Kviečiame į Jono Kadžionio-Bėdos atsiminimų knygos „PER SKAUSMO PELKES“ pristatymą, kuris vyks 2020 m. rugpjūčio 20 d., ketvirtadienį, 17.30 val. LK Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilnius). Knygos pristatyme dalyvaus atsiminimų autorius Jonas Kadžionis-Bėda, prof. Vytautas Landsbergis bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas.
Renginį ves ir autorių kalbins Ramovės l. e. p. vedėja Rūta Janulienė.
Renginyje skambės partizaniškos dainos, bus galima įsigyti autoriaus knygų.

Sekmadienį, rugpjūčio 16 d., įvyks partizano, Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vado Juozapo Streikaus–Stumbro laidotuvės. Juozapo Streikaus-Stumbro palaikai buvo rasti pernai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui vykdant partizanų paieškas Vilniaus miesto Antakalnio kapinių teritorijoje, vadinamose „Našlaičių“ kapinėse.
Atsisveikinimas su Juozapu Streikumi–Stumbru vyks nuo šeštadienio, rugpjūčio 15 d., 15 val. iki sekmadienio, rugpjūčio 16 d., 13 val. Panevėžyje, „Ramybės take“, Geležinkelio g. 20. Karstas išnešamas rugpjūčio 16 d. 13 val. Šv. Mišios vyks 14 val. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje (Katedros a. 1), mišias aukos Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Laidotuvės – Panevėžio Kristaus Karaliaus kapinėse (Ramygalos gt.), šeimos kapavietėje.

Daugiau

Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1922 – 1926 m.) dienoraščio originalą, kuris buvo rašytas Kanske, Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (sutrumpintai – Kraslagas). Dienoraštis rastas Ypatingajame archyve saugomoje aštuoniolikos asmenų byloje K1-58-42880, kurią sudaro apie tūkstantis puslapių.
Kalėdamas Kraslage dienoraštį A. Stulginskis rašė nuo 1941 m. rugpjūčio iki spalio, nes vėliau kratos metu jį konfiskavo lagerio prižiūrėtojai ir pateikė kaip „kontrrevoliucinės veiklos“ įrodymą. Dienoraštis rašytas paprastu pieštuku mažoje 5x7 cm dydžio languoto popieriaus užrašų knygelėje, joje – 14 lapelių, bet visų nespėta prirašyti.

Daugiau

Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuva buvo prievarta inkorporuota į SSRS. 1940 m. rugpjūčio 3 d. šį neteisėtą prievartinį veiksmą Sovietų Sąjunga bandė paslėpti po marionetinio Liaudies Seimo deklaracija dėl Lietuvos įstojimo į SSRS.
Lietuvos Ypatingajame archyve rastas prieš šimtą metų, 1920 m. rugpjūčio 3 d., rašytas Lietuvos komunistų partijos vadovo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko laiškas į Maskvą atskleidžia, kad panašiems apgaulės veiksmams komunistai ruošėsi ištisą Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį.

Daugiau

2020 m. rugpjūčio 1 d. Raseinių rajone, Ariogaloje, Dubysos slėnyje įvyko jubiliejinis 30-asis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis. Sąskrydžio dalyvius sveikino Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo nariai, visuomeninių organizacijų atstovai.
Sąskrydyje „Su Lietuva širdy 30 metų“ dalyvavo LGGRTC gen. direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas, Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė, LGGRTC specialistės Rima Gudelytė, Birutė Panumienė, Vilma Banytė.

Daugiau

Prieš 100 metų, 1920 m. rugpjūčio 1 d., Kauno aps. Čekiškės vls. Vencloviškių k. gimė Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas (žuvo 1951 m. vasario 2 d. Šakių r. Endrikių k. apylinkėse).

2020 m. rugpjūčio 1 d. Dubysos slėnyje, Ariogaloje (Raseinių r.) vyks tradicinis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Sąskrydyje dalyvaus LGGRTC gen. direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas bei kiti centro darbuotojai.
Renginio metu bus galima įsigyti LGGRTC išleistų leidinių, tarp jų – ir naujausią knygą „Per skausmo pelkes“ (Jono Kadžionio-Bėdos prisiminimai).

Prieš 70 metų, 1950 m. liepos 30 d., Biržų r. Obelaukio apyl. Medžvalakių k. žuvo Dariaus ir Girėno rinktinės vadas Petras Tupėnas-Ąžuolas ir partizanas Jonas Jurėnas-Jurgėnas.

„Per skausmo pelkes“ (1-oji knyga) – tai legendinio Algimanto apygardos partizano, Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos paskutiniojo vado Jono Kadžionio-Bėdos atsiminimų knyga. Ji kviečia skaitytoją partizano akimis pamatyti ir širdimi pajusti okupuotos pokario Lietuvos kaimo ir prieglobstį žmogui teikiančių girių gyvenimą. Nepaprastai vaizdingoje prisiminimų knygoje – autentiški įvykiai, realūs veikėjai, herojų laimėjimai ir klystkeliai, drąsa, neapykanta ir meilė. Tai kovojančio, nepasidavusio ir mylinčio žmogaus istorija, persmelkta tikėjimo, vilties ir poezijos.

Daugiau

Liepos 23 d. Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleista Sigutės Smetonaitės-Petrauskienės prisiminimų knyga „Pabėgimas iš Taljanų“. Apie knygoje aprašytus tikrus įvykius – vaikų mėginimą pabėgti iš tremties į laisvą Vakarų pasaulį – renginio metu pasakojo pagrindinė knygos herojė Sigutė Smetonaitė ir „Kauno dienos“ žurnalistė bei knygos sudarytoja Virginija Skučaitė. Ištraukas iš knygos skaitė aktorius ir režisierius Virgilijus Kubilius. Muzikavo žinoma smuikininkė pedagogė Ilona Klusaitė. Leidėjo vardu kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas.

Daugiau

Liepos 23 d., ketvirtadienį, 17.00 val. Istorinėje Lietuvos Prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33) įvyks Lietuvos gyventojų ir genocido rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išleistos Sigutės Smetonaitės-Petrauskienės knygos „Pabėgimas iš Taljanų“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorė, „Kauno dienos“ žurnalistė bei knygos sudarytoja Virginija Skučaitė, LGGRTC generalinis direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas. Ištraukas iš knygos skaitys aktorius ir režisierius Virgilijus Kubilius. Muzikuos smuikininkė Ilona Klusaitė.
Renginio metu bus galima įsigyti knygų.

Daugiau

Prieš 70 metų, 1950 m. liepos 22 d., ties Ariogalos ir Vilkijos r. riba, Lęsčių k. apylinkėse, Daugėliškių miško bunkeryje žuvo LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo narys Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis, Prisikėlimo apygardos būrio vadas Aleksandras Petras Meškauskis-Alytis ir keturi jų bendražygiai.

Liepos 6 dieną „Tautiškos giesmės“ giedojimo Punske ceremonijos metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įteikė LGGRTC apdovanojimus Punsko Kovo 11-osios licėjaus mokiniams Ronaldui Jankauskui ir Gretai Bobinaitei bei mokytojai Alicijai Krakauskienei. Jie laimėjo prizines vietas LGGRTC rengiamame 20-ajame nacionaliniame mokinių konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“.
Šių metų konkurse dalyvavo 1243 mokiniai iš Lietuvos ir lietuviškų mokyklų užsienyje, tačiau dėl pandemijos neįvyko tradicinis kasmetinis konkurso laureatų apdovanojimas.

Prieš 70 metų, 1950 m. liepos 5 d., Panevėžio r. Vadoklių apyl. Girelės (Kačmiškio) miške įrengtame bunkeryje žuvo Vyčio apygardos vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas, apygardos štabo Organizacinio skyriaus viršininkas Alfonsas Gritėnas-Skalikas ir apygardos štabo sekretorė Bronė Tarutytė-Berniukas.

Liepos 1 d. pareigas pradėjo eiti naujas LGGRTC generalinis direktorius Adas Jakubauskas.

Mykolo Romerio universiteto afilijuotąjį profesorių A. Jakubauską 2020 m. birželio 25 d. Seimas slaptu balsavimu paskyrė LGGRTC gen. direktoriumi 5 metų kadencijai.

A. Jakubauskas pakeitė dvi kadencijas LGGRTC gen. direktore dirbusią Teresę Birutę Burauskaitę.

Pristatydamas naują vadovą LGGRTC kolektyvui Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė tikįs, kad A. Jakubauskas tęs buvusios vadovės pradėtus reikšmingus darbus.

Daugiau

Prieš 75 metus, 1945 m. birželio 29 d., Rokiškio aps. Skapiškio vls. Čivų k. gimė skulptorius, Dailininkų sąjungos narys, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius, ilgametis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Jonas Jagėla (mirė 2019 m. balandžio 17 Vilniuje).

Kviečiame aplankyti virtualią nacionalinio moksleivių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatų piešinių galeriją!

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rengiamas konkursas šiemet jau dvidešimtąjį kartą pakvietė Lietuvos moksleivius apmąstyti tragiškus Lietuvos istorijos epizodus, sovietinę ir nacistinę okupacijas, pagerbti okupacinių režimų aukas ir pasipriešinimo okupacijoms dalyvius.
Džiaugiamės didžiuliu pilietiškų ir kūrybingų moksleivių susidomėjimu konkursu, dėkojame dalyviams ir visų norinčiųjų dalyvauti konkurse darbų laukiame ateinančiais metais!
Su laureatų darbais galite susipažinti paspaudę šias nuorodas (darbai sudėti atsitiktine tvarka):

1 vieta, 5–8 klasė
1 vieta, 9–12 klasė
2 vieta, 5–8 klasė
2 vieta, 9–12 klasė
3 vieta, 5–8 klasė
3 vieta, 9–12 klasė

Prieš 70 metų, 1950 m. birželio 24 d., Žaliamiškio miške, prie Lazdijų aps. Leipalingio vls. ir Varėnos aps. Merkinės vls. ribos Vilkiautinio (kitais duomenimis – Karalinavos) k., žuvo Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, jo adjutantas ir apygardos laikraščio redaktorius Augustas Andrius Babrauskas-Radvila, Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos vadas Antanas Vailionis-Špokas ir partizanas Anastazas Kaknevičius-Švidrys.

Birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena. 1941 m. birželio 22–28 d. visoje Lietuvoje vyko sukilimas prieš pirmąją sovietų okupaciją. 1941 m. birželio 23 rytą sukilimo organizatorius – Lietuvių aktyvistų frontas – per Kauno radijo stotį paskelbė apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir Lietuvos laikinosios vyriausybės sudarymą. Įvairiais duomenimis, sukilimo metu žuvo nuo 650 iki 4000 sukilėlių. Sukilimo tikslas – Lietuvos nepriklausomybė – nebuvo įgyvendintas, nes Lietuvą okupavusi nacistinė Vokietija nepripažino Lietuvos valstybingumo ir Lietuvos laikinosios vyriausybės.

Prieš 70 metų, 1950 m. naktį iš birželio 22 į 23 d., Vilkaviškio r. Žiūrų ir Gudelių k. apylinkėse išduoti žuvo Tauro apygardos štabo narys Juozas Tamaliūnas-Stumbras, Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matusevičius-Neptūnas ir trys jų bendražygiai.

Birželio 30 d. 14 val. vyks trečioji Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos organizuojama „Vasaros knygų fiestos“ transliacija. Šįkart virtuali fiestos viešnia – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji istorikė dr. Mingailė Jurkutė. Ji pristatys naujausią Centro leidinį – savo knygą „CIA žvalgyba Baltijos šalyse / CIA Intelligence in Baltics (1947–1953)“. Autorę kalbins bibliotekos kultūrinių renginių koordinatorė Vida Mikelevičiūtė. Kaip visada, transliacija vyks gyvai, o vėliau ją bus galima žiūrėti bibliotekos „YouTube“ kanale.
Kviečiame sekti informaciją Facebook.

Daugiau

Dėl nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ prizų

Skelbiame, kad jau vyksta nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ prizų siuntimas mokykloms. Tačiau dėl karantino nulemtų mūsų darbo trukdžių procesas gali užtrukti ilgiau nei paprastai – labai atsiprašome!

Esant galimybei, kviečiame mokyklų atstovus atvykti pas mus adresu Didžioji g. 17/1, Vilnius, ir atsiimti prizus patiems. Prašytume prieš vizitą informuoti mus tel. Nr. 275 5261.
Dėkojame už kantrybę!

1941 m. birželio 14 d. prasidėjusių pirmųjų masinių trėmimų į Sibirą metu buvo ištremta apie 18 tūkstančių Lietuvos gyventojų, tarp kurių – apie 5 tūkstančius vaikų. Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus pristato 1941 m. ištremtų vaikų prisiminimus, kuriuos įgarsino Druskininkų Atgimimo mokyklos moksleiviai. Pasakojimuose iš vaikų perspektyvos atsiskleidžia Tėvynės netektis, sunkios gyvenimo sąlygos tremtyje bei svajonės sugrįžti namo.

Prieš 70 metų, 1950 m. birželio 16 d., Tauragės aps. Gaurės vls. apylinkių Sakalinės miške žuvo 11 Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Visvydo tėvūnijos partizanų.

Prieš 70 metų, 1950 m. birželio 16-osios naktį, Joniškio aps. Skaistgirio vls. Bilžių k. apylinkėse žuvo Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vadas Petras Ulčinas-Uošvis.

Prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15 d., Alytaus aps. Varėnos vls. Ūtos k. žuvo Pasienio policijos Alytaus baro 6-ojo rajono Ūtos sargybos viršininkas vyr. policininkas Aleksandras Barauskas.

Išleistas antrasis, pataisytas knygos "Macikai House of Death. The WWII prisoner of war and Gulag camps 1939-1955 in the environs of Šilutė“ leidimas (anglų kalba). Macikuose veikė nacistinės Vokietijos (1941-1944), Sovietų Sąjungos (1945-1948) karo belaisvių ir GULAG'o (1945-1955) lageriai. Šioje mokslinėje studijoje, remdamiesi archyviniais dokumentais, istorikai nagrinėja, kaip šie lageriai veikė: kas į juos patekdavo, kokios buvo belaisvių gyvenimo sąlygos, jų darbas, medicininė priežiūra ir pan. Taip pat aprašyti atlikti archeologiniai šios vietovės tyrimai, nurodyti radiniai. Knyga parengta ir pirmąkart išleista 2015 m., įgyvendinant programos „Europa piliečiams“ lėšomis finansuojamą tarptautinį projektą „Mirties namai 1939–1955 m. Prikeltos atminties žinia“ (REMEMOR).
LGGRTC leidinius platina Leidybos skyrius.

Rudenį Alytuje stovės paminklas Dainavos apygardos partizanams

Šį rudenį Alytuje bus pastatytas paminklas Dainavos apygardos partizanams. Dainavos apygarda yra likusi vienintelė iš 9 partizanų apygardų, nepagerbta paminklu.

Prieš 70 metų, 1950 m. birželio 11 d., Klaipėdoje gimė neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, Lietuvos laisvės lygos narys Algimantas Andreika (mirė 2000 m. gegužės 20 d. Vilniuje).

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras visuomenei pateikia okupacinių institucijų dokumentus, atskleidžiančius, kokia buvo tikra, o ne propagandinė padėtis šalyje 1940–1941 m., kaip greitai situacija blogėjo. Dokumentai parodo, kaip vykdoma Lietuvos sovietizacija atsiliepė žmonių kasdienybei: krito gyventojų pragyvenimo lygis, iš parduotuvių dingo prekės, atsirado pirmieji talonai. Jau 1941-ųjų gegužę kaimo parduotuvėse nebuvo įmanoma nusipirkti net duonos, tad augo ir žmonių nepasitenkinimas naująja sovietų valdžia. Gyventojų nuotaikas stebėjo NKVD, apie tai ruošdavo specialias suvestines ir jas siųsdavo LKP (b) CK sekretoriui A. Sniečkui bei LSSR LKT pirmininkui M. Gedvilui. Dokumentai atskleidžia ir nežabotą sovietinių kariškių savivaliavimą. Taigi, nors komunistinė propaganda nuolat skelbė žinią apie pažangios sistemos pritaikymą neva atsilikusioje Lietuvoje, tačiau jau vieneri sovietinės valdžios metai parodė, kokia tai buvo visa griaunanti jėga ir sistema.

Daugiau

Kviečiame drauge minėti Gedulo ir vilties dieną bei Okupacijos ir genocido dieną

Birželio 8 – 29 d.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Gulag’as. Vieno lagerio istorija“ Seimo Laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai)
Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Kunigo Jono Augustausko fotografijos“ Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60, Vilnius)

Prieš 70 metų, 1950 m. birželio 3 d., Kretingos aps. Darbėnų vls. Nausėdų apylinkių miške žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas Juozas Paulauskas-Bočius, rinktinės štabo viršininkas Kazimieras Martinkus-Saga ir trys jų bendražygiai.

Birželio 3-iąją minimos 32-osios Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrimo metinės. Mokslų akademijos salėje vykusio renginio metu buvo išrinkta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, daugiausia iš meno ir mokslo veikėjų. Sąjūdžio veikla lėmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. kovo 11 d.

Kviečiame skaityti tekstą apie KGB pastangas pasipriešinti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui.

Daugiau

Skelbiami 20-ojo nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatai.

Šiais metais konkurse dalyvavo 1243 mokiniai iš Lietuvos ir lietuviškų mokyklų užsienyje. 5–12 klasių mokinių kūryboje įprasminama dramatiška XX a. Lietuvos istorija: tremtys, Holokaustas, partizaninis karas, neginkluotas pasipriešinimas, 1991 m. sausio įvykiai.

Viso sukurti 1149 darbai: piešiniai (896), maketai (111), rašiniai ir eilėraščiai (94), filmai (21), fotografijos ir prezentacijos (14), dainos (13).

Sveikiname nugalėtojus!

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atveria viešąją prieigą, kurioje pateikiami duomenys apie 1940–1953 metais sovietų okupacinės valdžios represuotus (ištremtus, įkalintus, nužudytus) Lietuvos gyventojus.

Duomenys pradėti rinkti 1988-aisiais susikūrus Sąjūdžio komisijai stalinizmo nusikaltimams tirti (pirmininkas Julius Juzeliūnas). Mečio Laurinkaus vadovaujama Komisijos grupė platino Lietuvoje Sąjūdžio anketas apie Lietuvos gyventojų trėmimus, lagerius, žudynes.

Prieš 70 metų, 1950 m. gegužės 30 d., Vilniuje susprogdintas architekto Antano Vivulskio Trijų Kryžių paminklas (atstatytas 1989 m. birželio 14 d.).

Prieš 120 metų, 1900 m. gegužės 29 d., Biržų aps. Vabalninko vls. Žadeikių k. gimė vienas iš pogrindinės „Kęstučio“ organizacijos vadovų Bronius Vaivada (sušaudytas 1946 m. birželio 7 d. Vilniuje).

LGGRTC Leidybos skyrius išleido naują knygą „CIA žvalgyba Baltijos šalyse 1947-1953“. Ginkluoto pasipriešinimo Lietuvoje istorija, iki šiol daugiausiai buvo rašoma remiantis sovietų okupacinių struktūrų, partizanų dokumentais ir egodokumentika. Tik gana nesenai, dokumentus išslaptinus, atsirado dar vienas šaltinių kompleksas – JAV žvalgybinė informacija. Knygoje publikuojami JAV Centrinės žvalgybos agentūros (Central intelligence agency - CIA) dokumentai, kurie bus įdomūs ne tik rezistencijos tyrinėtojams, bet ir tyrinėjantiems padėtį okupuotoje Lietuvoje.
Rinkinyje skelbiami Mingailės Jurkutės iš tūkstančių atrinkti dvidešimt keturi išslaptinti raportai, daugiausiai liečiantys padėtį okupuotuose Baltijos kraštuose. JAV žvalgybą domino okupuotų Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų padėtis, nuotaikos ir gyvenimo sąlygos, sovietų kariuomenės dislokavimas, trijų kraštų partizaninis pasipriešinimas, jo organizacija, saugumo struktūrų veiksmai. Publikuojami ir REDSOX misijų, kurios buvo skirtos siųsti agentus į Sovietų Sąjungą, dokumentai.
Susigaudyti visame sudėtingame peizaže padeda įvadas (lietuvių ir anglų kalbomis), kuriame ne tik paaiškinama dokumentuose randama informacija, dokumentų privalumai, trūkumai bei recepcija, bet ir aprašoma žvalgybinės informacijos rinkimo ir apdorojimo (dokumentų atsiradimo) procesas.

Leidinius be prekybinio antkainio šiuo metu galima įsigyti tiesiai iš LGGRTC, užsakant el. paštu vadyba@genocid.lt . Pirkėjui apmokant, leidiniai siunčiami Lietuvos paštu ar kitu pasirinktu būdu. Leidiniai taip pat platinami el. knygynuose www.patogupirkti.lt ir www.humanitas.lt

Prieš 70 metų, 1950 m. gegužės 22 d., Telšių aps. ir vls. Jomantų miške žuvo Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vadas Kazys Andruška-Kerštas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus pristato naują virtualią parodą „KGB sekimo būdai ir priemonės“. Parodoje eksponuojami muziejaus rinkinio „Sovietų represinių žinybų veikla“ eksponatai: dokumentai, raštija, fotografijos, technika ir „Neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo“ rinkinio fotografijos. Publikuojamas LSSR KGB mokomasis albumas apie pėdsakų tyrimus, taip pat XX a. 6-7 deš. LSSR KGB parengtas specialių sekimo prietaisų ir maskavimosi būdų „legendų“ albumas.

Daugiau

Prieš 90 metų, 1930 m. gegužės 16 d., Vilkaviškio aps. Keturvalakių vls. Karklinių k. gimė pogrindžio spaudos leidėjas, politinis kalinys, nelegalaus leidinio „Laisvės šauklys“ iniciatorius ir leidėjas, Laisvosios Europos radijo lietuvių redakcijos darbuotojas Kęstutis Jokubynas (mirė 2016 m. spalio 6 d. Vilniuje).

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido istorikų dr. Arūno Bubnio ir Stanislovo Buchavecko paruoštą knygą „Lietuvos žydai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1943–1945 m.“. Knyga svarbi tuo, kad pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje skelbiami Štuthofe kalintų Lietuvos žydų sąrašai, taip pat spausdinamos kai kurių kalinių nuotraukos, tokiu būdu tūkstančiams nužmogintų, nuasmenintų, numeriais įvardintų kalinių po beveik aštuonių dešimtmečių vėl grąžinant asmenybinius bruožus.

Daugiau

Gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. Kaune, protestuodamas prieš sovietų santvarką, susidegino Romas Kalanta.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremalią padėtį dėl koronaviruso (COVID-19) grėsmės, laikinai stabdomas gyvas asmenų aptarnavimas LGGRT centre.

Prašymai ir dokumentai priimami paštu, el. paštu.
Informacija telefonu:
Sekretoriatas – (8 5) 231 4139,
Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija – (8 5) 279 1041, 8 650 71654, 8 618 29278

SAUGOKIME SAVE IR KITUS

Prieš 100 metų, 1920 m. gegužės 12 d., Utenos aps. Vyžuonų vls. Kunigiškių k. gimė Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas Jonas Markūnas-Šiaurys (žuvo 1949 m. rugsėjo 28 d. Utenos aps. Alantos vls. Papiškių k. apylinkėse).

Archyvinių dokumentų svetainė www.kgbveikla.lt pasipildė naujais dokumentais apie sovietinių represinių struktūrų veiklą 1944–1953 metais. Projekto metu publikuojami dokumentai apie NKVD, VRM, milicijos, liaudies gynėjų (stribų), NKGB-MGB nusikalstamą veiklą Lietuvoje 1944-1953 m., atskirų institucijų indėlį, taikytus metodus kovojant su partizanais ar vykdant nusikaltimus prieš civilius gyventojus.

Naujausi paskelbti dokumentai atskleidžia nesutarimus tarp represinių struktūrų, pasienio kontrolės kontržvalgybinę veiklą, karo belaisvių padėtį lageriuose ir kt.

Daugiau

Prieš 70 metų, 1950 m. gegužės 2 d., Kelmės aps. Karklėnų vls. Žukaučiznos k. apylinkėse žuvo Žemaičių apygardos l. e. Vytenio rinktinės vado pareigas, Dubysos tėvūnijos vadas Liudvikas Lukauskas-Jurginas ir Dubysos tėvūnijos štabo Operatyvinio skyriaus viršininkas Jonas Zelba-Šermukšnis.

Prieš 30 metų, 1990 m. balandžio 26 d., protestuodamas prieš Sovietų Sąjungos vykdomą Lietuvos ekonominę blokadą, Maskvoje susidegino Stanislovas Žemaitis.

Prieš 100 metų, 1920 m. balandžio 24 d., Panevėžio aps. Raguvos vls. Sodeliškių k. Girelės vnk. gimė Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės vadas Antanas Vaičikonis-Šermukšnis.

Išleista nauja knyga „Lietuvos žydai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1943–1945 m.“. Joje pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje skelbiami Lietuvos žydų, 1943–1945 m. kalintų Štuthofe, sąrašai. Šie dokumentai buvo rasti Štuthofo muziejaus archyve. Po Vilniaus, Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 1943–1944 m. tūkstančiai Lietuvos žydų, daugiausia 1944-ųjų vasarą, nacių buvo atvežti į Štuthofą. Dauguma moterų ir vaikų Štuthofo koncentracijos stovykloje ir jos filialuose palikti kalėti iki išlaisvinimo, vyrai perkelti į Dachau, o nedarbingi žmonės išvežti sunaikinti į Aušvico koncentracijos stovyklą. Knygos įvade apžvelgiama Štuthofo koncentracijos stovyklos istorija, kalinimo režimas ir kalinių statistinė kaita. Knyga iliustruota Štuthofe kalėjusių Vilniaus, Kauno ir Šiaulių getų žydų nuotraukomis.

LGGRTC Leidybos skyriaus išleistų leidinių be prekybinio antkainio ne karantino laikotarpiu galima įsigyti Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus knygynėlyje (Aukų g. 2A, tel. (8 ~ 5) 249 6264) ir LGGRTC Leidybos skyriuje (Didžioji g. 17/1, tel. (8 ~ 5) 279 1038). Šiuo metu šį ir kitus LGGRTC leidinius parduoda el. knygynai www.patogupirkti.lt ir www.humanitas.lt.

Prieš 70 metų, 1950 m. balandžio 12 d., Utenos aps. Leliūnų vls. Balteniškių k. išduotas žuvo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities Visuomeninio skyriaus viršininkas, „Aukštaičių kovos“ laikraščio redaktorius Bronislovas Kazickas-Vakaris.

Balandžio 11-oji – Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. 1945 m. balandžio 11 d. buvo išlaisvinti Buchenvaldo kaliniai Vokietijoje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus pristato naują virtualią parodą „Viltingas „Aleliuja! iš toli“, skirtą šv. Velykų progai. Parodoje eksponuojami muziejaus rinkinio „Lietuvos gyventojai lageriuose ir tremtyje“ eksponatai: fotografijos, laiškai, atvirukai, piešiniai, dienoraščių ištraukos.

Daugiau

Prieš 90 metų, 1930 m. balandžio 9 d., Šakių aps. Griškabūdžio mstl. gimė prieš sovietų santvarką kovojęs pasipriešinimo akcijų dalyvis, 1970 m. pabėgęs į Vakarus, politinis kalinys Simas Kudirka.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kasmet organizuoja nacionalinį mokinių konkursą „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. 20-asis konkursas startavo 2019 m., darbų laukėme iki 2020 m. kovo vidurio. Šiais metais konkurse dalyvavo 1149 mokiniai iš Lietuvos ir lietuviškų mokyklų užsienyje. 5–12 klasių mokiniai savo rašiniuose, piešiniuose, muzikos kūrinėliuose, sukurtuose filmuose, virtualiuose pasipriešinimo istorijos pristatymuose ir kituose rankdarbiuose įprasmino dramatišką ir tragišką Lietuvos istoriją: tremtį, Holokaustą, partizaninį karą, neginkluotą pasipriešinimą, tragiškus 1991 m. sausio įvykius.

LGGRT centras laimėjo bylą dėl pažymos apie J. Noreiką

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Arthuro Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Balandžio 1 dieną įvykusiame teismo posėdyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nutarė, kad pareiškėjo G.A. Gochino reikalavimas įpareigoti Centrą pakeisti Centro istorinę išvadą dėl Jono Noreikos veiklos yra netenkintinas. Ši teismo nutartis yra neskundžiama.

Vyriausiasis administracinis teismas taip pat nutarė priteisti Centrui iš pareiškėjo G. A. Gochino bylinėjimosi išlaidas.

Primename, kad 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat buvo atmetęs G.A. Gochino skundą prieš Centrą, tačiau G. A. Gochinas šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pranešame, kad prieš dvi savaites, kovo 17 dieną, Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti dar vieną pil. A. G. Gochino skundą dėl naujos Centro pažymos apie Jono Noreikos veiklą. Centras, radęs naujų istorinių šaltinių, šia pažyma paskelbė, kad Jonas Noreika aktyviai prisidėjo prie Lietuvos žydų gelbėjimo ir kad jis laikytinas antinacinio pasipriešinimo dalyviu nuo pat savo darbo Šiaulių apskrities viršininku pradžios.

Tirdama P. Cvirkos politinę biografiją, LGGRT Centro vyr. specialistė Daiva Vilkelytė atskleidė, jog Lietuvos Centriniame Valstybės archyve saugomi keturių Liaudies Seimo priimtų keturių valstybės santvarką pakeitusių Deklaracijų tekstai yra tik dokumentų versijos su Liaudies Seimo pirmininko L. Adomausko ir sekretoriaus A. Venclovos parašais. Po daugiau kaip du mėnesius užtrukusių derybų su Rusijos Federacijos valstybiniu archyvu gautas patvirtinimas, kad Deklaracijų originalai yra saugomi Maskvoje.

LGGRT Centro tyrimo išvadas patvirtino Rusijos Federacijos valstybinis archyvas

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato atnaujintą archyvinę dokumentų svetainę anglų kalba www.kgbdocuments.eu.
Sukurtas naujas dizainas, patogesnė paieškos sistema, patalpinta daugiau informacijos apie KGB veiklos sferas, struktūrą, metodus, KGB vadovus.
Šiame dokumentų viešinimo etape bus koncentruojamasi į 1954–1990 m. laikotarpį.

Daugiau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu sukurtas dokumentinis filmas „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ (režisierius Algis Kuzmickas), pasakojantis Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškų ir atradimo istoriją, laisvai pasiekiamas internetu.

Kviečiame žiūrėti

Išleista Severino Vaitiekaus knyga „Lietuvių žvalgyba 1918–1940. Veidai ir vaizdai“. Albume skelbiami vaizdai ir dokumentų faksimilės, liudijančios tarpukario žvalgybos tarnybų raidą: pristatomi tuometinių institucijų organizavimo ir veikimo pagrindai, funkcijos, struktūra, vadovai, svarbiausi pareigūnai. Du dešimtmečius šalies žvalgybos tarnybos saugojo valstybės interesus: gynė teritorinį šalies vientisumą, siekė užtikrinti konstitucinę santvarką, užkirsti kelią ir eliminuoti grėsmes nacionaliniam saugumui, kovojo su nusikaltimais prieš valstybę, kuriuos organizavo ir vykdė vidaus ir išorės jėgos. Svarbiausi šios knygos objektai – pagrindinės žvalgybos institucijų darbo kryptys ir, sudarytojo manymu, reikšmingiausi tarnybos Tėvynės labui rezultatai nuo 1918 m. rudens iki 1940 m. birželio 15 d., t. y. laikotarpiu iki pirmosios sovietinės okupacijos.
Albumas išleistas lietuvių ir anglų kalbomis.

LGGRTC Leidybos skyriaus išleistų leidinių be prekybinio antkainio ne karantino laikotarpiu galima įsigyti Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus knygynėlyje (Aukų g. 2A, tel. (8 ~ 5) 249 6264) ir LGGRTC Leidybos skyriuje (Didžioji g. 17/1, tel. (8 ~ 5) 279 1038). Šiuo metu šį ir kitus LGGRTC leidinius parduoda el. knygynai www.patogupirkti.lt ir www.humanitas.lt.

Vasario 29–kovo 1 d. LGGRTC istorikės Ramona Staveckaitė-Notari ir Kristina Burinskaitė dalyvavo Yale universitete (Niu Heivene, JAV) vykusiame tarptautiniame simpoziume „KGB sekimas sovietinėse Baltijos respublikose: dokumentiniai įrodymai ir akistata su praeitimi“.
Simpoziumas organizuotas pagal Yale MacMillan centro Baltijos studijų programą.
Simpoziumo organizatoriai siekė supažindinti JAV visuomenę su KGB veikla ir jos veiklos metodais Baltijos valstybėse sovietinės okupacijos laikotarpiu, ypatingą dėmesį skiriant KGB sekimui bei agentų verbavimui.

Daugiau

Kovo 17 d. 15 val. Pasvalio Mariaus Katiliškio bibliotekoje bus atidaryta LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą. 1945–1948“. 2016 m. parengta kilnojamoji paroda skirta 1945–1948 m. iš sovietų okupuotos Rytų Prūsijos teritorijos į Lietuvą atklydusiems našlaičiams, vadinamiems „vilko vaikams“ atminti.

Daugiau

Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – kviečiame minėti drauge.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (Aukų g. 2A)
10–18 val. – Atvirų durų diena
Ekspozicijų lankymas nemokamas

11, 13 ir 15 val. Konferencijų salėje LGGRTC (režisieriaus A. Kuzmickas) dokumentinio filmo „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ peržiūra. Registracija į filmo peržiūras vyksta telefonu (8 5) 249 8156 arba el. paštu

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1F, 1N)
10–18 val. – Atvirų durų diena
Muziejinės ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ (Baltasis dvarelis, Žirmūnų g. 1N)
Koplyčios-kolumbariumo lankymas (Žirmūnų g. 1F)
Konferencijų salėje Romualdo Kęstučio Augūno paroda „Sapnuoju Lietuvą“ (Oficina, Žirmūnų g. 1F)

13–16 val.
Edukacinės dirbtuvės (Oficina, Žirmūnų g. 1F)

Prieš 100 metų, 1920 m. kovo 3 d., Šiaulių aps. Kruopių vls. Padarbių k. gimė paskutinis Prisikėlimo apygardos Kun. Žvelgaičio rinktinės vadas, vienas paskutinių Prisikėlimo apygardos partizanų, spaudos redaktorius Steponas Erstikis-Patašonas (žuvo 1959 (1960) m. (?).

Prieš 70 metų, 1950 m. kovo 3 d., Tauragės aps. Tauragės vls. Ceikiškių k. žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės vadas Vladas Gudavičius-Vaišnora ir štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Kundrotas-Skaistgiris, sodybos šeimininko duktė ryšininkė Danutė Knatauskaitė.

Vasario 20–23 dienomis Vilniaus knygų mugėje pristatytos naujausios LGGRTC Leidybos skyriaus išleistos knygos: dr. Arūno Bubnio „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.“, „Nuo ko mes bėgome?...“ Julijonos Tverskaitės-Maceinienės, Antaninos Tverskaitės, Antano Maceinos dienoraščiai (1940–1946)“ (sudarytoja Tatjana Maceinienė) ir Sigutės Smetonaitės „Pabėgimas iš Taljanų“ (sudarytoja Virginija Skučaitė). Kiekviena jų pristato sudėtingą XX amžiaus istoriją, kai Lietuvos gyventojams teko patirti nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacijas, kardinaliais keitusias politinį, socialinį, kultūrinį gyvenimą.

Daugiau

Prieš 30 metų, 1990 m. vasario 23 d., Vilniuje mirė neginkluotosios rezistencijos dalyvis, pogrindžio leidinio „Alma mater“ leidėjas, „Perspektyvų“ bendradarbis, buvęs politinis kalinys Povilas Pečeliūnas.

Vasario 20 d. 14:30 val. 5-oje salėje, 5D35 stende „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.“
Dalyvauja autorius dr. Arūnas Bubnys

Vasario 21 d. 19 val. 5.5 salėje „Nuo ko mes bėgome?...“ Julijonos Tverskaitės-Maceinienės, Antaninos Tverskaitės, Antano Maceinos dienoraščiai (1940–1946)“
Dalyvauja sudarytoja Tatjana Maceinienė, renginį veda Dalius Egidijus Stancikas (LGGRTC)

Vasario 22 d. 19 val. 5.5 salėje „Pabėgimas iš Taljanų“
Dalyvauja prisiminimų autorė Sigutė Smetonaitė, knygos sudarytoja Virginija Skučaitė, režisierius Virgilijus Kubilius, renginį veda Rytas Narvydas (LGGRTC)

Visos Knygų mugės metu 5-oje salėje, 5D35 stende bus galima įsigyti LGGRTC 2019 m. ir anksčiau išleistų leidinių.

Vasario 17 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejui buvo įteikta įspūdinga dovana – autentiška partizaninė kepurė ir partizaninė trispalvė.
Ne mažiau įdomus ir pats dovanotojas – buvęs ilgametis Kanados kariuomenės žvalgybos karininkas Kostas Rimša, Vasario 16-ą už nuopelnus Lietuvai atsiėmęs garbingą apdovanojimą – Vyčio Kryžiaus ordino medalį.

Daugiau

Vasario 18 d. Signatarų namuose Vilniuje įvyko LGGRTC išleistos Sigutės Smetonaitės prisiminimų knygos „Pabėgimas iš Taljanų“ pristatymas. Dalyvavo knygos autorė S. Smetonaitė, knygos sudarytoja Virginija Skučaitė, pabėgimo iš Taljanų liudininkas Kazimieras Ožeraitis, režisierius Virgilijus Kubilius, LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas Rytas Narvydas.
Pristatymo metu prisimintas trijų jaunuolių bandymas pabėgti iš Taljanų, skaudi tremtinių patirtis ir skurdi buitis, papasakotos leidinio atsiradimo aplinkybės, taip pat skambėjo knygos ištraukos. Atskleista, kad pabėgimą iš tremties vietos skatino Tėvynės ilgesys, partizaninio karo atgarsiai ir noras pasiekti laisvą Vakarų pasaulį.
Ši knyga vasario 22 d. 19 val. bus pristatyta ir Vilniaus knygų mugėje.

Kviečiame į Sigutės Smetonaitės-Petrauskienės knygos „Pabėgimas iš Taljanų“ sutiktuves vasario 18 d. 15 val. Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius). Renginio metu prisiminimais dalintis autorė ir kiti pabėgimo liudininkai, bus skaitomos knygos ištraukos, apžvelgtos leidinio atsiradimo aplinkybės.

Kviečiame į paskaitą-diskusiją su LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriumi dr. Arūnu Bubniu vasario 17 d. 17:30 val. Kauno IX forto muziejuje (Žemaičių pl. 71, Kaunas). Renginio metu bus pristatoma naujausia dr. A. Bubnio knyga „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.“, atskleidžianti SD Vilniaus ypatingojo būrio, vykdžiusio masines žudynes, nusikaltimus, narius ir jų likimus. Taip pat istorikas pasidalins įžvalgomis apie Holokausto tyrimų specifiką, kylančias problemas ir iššūkius bei atsakys į kylančius klausimus.

Prieš 40 metų, 1980 m. vasario 17 d., Kaune mirė kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui ir tikinčiųjų teisių sąjūdžio dalyvis Virgilijus Jaugelis.

Kviečiame drauge minėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos metines.

Vasario 15 d., šeštadienį
12 val. minėjimas Lietuvos partizanų memoriale (Minaičių k., Grinkiškio sen., Radviliškio r. sav.)

Vasario 16 d., sekmadienį
Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse
10.00-17.00 val. Atvirų durų diena

Prieš 90 metų, 1930 m. vasario 11 d., Raseinių aps. Jurbarko vls. Paantvardžio k. gimė paskutinis Kęstučio apygardos vadas Jonas Algirdas Vilčinskas-Algirdas (žuvo 1953 m. rugsėjo 19 d. naktį netoli Raseinių r. Antanavos k.).

Prieš 120 metų, 1900 m. vasario 10 d., Marijampolės aps. Padovinio vls. Geležinių k. gimė LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadas mjr. Sergijus Staniškis-Antanaitis, Litas, Viltis (žuvo 1953 m. vasario 3 d. Prienų r. miške).

Vasario 6 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko knygos ir dokumentinio filmo „Kalinio riba“ pristatymas. Dalyvavo knygos autoriai Paulius Saudargas ir Goda Krukauskienė. Pasak autorių, jų knygoje pateikiamos ne tik kalinimą priverstinio darbo lageriuose išgyvenusių žmonių istorijos, bet ir mokslinis žvilgsnis į šią istorinę temą – gretinami faktai ir mokslinių tyrimų duomenys.
Trumpametražiame filme savo autentiškais pasakojimais apie kalėjime vykusius žiaurius tardymus ir nepakeliamas Gulagų sąlygas dalinosi buvę politiniai kaliniai. Trys iš knygai ir filmui pasakojimus pateikusių asmenų apsilankė ir Tuskulėnuose vykusiame renginyje. Iš publikos reakcijos buvo galima nuspėti, kad nemažai daliai auditorijos šios istorijos pažįstamos iš asmeninės patirties.
Renginio pabaigoje žodį tarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Po pristatymo visiems norintiems buvo padovanotos knygos su autorių parašais.

Prieš 70 metų, 1950 m. vasario 9 d., Vilkaviškio aps. Gižų vls. Vižaidų k. žuvo Tauro apygardos štabo pareigūnas ir Vytauto rinktinės vadas, vienas pirmųjų partizanų vadų ir apygardos kūrėjų Vitalius Gavėnas-Vampyras, jo adjutantas Stasys Ališauskas-Kalinys ir rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Albinas Švedas-Radastas.

Išleista unikali prisiminimų iš Sibiro tremties knyga – „Pabėgimas iš Taljanų“. Unikali ir nepakartojama todėl, kad joje pasakojama apie lietuvių tremtinių vaikus, kurie iš Sibiro taigos per atšiaurius Sajanų kalnus, gaudomi ir sekami sovietų sargybinių, nutarė bėgti į tėvų žemę – Lietuvą, kad galėtų įsijungti į Lietuvos partizanų kovą. Trys septyniolikmečiai Sibiro tremtiniai – Sigutė Smetonaitė, Juozas Kavaliauskas ir Kastytis Vitkus atšiaurų kalnyno rudenį ir žiemą keliavo iš tremties vietos šiauriniuose Sajanuose, tikėdamiesi įveikti geležinę Sovietų sąjungos uždangą, Mongolijos bei Kinijos platybes ir patekti į laisvą Vakarų pasaulį.
Prisiminimų autorė – Kaune gimusi ir čia gyvenanti Sigutė Smetonaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos brolio Motiejaus anūkė. Ji pasakoja apie savo gyvenimą tarpukario Lietuvoje, apie tremtinių būtį Sibire, apie laimingą vaikų suplanuoto ekstremalaus pabėgimo pabaigą ir neįtikimus likimo posūkius, grįžus į Tėvynę.

LGGRTC Leidybos skyriaus išleistų leidinių be prekybinio antkainio galima įsigyti Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus knygynėlyje (Aukų g. 2A, tel. (8 ~ 5) 249 6264) ir LGGRTC Leidybos skyriuje (Didžioji g. 17/1, tel. (8 ~ 5) 279 1038).

Maloniai kviečiame į 1949 m. Vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo 71-ųjų metinių minėjimą. Jis įvyks vasario 15 d. (šeštadienį), 12 val. Lietuvos partizanų memoriale (Minaičių k., Grinkiškio sen., Radviliškio r. sav.). Norinčius iš Vilniaus nemokamai nuvykti į Minaičius kviečiame iki vasario 10 d. registruotis kvietime nurodytais telefonais arba elektroniniu paštu.

Pasirodė tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ penktojo tomo pirmoji knyga (A–M), skirta 1950–1953 metais nuo sovietinio režimo represijų nukentėjusiems Lietuvos gyventojams. Vieni jų slapstydamiesi išvengė ankstesnių masinio trėmimo akcijų metu vykdytų trėmimų, kiti, tarp jų buvę generolo V. Anderso armijos kariai, 1951 metais buvo ištremti pagal atskirus Ypatingojo pasitarimo nuosprendžius. Šiame tome surašyti ir tie ištremtieji, kurie akcijos „Osen“ („Ruduo“) metu buvo sugauti besislapstantys nuo paskutiniojo masinio trėmimo, Į nukentėjusiųjų sąrašą įtraukti Jehovos liudytojų sektos nariai, 1951 metų rudenį „iškeldinti“ iš Lietuvos pagal LSSR Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 865. Knygoje pateikti duomenys ir apie kovose žuvusius, nužudytus ir įkalintus partizanus.
LGGRTC Leidybos skyriaus išleistų leidinių be prekybinio antkainio galima įsigyti Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus knygynėlyje (Aukų g. 2A, tel. (8 ~ 5) 249 6264) ir LGGRTC Leidybos skyriuje (Didžioji g. 17/1, tel. (8 ~ 5) 279 1038).

Maloniai kviečiame į knygos ir dokumentinio filmo „Kalinio riba“ pristatymą vasario 6 d. 17:30 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje. Pauliaus Saudargo ir Godos Krukauskienės knygoje „Kalinio riba“ susijungia daugybė autentiškų Gulagą išgyvenusių žmonių istorijų su šiuolaikinio mokslo įžvalgomis. Remiantis liudijimais, istoriniais faktais ir moksliniai tyrinėjimais, nagrinėjamos žvėriškos SSRS kalėjimų ir priverstinio darbo lagerių sąlygos, kuriomis kaliniai kas dieną artėjo prie ribos tarp šiapus ir anapus. Ribos, ties kuria balansuodavo ištisus mėnesius ar net metus. Daugelis ją peržengė. Šioje knygoje į Gulagą pažvelgiama lyg į eksperimentinį pragarą, kuriame bandomos fizinės ir dvasinės žmogaus galimybių ribos.

Prieš 100 metų, 1920 m. vasario 2 d., Naugarduko vaivadijoje Rodūnios vls. Pelesos k. (tuometinė Lenkija) gimė partizanų rėmėja, kovotoja už Baltarusijos lietuvių teises, lietuvių kalbos, kultūros ir švietimo puoselėtoja Marija Kruopienė (mirė 2003 m. liepos 29 d. Vilniaus r. Trakų Vokėje).

Sausio 28 d. Sugihara House, Kaune, vyko LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus dr. Arūno Bubnio paskaita „Holokausto vykdytojai: Ypatingasis būrys (Sonderkommando) 1941–1944 m.“ Dr. A. Bubnys atkreipė dėmesį į holokausto Lietuvoje tyrimų iššūkius ir išsikeltą tikslą nuosekliai tirti kiekvieno dalinio istoriją, taip pamažu sukuriant bendresnį nacistinės okupacijos metais vykusių žiaurių įvykių vaizdą. Neseniai pasirodžiusi istoriko knyga „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.“ itin reikšmingas darbas, kuriame pristatoma Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingojo būrio istorija, jam tekusios užduotys ir funkcijos bei konkrečių būrio narių biografijos. Po paskaitos klausytojai uždavė daug klausimų, kurie tik patvirtina, jog tokie tyrimai domina visuomenę ir yra jai svarbūs.

Sausio 27-ąją, minint Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ (ved. N. Pumprickaitė) apie holokausto ištakas ir vykdymą kalbėjo Karo akademijos profesorius dr. A. Eidintas ir Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. A. Bubnys. Kviečiame skaityti interviu.

Daugiau

Artėjant 80-osioms Lietuvos okupacijos ir aneksijos metinėms, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyr. specialistė Daiva Vilkelytė siūlo apversti daugeliui puikiai žinomą frazę „parvežti Stalino saulę“ ir pasižiūrėti, ką dvidešimties asmenų Įgaliotoji Liaudies Seimo Delegacija išvežė į Maksvą lemtingąją 1940 m. liepos 30 d.

Daugiau

Sausio 22 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje įvyko teatro „Labas“ spektaklio „Miško seserys“ premjera. Teatro kūrėjos ir aktorės Neringa Varnelytė ir Vitalija Mockevičiūtė partizaninę kovą perteikė jame dalyvavusių moterų – ryšininkių, motinų, seserų, mylimųjų – akimis ir lūpomis. Tragiška istorija pateikta graudžiai, bet šviesiai, netgi linksmai. To laiko dvasią puikiai iliustravo folkloro muzikantų Dariaus Mockevičiaus bei Pauliaus Kovalenko atliekamos partizanų dainos dzūkiška tarme. Spektaklis paįvairintas vaizdo įrašų intarpais – gyvais to meto liudininkių išgyvenimais ir atsiminimais.
Dviejų seansų metu spektaklį pamatė beveik 200 žiūrovų.

Šiais metais Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Partizaninis fondas pasipildė naujomis nuotraukomis.
Rašytojas, režisierius Vytautas V. Landsbergis muziejui padovanojo pusšimtį nuotraukų, kuriose įamžinti Vyčio, Algimanto ir Vytauto apygardų partizanai.
Taip pat neseniai kelias nuotraukas iš partizanų laidotuvių (Dzūkų rinktinė) muziejui padovanojo istorikas Juozas Starkauskas.
LGGRT centras nuoširdžiai dėkoja Vytautui V. Landsbergiui bei Juozui Starkauskui ir kviečia kitus Lietuvos piliečius savo turimus istorinius eksponatus perduoti Okupacijų ir laisvės kovų muziejui. Svarbiausius eksponatus galės išvysti tūkstančiai muziejaus lankytojų – iš Lietuvos ir užsienio, kiti bus naudojami istoriniams tyrimams, iliustracijoms ir pan.

Daugiau

Prieš 70 metų, 1950 m. sausio 20 d., Kuršėnų aps. ir vls. Repšių k. žuvo Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės vadas Kajetonas Matijošaitis-Vaidila.

2020 m. sausio 10 d. mirė aktyvus pogrindinės spaudos bendradarbis ir platintojas, žmogaus teisių gynėjas, politinių kalinių šelpimo fondo rėmėjas Albertas Žilinskas.
LGGRTC darbuotojai reiškia nuoširdžią užuojautą Alberto Žilinsko artimiesiems ir bendražygiams.

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo.

Sausio 12-13 dienomis 10-17 val. Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (Aukų g. 2A) bei Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1F, 1N) skelbiamos atvirų durų dienos – ekspozicijų lankymas nemokamas.

Sausio 13-kovo 27 dienomis Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje eksponuojama Romualdo Kęstučio Augūno fotografijų paroda „Sapnuoju Lietuvą“.

Jeigu esi 5-12 kl. mokinys, domiesi Lietuvos istorija ir nori atskleisti savo talentus, kviečiame dalyvauti jubiliejiniame, 20-tą kartą organizuojamame nacionaliniame mokinių konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ ir prisidėti prie istorijos įamžinimo. Susipažink su konkurso nuostatais ir savo rašto darbus, piešinius, dainas, video medžiagą, rankdarbius, fotografijas ir kitus darbus kartu su užpildyta dalyvio anketa siųsk adresu Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius arba el. paštu iki 2020 m. vasario 16 d.
Iškilus klausimams kreipkitės telefonu (85) 275 5261, arba el.paštu.

Konkurso nuostatai

Prieš 100 metų, 1920 m. sausio 10 d., Ukmergės aps. Ukmergės vls. Žeimių k. gimė Vyčio apygardos Panevėžio rinktinės ir rajono vadas Antanas Stimburys-Tankistas (žuvo 1948 m. lapkričio 13 d. Ukmergės aps. Deltuvos vls. Kaušų k.).

Prieš 100 metų, 1920 m. sausio 2 d., Rokiškio aps. Rokiškio m. gimė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS Tarybos narys, Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities štabo viršininkas, kapitonas Vytautas Gužas-Galiandra, Mindaugas, Kardas (žuvo 1949 m. birželio 11 d. Tauragės aps. Skaudvilės vls. Kavadonių k.).

Prieš 90 metų, 1930 m. sausio 1 d., Vilkaviškio aps. Žaliosios vls. Šūklių k. gimė neginkluotosios rezistencijos dalyvis, pogrindžio leidinio „Perspektyvos“ bendradarbis ir buvęs politinis kalinys Gintautas Vincas Iešmantas (mirė 2016 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje).