2019 m. spalio 18 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Tarptautinė istorinė pažintinė vasaros stovykla „Vyčio apygarda“
Kuo laikas laimingesnis, tuo trumpesnis.
(Plinijus Vyresnysis)
 

Ir šiais metais išgirdome bei stovyklos vertinimo anketose radome pastebėjimų, jog stovyklavimui skirta per mažai laiko... Tačiau mums, organizatoriams, tai leidžia manyti, jog stovyklautojai tą laiką praleido tikrai turiningai.

2008 m. liepos 7–-13 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras organizavo istorinę pažintinę vasaros stovyklą „Vyčio apygarda“. Vieta stovyklai parinkta Karaliaus Mindaugo motorizuotame pėstininkų batalione (MPB), Panevėžio r. Pajuosčio k. Jos dalyviai – tradicinio nacionalinio konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatai ir dalyviai: iš viso 32 Lietuvos moksleiviai. Stovykloje dalyvavo ir 9 svečiai iš Karelijos (Rusija).

Išradingai vadovų (tą dieną persirengusių partizanais) sutiktiems ir įsikūrusiems stovyklautojams buvo pristatyta programa „Pokario istorija jaunimui“, jie supažindinti su partizaninio karo metais veikusios Vyčio apygardos istorija. Vėliau kiekvienas būrys pasirinko po pavadinimą pagal Vyčio apygardoje veikusių būrių pavadinimus, sukūrė būrio ženklą ir šūkį. Stovyklautojai buvo supažindinti ir su stovyklos taisyklėmis. Viena neįprastų taisyklių – po teritoriją vaikščioti rikiuotėje. Šio meno visus mokė stovyklos komendantas kariūnas Gytis. Vėliau buvo organizuota stovyklautojų susipažinimo popietė. Kiekvieną vakarą vyko dienos aptarimai būriuose, paskui – dainos, pokalbiai, pamąstymai prie laužo.

Istoriniu pažintiniu požiūriu ypač didelę reikšmę turėjo tai, kad stovyklautojai galėjo susitikti ir pabendrauti su gyvais istorijos liudininkais. Į stovyklos atidarymo šventę, susitikimus su stovyklautojais buvo atvykę LLKS vadas, dimisijos plk. Jonas Čeponis, Vyčio apygardos vado pareigas einantis dimisijos kpt. Bronislovas Juospaitis, Morzės abėcėlės žinovas, buvęs politinis kalinys Algirdas Blažys, lakūnas konstruktorius Vladas Kensgaila, kun. Rimantas Kaunietis. Stovyklos atidarymo šventėje taip pat dalyvavo Karaliaus Mindaugo MPB vadovybė, LGGRTC Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė, vyr. specialistas Sigitas Siudika. Visi svečiai stebėjo išradingus stovyklautojų būrių ir jų vadovų prisistatymus. Po jų Gintarė Jakubonienė ir Dalė Rudienė visiems įteikė stovyklos atributiką. Buvę partizanai stovyklos organizatoriams ir MPB vadovybei padovanojo po N. Gaškaitės knygą „Pasipriešinimo istorija 1944–1953 metai“.

Susitikime su stovyklautojais Morzės abėcėlės žinovas, buvęs politinis kalinys Algirdas Blažys pasidalijo atsiminimais iš lagerio, papasakojo, kaip naudodami Morzės abėcėlę kaliniai tarpusavyje susikalbėdavo, parodė lageryje turėtus ir išsaugotus jam brangius daiktus, tarp jų ant medžiagos skiautės užrašytą numerį, kuriuo buvo paženklintas būdamas kaliniu ir kuris ilgą laiką jam buvo ir vardas, ir pavardė, nes kalinius prižiūrėtojai kviesdavo tik numeriais.

Tą pačią dieną stovyklautojai turėjo progos susipažinti su lakūnu konstruktoriumi Vladu Kensgaila, kurio kvietimu apsilankė netoli stovyklavietės esančioje aviabazėje ir apžiūrėjo jau baigiamą konstruoti lėktuvą.

Apie neginkluotą pasipriešinimą, dvasininkijos, bažnyčios padėtį, asmeninę patirtį sovietinės okupacijos metais stovyklautojams papasakojo kun. Rimantas Kaunietis.

Ekskursijoje po Vyčio apygardos istorines vietas lydėjo ir atsiminimais iš rezistencijos laikotarpio dalijosi B. Juospaitis. Buvo aplankyta Krekenavos regioniniame parke atkurta partizanų stovyklavietė, tuo metu vadinta „Kremliumi“, Ramygaloje – Laisvės aikštė, kur 1945–1953 m. buvo niekinami partizanų palaikai, o šiuo metu stovi paminklas kovotojams, žuvusiems už Lietuvos laisvę, atminti. Stovyklautojai taip pat lankėsi Vadokliuose, kur stovi paminklas Vyčio apygardos partizanams, jų rėmėjams ir ryšininkams atminti. Toliau maršrutas vedė pro vietos gyventojų vadinamą Melinsko pelkę, kur buvo atvežami ir užkasami Raguvos valsčiuje žuvusių partizanų palaikai. Aplankytos ir Putiliškių kapinės, kuriose palaidotas garsus rezistencijos poetas Bronius Krivickas.

Kelionė buvo įspūdinga dar ir tuo, kad stovyklautojai keliavo mašinomis, kuriomis vežami kariai. Dėl kelio remonto darbų teko patirti, ką reiškia važiuoti žvyrkeliu. Bet nepaisant nepatogumų, kaitrios saulės ir nuovargio, visų nuotaika buvo puiki.

Kad stovyklos programa būtų kuo įtaigiau ir įdomiau perteikta stovyklautojams, ypač rūpinosi stovyklos vadovai. Iš jų stovyklautojai gavo ne tik istorinių žinių, bet ir praktinių patarimų. Įdomus buvo vadovės Veros pranešimas apie informacijos įslaptinimo būdus partizaninio karo metais. Ji supažindino su vienu labiausiai paplitusių informacijos kodavimo būdų – Morzės abėcėle, trumpai papasakojo jos istoriją, kuri prasidėjo 1944 m., kai pirmojo elektromagnetinio telegrafo išradėjas Samuelis Finlely Breese Morsas telegrafavo pirmąją žinią, užšifruotą Morzės kodu, iš Vašingtono į Baltimorę. Stovyklautojai ne tik sužinojo informacijos įslaptinimo būdus, bet ir išbandė juos praktiškai: beldė įvairius žodžius, vardus ir kt. pagal Morzės abėcėlės kodą, užrašinėjo žodžius, ir naudodami raidžių keitimo šifrą surasdavo raidžių derinio tikrąją reikšmę, taip pat mokėsi pienu ant popieriaus užrašyti ir išryškinti rašytą tekstą. Vera stovyklautojus mokė gelbėti ir gelbėtis patekus į sudėtingas situacijas – rišti gelbėjimosi mazgą. Vadovė Barbora papasakojo stovyklautojams apie tremtyje paplitusias ligas ir jų gydymą natūraliomis priemonėmis ir medžiagomis, pasidalijo savo senelio buvusio tremtinio, prisiminimais. Vadovė Eglė apžvelgė įdomiausius XX a. medicinos istorijos faktus, o stovyklos komendantas kariūnas Gytis mokė teisingai suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Su stovyklautojais muzikavo Laura, Eglė, Vera ir Rimvydas.

Didelį įspūdį stovyklautojams padaręs žaidimas „Tremtis“ buvo pasirinktas neatsitiktinai. Šie metai yra ypač atmintini – sukanka 60 metų nuo didžiosios 1948-ųjų gegužės mėn. tremties, kai buvo ištremti 42 384 žmonės, tarp jų – 11 tūkst. vaikų. Žaidimo organizatoriai siekė, kad stovyklautojai šiek tiek pajustų tremtinio dalią. Vadovai persirengė stribais. Stovyklautojai buvo pažadinti anksti ryte, jiems buvo leista pasiimti po vieną svarbiausią daiktą. Sudarytos dvi grupės: merginų ir vaikinų, visi susodinti į atskiras mašinas, perskaitytas kaltinimas ir visi ištremti į „Sibirą“. Atlikę tam tikras užduotis, suradę ir atkodavę Morzės abėcėle užšifruotą „Leidimą grįžti į Lietuvą“, gavo teisę grįžti į ją.

Stovyklos dalyviai buvo supažindinti ir su Lietuvos kariuomenės dabartimi. Karaliaus Mindaugo MPB instruktoriai papasakojo apie bataliono veiklą, supažindino su ginkluote, ekipuote, mokė maskuotis ir pan. Bendradarbiaujant su Panevėžio karo prievolės centru bei Vyčio apygardos 5-ąja rinktine, buvo organizuota pažintinė išvyka į šias įstaigas. Po veiklos pristatymo teisingai atsakę į pranešėjų pateiktus klausimus stovyklautojai buvo apdovanoti atminimo dovanėlėmis.

Stovykloje netrūko ir kūrybinių, saviraiškos užsiėmimų bei linksmybių. Su tapyba ant medienos stovyklautojus supažindino bei tapyti mokė dailininkas Ričardas Ničajus. Smagią vakaronę, į kurią įsitraukė ir bataliono kariai, vedė ir lietuvių liaudies šokių, žaidimų mokė šeimyninis folklorinis ansamblis, vadovaujamas Linos Bartašienės. Stovyklautojų kūrybai pristatyti buvo skirtas saviraiškos vakaras. Jie dainavo savos kūrybos dainas, skaitė rašinių ištraukas. Stovyklos uždarymo dieną patys stovyklautojai suorganizavo talentų popietę, kurioje dalyvavo ir stovyklos vadovai. Dalis stovyklautojų dalyvavo Karaliaus Mindaugo motorizuoto pėstininkų bataliono vadovybės paskelbtame konkurse karaliaus Mindaugo tema ir laimėjo prizus. Juos stovyklautojams įteikė laikinai ėjęs bataliono vado pareigas kpt. Juozas Tamulynas. Stovyklos vadovams buvo įteiktos atminimo dovanėlės, o stovyklos organizatoriams – atminimo lenta su Karaliaus Mindaugo MPB ženklu.

Stovyklautojų dvasiniais reikalais rūpinosi klierikas Jonas Naujokaitis. Jo iniciatyva buvo organizuojami susikaupimo, Šv. Rašto ištraukų skaitymo ir jų aiškinimo vakarai bei susitaikinimo pamaldos, kurias vedė Panevėžio diakonas Regimantas Tubelis.

Smagu susitikti – sunku išsiskirti, tačiau toks metas stovykloje neišvengiamai ateina. Atsisveikinimo dieną stovyklautojai dalyvavo karo kapeliono kun. Sauliaus Kasmausko aukojamose šv. Mišiose, po kurių papietavę, pasidaliję paskutinį paštą, pasikeitę adresais, vadovų palydėti prie bataliono praleidžiamojo punkto, atsisveikinę buvo perduoti tėvų globai.

Kad ši stovykla sėkmingai vyktų, prisidėjo daugelis žmonių, tad nuoširdžiai dėkojame Karaliaus Mindaugo motorizuoto pėstininkų bataliono vadui plk. Albertui Kondrotui, S-5 skyriaus viršininkui vyr. ltn. Mindaugui Neimontui, karo kapelionui kun. Sauliui Kasmauskui ir visiems bataliono darbuotojams, prisidėjusiems prie stovyklos programos vykdymo. Taip pat nuoširdžiai dėkojame visiems stovyklos vadovams, savo atostogas paskyrusiems kilniam ir prasmingam darbui su jaunimu.



Dalė Rudienė,
Regina Stasiškytė
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”