2019 m. gegužės 26 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Juozas Krikštaponis (Krištaponis)
JUOZAS KRIKŠTAPONIS (KRIŠTAPONIS), Jono, g. 1912 m. kovo 1 d. Užulėnio k., Taujėnų vlsč., Ukmergės apskr. LR prezidento Antano Smetonos sesers sūnus. Baigė Užugirio pradžios mokyklą, Raguvos progimnaziją, Marijampolės gimnaziją. 1934 m. rugsėjo 15 d. baigus Karo mokyklą suteiktas jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 2-ojo pėstininkų pulko jaun. karininku. 1936 m. gruodžio 31 d. pakeltas į leitenantus. 1938 m. rugpjūčio 19 d. perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas būrio vadu. 1940 m. spalio 3 d. paskirtas Raudonosios armijos (RA) 29-ojo Šaulių teritorinio korpuso 184-osios šaulių divizijos fizinio lavinimo instruktoriumi.
Kilus Vokietijos–SSRS karui, pasitraukė iš RA. 1941 m. liepos 16–25 d. tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos 2-ajame apsaugos pulke. 1941 m rugpjūčio 1 d. priimtas į Kauno komendantūros Tautinio darbo apsaugos batalioną 2-osios kuopos vadu. 1941 m. rugpjūčio 25 d. perkeltas į lietuvių savisaugos dalinio 2-ąjį Pagalbinės policijos tarnybos batalioną (nuo 1941 m. spalio 28 d. – 2-asis apsaugos batalionas, nuo 1942 m. vasario 15 d. – 12-asis batalionas) 2-osios kuopos vadu. 1942 m. rugsėjo 30 d. paleistas į atsargą iš 252-E bataliono.
Nuo 1943 m. – Lietuvos laisvės armijos (LLA) narys. 1944 m. įstojo į Vietinę rinktinę ir buvo paskirtas Karo mokyklos 6-osios kuopos vadu. 1944 m. rugpjūčio mėn. paskirtas 2-ojo LLA rajono (Taujėnų, iš dalies ir Deltuvos valsčių) vadu. 1944 m. gruodžio mėn. iš 1-ojo ir 2-ojo LLA rajonų įkūrus Vyčio apygardą, paskirtas apygardos vadu.
Žuvo 1945 m. sausio 12 d. mūšyje su NKVD kariuomene Užulėnio miške (dabar – Taujėnų sen., Ukmergės r.). Laidojimo vieta nežinoma. J. Krištaponiui 1997 m. gruodžio 22 d. pripažintas kario savanorio statusas (po mirties). 2002 m. spalio 31 d. LR Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”