponis

 

Mjr. JUOZAS ČEPONIS-TAURAGIS, BUDRYS (Ščepavičius) gimė 1909 m. Raseinių apskrities Kunkojų kaime. 1928 m. baigė Raseinių gimnaziją ir įstojo į Pirmojo Lietuvos prezidento karo mokyklą, kurią baigė 1931 m. 1935 m. apdovanotas Nepriklausomybės medaliu. 1939 m. jam suteiktas kapitono laipsnis. 1940 m. Lietuvą okupavus sovietams su pulku perkeltas į Vilnių. 1941 m. prasidėjus SSRS–Vokietijos karui pabėgo iš buvusių Lietuvos kariuomenės dalinių, varomų į Rusiją, ir grįžo į tėviškę. Vokiečių okupacijos metais gyveno netoli Raseinių senelių sodyboje, Slabados kaime. Ūkininkavo ir mokytojavo Slabados pradžios mokykloje. Įsitraukė į antinacinę veiklą, įstojo į Lietuvos laisvės armiją,

Jokimai

Pagausančio k. Juodaičių sen. Jurbarko r. Buvusi Zenono ir Rozalijos Jokimų sodyba. Paminklas Vaidoto rinktinės vado Juozo Čeponio-Tauragio, Vinco Žitkausko-Svajūno, Ilguvio ir rinktinės ryšininko Antano Milerio-Drąsučio žuvimo vietoje
 

tapo aktyviu jos nariu – Raseinių apskrityje kūrė šios karinės organizacijos grupes, LLA vado Kazio Veverskio buvo paskirtas Raseinių apskrities LLA karinių formuočių komendantu. 1944 m. įstojo į Vietinę rinktinę. Buvo paskirtas Seredžiuje formuojamo 309-ojo bataliono 1-osios kuopos vadu. Su ja Kaniavos kaime netoli Varėnos dalyvavo kautynėse su Armijos krajovos daliniais. Vokiečiams išformavus Vietinę rinktinę slapstėsi tėviškėje, tačiau dirbo LLA organizacinį darbą. Būdamas Raseinių apskrities LLA vadu išleido įsakymą, draudžiantį priesaiką Lietuvai davusiems karininkams su vokiečiais pasitraukti į Vakarus. 1944 m., sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, J. Čeponis pasitraukė į pogrindį, suformavo partizanų Vėgėlės (nuo 1945 m. liepos mėn. – Žebenkšties) rinktinę ir tapo jos vadu. 1945 m. parengė ir sėkmingai įvykdė ltn. Juozo Kasperavičiaus (vėliau Kęstučio apygardos vadas) išlaisvinimo operaciją, kartu su Jonu Žemaičiu vadovavo partizanams Virtukų mūšyje, kuris įvyko 1945 m. liepos 19 d. Dažnai lankėsi partizanų junginiuose, rūpinosi, kad neliktų neorganizuotų partizanų būrių. 1946 m. subūrė Jungtinės Kęstučio apygardos Žalčio (nuo 1948 m. – Vaidoto) rinktinę, veikusią Girkalnio, Ariogalos, Šimkaičių, Seredžiaus, Raudonės ir Raseinių valsčiuose, ir jai vadovavo.

1997 m. J. Čeponiui (po mirties) suteiktas Kario savanorio statusas, 1998 m. – majoro laipsnis, 1999 m. jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu. Žūties vietoje (šiuo metu Pagausančio k. Jurbarko r.) 1998 m. pastatytas paminklas.

kapines

Raseinių kapinės. Juozo Čeponio-Tauragio, Budrio kapas ir antkapinis kryžius

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
Memorialinis departamentas

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-01-30
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras