2019 m. lapkričio 14 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Lijana Pušinskytė

Antisovietinis pasipriešinimas Klaipėdos krašte 1945–1953 m.


- Santrauka -

 

Straipsnyje analizuojama iki šiol atskiro istoriografijos dėmesio nesulaukusi antisovietinio pasipriešinimo Klaipėdos krašte ir mieste problema. Tikslas – aptarti antisovietinį pasipriešinimą Klaipėdos krašte ir mieste 1945–1953 m. Akcentuojamos sąlygos, nulėmusios antisovietinio pasipriešinimo kūrimąsi Klaipėdos krašte ir mieste bei partizaninio pasipriešinimo Klaipėdos krašte specifiką.


Antrojo pasaulinio karo metais Klaipėdos miestas patyrė milžiniškų materialinių nuostolių ir liko beveik be gyventojų. Po karo sąlygos kurtis antisovietiniam pasipriešinimui Klaipėdos krašte nebuvo palankios. Kadangi čia kėlėsi gyventi įvairių tautinių, ideologinių ir religinių pažiūrų žmonės, jų santykiai buvo gana sudėtingi. Tai ir lėmė, kad Klaipėdos krašte 1945 m. nekilo didelis, aktyvus ir vieningas pasipriešinimas sovietiniam režimui.


Didžiojoje Lietuvoje vykęs gyventojų ir sovietų valdžios konfliktas (t. y. partizaninis karas) Klaipėdos krašte iš esmės buvo perkeltas į naujakurių ir repatriantų santykių plotmę, nes repatriantai istoriniuose šaltiniuose nediferencijuojami. Tai leidžia kalbėti apie galimas specifines Klaipėdos krašto antisovietinio pasipriešinimo sąlygas Lietuvos teritorijos kontekste ir apie paties antisovietinio pasipriešinimo specifiką.


Tyrimas atskleidė, jog Klaipėdos krašte 1948–1953 m. veikė du partizanų būriai – „Geležinio vilko“ ir „Rambyno“ („Pilies“). Jie kovėsi Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės Dariaus rajone (Klaipėdos ir Šilutės aps.).


Archyviniai šaltiniai rodo, kad į kai kuriuos Klaipėdos krašto paribyje veikusius partizanų būrius įsitraukė ir prieškarinio Klaipėdos krašto gyventojai bei vokiečių tautybės asmenys.



Anti-Soviet Resistance in Klaipėda Territory in 1945–1953


- Summary -


The paper gives an analysis of the problem of anti-Soviet resistance in the Klaipėda Territory and the city of Klaipėda which lacked separate attention of historiography so far. The purpose is to discuss anti-Soviet resistance in the Klaipėda Territory and the city of Klaipėda in 1945–1953. Conditions that predetermined the formation of anti-Soviet resistance in the Klaipėda Territory and the city of Klaipėda as well as the specificity of partisan resistance in the Klaipėda Territory are underlined.


During World War II, the city of Klaipėda suffered enormous losses and was left almost without the inhabitants. After the war, conditions for the emergence of anti-Soviet resistance in the Klaipėda Territory were not favourable. Since people with different national, ideological and religious views moved here, their relations were quite complicated. This predetermined the fact that in the Klaipėda Territory in 1945 a large, active and united resistance movement against the Soviet regime did not rise. A conflict between the population and Soviet authorities (i.e. a partisan war) in Greater Lithuania was transferred in the essence to the plane of the relations between the new settlers and repatriants. This makes it possible to speak about the possible specific conditions of anti-Soviet resistance in the Klaipėda Territory in the context of the territory of Lithuania and about the specificity of anti-Soviet resistance itself.


Research revealed that in the Klaipėda Territory in 1948–1953 two partisan squads– “Geležinis vilkas“ and “Rambynas” (“Pilis”) were active. They fought in the Darius district of Butageidis brigade of Kęstutis command (Klaipėda and Šilutė counties).


Archival sources show that pre-war Klaipėda Territory residents and persons of German nationality joined the partisan squads that operated in the Klaipėda Territory outskirts.




„Genocidas ir rezistencija“ 2009 m. Nr. 2(26)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”