Dėmesio!
Dėl koronaviruso pandemijos LGGRT centre lankytojai neaptarnaujami.
Taip pat laikinai nedirba Okupacijų ir laisvės kovų muziejus bei
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas.

Svarbiais klausimais prašome kreiptis tel. (8~5) 231 4139.

Saugokime vieni kitų sveikatą.

Prieš 110 metų, 1911 m. sausio 15 d., Panevėžio aps. Pušaloto vls. Padliasio (Pagirių) dvare gimė Didžiosios Kovos apygardos vadas Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias (tikėtina, kad 1947 m. kovo 11 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime).

Prieš 100 metų, 1921 m. sausio 15 d., Šakių aps. Barzdų vls. Vėdarų k. gimė l. e. p. Tauro apygardos štabo viršininkas ir Žalgirio rinktinės vadas Vincas Strimas-Šturmas (žuvo 1948 m. balandžio 29 d. Šakių aps. Barzdų vls. Kulčikų k.).

Lietuvos politinių kalinių sąjunga mini savo veiklos trisdešimtmetį.

1991 m. gruodžio 23 d. įkurta Lietuvos politinių kalinių sąjunga (LPKS) suvienijo sovietų okupacijos laikotarpio politinius kalinius. LPKS priklausė 3447 nariai, ji turėjo 31 skyrių. LPKS nariai aktyviai dalyvavo Lietuvos valstybės institucijų atkūrime bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikloje

Daugiau

Prieš 70 metų, 1951 m. sausio 14 d., Panemunio r. Ilgakiemio k. žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Jonas Pužas-Gintaras ir adjutantas Karolis Jazumas-Lokys.

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Prieš 30 metų, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo.

Daugiau

Minėdamas Sausio 13-osios trisdešimtmetį LGGRTC pristato virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“.

Parodoje gausu istorinių įvykių fotografijų ir vaizdo įrašų, autentiškų liudijimų, užrašytų tomis dienomis. Lietuvos nepriklausomybės gynėjų, budėjusių prie Spaudos rūmų, Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos, vaizdai ir liudijimai perteikia įvykių seką, dramatišką atmosferą, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų drąsą, ginant savo šalies laisvę nuo barbariškos sovietinės armijos kareivių agresijos.

Virtualią parodą rasite paspaudę nuorodą.

Prieš 100 metų, 1921 m. sausio 8 d., Raseinių aps. Šimkaičių vls. Patolupio k. gimė pogrindžio spaustuvės steigėjas, pogrindinės kunigų seminarijos dėstytojas, tremtinys ir politinis kalinys Jonas Stašaitis (mirė 2012 m. birželio 30 d. Vilniuje).

Kviečiame 5-12 klasių moksleivius dalyvauti nacionaliniame mokinių konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“! Konkursas yra LGGRT Centro programos „Okupacijų istorija jaunimui“ dalis. Piešk, kurk rašinius, fotografuok, filmuok, grok, dainuok, šok... Leisk pasireikšti savo kūrybiškumui, puoselėdamas Lietuvos laisvės kovų ir okupacijų istorijos atminimą!
Visą informacija apie konkursą, konkurso nuostatus ir dalyvio anketą rasi čia. Daugiau informacijos elektroniniu paštu konkursas@genocid.lt ir telefonu (85) 275 52 61.

Konkursos nuostatai
Konkurso anketa

LGGRTC kartu su Valstybingumo studijų centru išleido muziejininko Juozo Maceikos (1904–1991) parengtą dokumentų rinkinį „Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais“. Tai unikalus šaltinis apie prieškario Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto lietuvių gyvenimą. Pasak istorikės dr. Nastazijos Kairiūkštytės, J. Maceikos rankraštinės medžiagos paskelbimas itin reikšmingas ne tik Lietuvos istorijos tyrinėtojams, bet ir visiems, besidomintiems šiuo kraštu ir jo žmonėmis.
Istoriko prof. dr. Broniaus Makausko nuomone, ši dokumentų rinktinė, lydima svarių leidėjo įžvalgų, yra svarbus indėlis į Lenkijos 1920–1939 m. pavergtos Rytų Lietuvos lietuvių padėties ir dar nepakankamai ištyrinėtos polonizacijos studijas.

LGGRT Centras išleido dr. Dariaus Juodžio knygą „Prasiveržti pro geležinę uždangą (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS)”. Tai pirmas išsamesnis leidinys, dokumentaliai nagrinėjantis iki šiol tik probėgšmais istorikų paliestą temą.
Knygos autorius išskiria kelis prasiveržimo pro geležinę uždangą laikotarpius: pabėgimai nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940–1941 m., nuo antrosios sovietų okupacijos po Antrojo pasaulinio karo, partizanų prasiveržimai bei pabėgimai į užsienį vėlesniais metais.
Pasak D. Juodžio, prasiveržimas pro geležinę uždangą visuomet buvo susijęs su rizika, bet bėgimo motyvai ne visada buvo politiniai. Neretai siekta paprasčiausios žmogiškos laisvės, pagarbos asmenybei, verslumo, kurie buvo neįmanomi SSRS. Kita svarbi bėgimo priežastis – partizanų siekis perduoti į Vakarus žinią apie ginkluotą, organizuotą dešimčių tūkstančių -monių pasipriešinimą Lietuvoje.
Dr. D. Juodžio knygoje „Pabėgimai...“ pateikiamos ne tik įvairiausios pabėgėlių istorijos, bet ir asmenų bei sienos kirtimo vietų nuotraukos, dokumentai iš LYA, asmeninių ir visuomeninių archyvų, taip pat atskleidžiama kagėbistų bei agentų veikla.