2017 m. rugpjūčio 19 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Dažniausiai užduodami klausimai
Dėl genocido sąvokos.
Asmenų, padariusių nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, baudžiamasis persekiojimas.
Baudžiamųjų bylų statistika.
Dėl tremties ir kalinimo sąvokų.
Kokiu laiku ir kuriomis dienomis galima apsilankyti Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume?
Kur būtų galima įsigyti LGGRTC leidinių?
Sovietinio saugumo personalas 1940-1991 m.



Dėl genocido sąvokos

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (patvirtintas 2000-09-26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, XV sk. 99 str.) genocido nusikaltimas apibrėžiamas taip: siekimas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystymąsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą ar prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms. Šis nusikaltimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Tačiau genocido sąvoka dažnai vartojama išplečiant ją ir į tokius nusikalimus, kurie teisinę prasme nekvalifikuojami kaip genocidas, tačiau taip pat yra priskiriami nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams (BK XV sk.), už kuriuos yra baudžiama netaikant senaties (BK XII sk. 95 str. 5 p.) - tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis (100 str.), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas (101 str.), okupuotos valstybės civilių trėmimas (102 str.), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais (103 str.), tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimas (104 str.), civilių ar karo belaisvių prievartinis panaudojimas priešo ginkluotosiose pajėgose (105 str.), saugomų objektų naikinimas ar nacionalinių vertybių grobstymas (106 str.), vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius (107 str.), vilkinimas paleisti internuotus civilius ar trukdymas repatrijuoti kitiems civiliams (108 str.), neteisėtas Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio ir Jungtinių Tautų Organizacijos emblemos (ženklo) panaudojimas (109 str.), agresija (110 str.), draudžiama karo ataka (111 str.), uždraustų karo priemonių naudojimas (112 str.), marodieriavimas (113 str.).

Asmenų, padariusių nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, baudžiamasis persekiojimas

Šiuos nusikaltimus vukdžiusių asmenų baudžiamąjį persekiojimą vykdo įstatymais nustatytos institucijos. Ikiteisminį tyrimą vykdo ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai, jį organizuoja ir jam vadovauja prokurorai (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas (patvirtintas 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785) IV d. XIII sk.).

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga. Tačiau pagal jam priskirtas funkcijas, kurias apibrėžia Lietuvos Respublikos 1997-06-05 įstatymas Nr. VIII-238, Centro darbuotojai vykdo įrodomosios medžiagos paiešką ikiteisminiams tyrimams baudžiamosiose bylose, rengia mokslinio istorinio pobūdžio pažymas ir kt. Toks darbas yra būtinas nusikaltimų žmoniškumui, karo ir genocido nusikaltimų teisiniam įvertinimui. Jį vykdo specializuotas Centro padalinys – Specialiųjų tyrimų skyrius.

Pažymėtina, kad dėl objektyvių aplinkybių ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose dėl prieš daugelį metų padarytų nusikaltimų, yra sudėtingi – sunku surasti gyvų liudininkų, neišlikusi arba neprieinama svarbi archyvinė medžiaga, o ir patys įtariamieji yra senyvo amžiaus, ligoti, neretai gyvena kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Lietuvos generalinės prokuratūros kai kurie teisinės pagalbos prašymai dėl įtariamųjų padarius nusikaltimus nebuvo vykdomi – dėl Izraelyje gyvenusio LSSR MGB/KGB buvusio pareigūno N. Dušanskio (1919-2008), Baltarusijoje gyvenusio buvusio agento smogiko J. Bulkos (1925-2010) ir kt.

Čia paminėtos tik kai kurios problemos, su kuriomis tenka susidurti tiek ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnams, tiek Centro tyrėjams.

Be ikiteisminio tyrimo įstaigų pavedimų, Specialiųjų tyrimų skyriaus darbuotojai vykdo ir kitokio pobūdžio, pvz., atnaujintose pilietinių teisių atkūrimo bylose (dažnai tai vadinama tiesiog asmenų reabilitacija dėl neteisėto nuteisimo), taip pat atlieka tyrimus pagal piliečių prašymus, žuvusiųjų palaikų užkasimo vietų paiešką ir t. t.

Baudžiamųjų bylų statistika

Pagal neoficialius Generalinės prokuratūros duomenis, nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo dėl nusikaltimų žmoniškumui ir genocido nusikaltimų, įvykdytų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje, buvo pradėti 247 ikiteisminiai tyrimai (baudžiamosios bylos). 34 baudžiamosios bylos 46 asmenų atžvilgiu buvo perduotos teismui.

Teismai pripažino kaltais ir nuteisė laisvės atėmimo bausmėmis 10 asmenų (iki gyvos galvos už akių - 1, laisvės atėmimu pataisos namuose - 5, laisvės atėmimu, tačiau atleido nuo realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos - 3, skirta laisvės apribojimo bausmė – 2, pritaikius atsakomybę švelninantį baudžiamąjį įstatymą ir įstatymą dėl amnestijos nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas 1 asmuo. Vieno asmens atžvilgiu priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo konstatuotas jo dalyvavimas nusikaltime, tačiau nuo realios bausmės, dėl senatvės nulemto jo nepavojingumo visuomenei jis atleistas. Taip pat, konstatavus įvykdytus nusikaltimus buvo pripažinti kaltais, tačiau dėl senatvinių ligų nulemtos psichinės būklės, bylos nutrauktos ir 7 kaltinti asmenys atleisti nuo realios bausmės. Keturi asmenys teismų buvo išteisinti jų kaltės įrodymų trūkstant. Nesulaukę bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos ir nuosprendžio priėmimo 5 asmenys mirė.

Dėl tremties ir kalinimo sąvokų

Šios sąvokos labai dažnai sutapatinamos. Tačiau vis tik jos nėra tapačios. Sovietų Sąjungos vadovybė, spęsdama išsikeltus politinius bei ekonominius uždavinius, praktikavo įvairias žmogaus teisių suvaržymo formas. Tiek savo piliečiams, tiek okupuotų kraštų gyventojams, dėl socialinės kilmės arba buvusius aktyvius santvarkos priešininkų artimųjų atžvilgiu, pareigų Nepriklausomoje Lietuvoje, partizanų rėmimo ar kitų sovietinės valdžios kaltinimų buvo taikoma tremtis - priverstinis visos šeimos iškeldinimas administracine tvarka, jos apgyvendinimas tam tikroje vietoje be teisės išvykti, taip pat kitų teisių suvaržymas. Tremtiniai buvo apgyvendinami atšiauraus klimato vietose, kur stigo darbo jėgos ir turėjo dirbti iš esmės vergiškomis sąlygomis miško, žemės ūkyje ir pan., darbingiems skuriant skurdų davinį, o vaikams ir seneliams dar mažiau.

Aktyvūs santvarkos priešininkai arba asmenys, kurie buvo traktuojami kaip nelojalus santvarkai, buvo įkalinami lageriuose arba kalėjimuose, taikant RFSSR BK straipsnius. Lageriuose įkalinti asmenys buvo izoliuoti nuo išorinio pasaulio, gyveno pagal nustatyta režimą, turėjo dirbti šachtose, pramonės objektų, geležinkelių ir kitokiose statybose. Už darbą jie iš esmės negaudavo atlyginimo. Susirašynėjimas su artimaisiais buvo labai ribojamas, leidžiama rašyti rusiškai.

Kokiu laiku ir kuriomis dienomis galima apsilankyti Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume?

Koplyčia-kolumbariumas yra amžinojo poilsio vieta 717 asmenims. Šiam sakraliam pastatui, kuriame palaidoti 1944–1947 m. sušaudyti kaliniai, taikomi bendri kapinių reikalavimai ir yra numatytos lankymo valandos, kuriomis budi ir tvarką prižiūri komplekso darbuotojas.

Koplyčia-kolumbariumas lankytojams visada atvira valstybinių švenčių ir kitomis minėtomis dienomis, nuo 10 iki 18 val.:
Laisvės gynėjų diena (sausio 13 d.);
Lietuvos valstybės atkūrimo diena (vasario 16 d.);
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (kovo 11 d.);
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena (gegužės 15 d.);
Gedulo ir Vilties diena (birželio 14 d.);
Okupacijos ir Genocido diena (birželio 15 d.);
Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena (rugpjūčio 23 d.);
Tuskulėnų aukų atminimo diena (rugsėjo 28 d.);
Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) ir Vėlinių dieną (lapkričio 2 d.).

Koplyčia-kolumbariumas atvira lankytojams jiems pageidaujant:

pirmadieniais–antradieniais nuo 9 iki 16 val. (reikalingas išankstinis lankytojų susitarimas su administracija: paskambinus tel. (8~5) 275 0704, (8~5) 275 1223 arba atėjus į Tuskulėnų dvaro oficiną, adresu Žirmūnų g. 1 F).

trečiadieniais–šeštadieniais nuo 10 iki 18 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 17 val. (reikalingas išankstinis lankytojų susitarimas su administracija: paskambinus tel. (8 5) 275 2547 arba kreipiantis į muziejinės ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ darbuotojus, adresu Žirmūnų g. 1 N).

Kur būtų galima įsigyti LGGRTC leidinių?

LGGRTC leidinių mažiausiomis kainomis galima įsigyti Leidybos skyriaus Informaciniame centre (Didžioji g. 17/1, Vilnius, tel. (8 5) 275 1266 ) ir Genocido aukų muziejuje (Aukų g. 2A, Vilnius, tel. (8 5) 249 6264). Taip pat LGGRTC knygų galima įsigyti interneto knygyne www.patogupirkti.lt.

Sovietinio saugumo personalas 1940-1991 m.

Sovietinio saugumo personalas 1940-1991 m.

 

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”