2019 m. gegužės 26 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Lijana Pušinskytė
NEGINKLUOTOS POGRINDINĖS ORGANIZACIJOS KLAIPĖDOS MIESTE 1946–1953 m.

Santrauka
 

Darbo tikslas – išnagrinėti Klaipėdos mieste 1946–1953 m. veikusias neginkluotas pogrindines organizacijas, kurios teikė praktinę pagalbą partizanams.

Antrojo pasaulinio karo metu Klaipėdos miestas patyrė milžiniškų materialinių nuostolių ir beliko beveik gyventojų. Esant tokiai padėčiai, sąlygų formuotis antisovietiniam neginkluotam pasipriešinimui nebuvo. 1945–1946 m. Klaipėdos mieste apsigyveno daugiau gyventojų, atsirado galimybė kurtis antisovietinio pasipriešinimo organizacijoms, o sovietų saugumas jau nebepajėgė taip griežtai kontroliuoti antisovietines pažiūras reiškiančių asmenų. Aktyviausiai antisovietines idėjas reiškė jaunimas, atvykęs į miestą mokytis ar dirbti iš šalia Klaipėdos esančių rajonų, taip pat asmenys, palaikantys ryšius su aktyviojo pasipriešinimo dalyviais. Tai skatino neginkluotų pasipriešinimo organizacijų kūrimąsi Klaipėdos mieste. Iki partizaninio karo pabaigos tokių organizacijų iniciatoriai ir steigėjai Klaipėdoje buvo ginkluoto pasipriešinimo dalyviai.

1946–1953 m. Klaipėdos mieste veikė keturios neginkluotos pogrindinės organizacijos, kurios palaikė ryšius su Žemaičių ir Kęstučio apygardų rinktinėmis.

Klaipėdos mieste veikusios pogrindinės organizacijos nepasižymėjo narių gausa. 1946–1953 m. Klaipėdos mieste veikusioms keturioms neginkluoto pasipriešinimo organizacijoms, kurioms priklausė nuo 58 iki 78 narių, buvo iškeltos baudžiamosios bylos; 29 pogrindinės veiklos dalyviams skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 6 iki 25 m.


 

UNARMED UNDERGROUND ORGANIZATIONS IN THE TOWN OF KLAIPĖDA IN 1946–1953

 
Summary
 

The paper is concerned with unarmed underground organizations which were active in the town of Klaipėda from 1946 to 1953, which gave practical help to partisans.

During the Second World War Klaipėda suffered huge material losses, and it had a very sparse population. Under such circumstances, there were almost no conditions to form an anti-Soviet resistance. From 1945 to 1946, the number of residents increased a chance to form anti-Soviet organizations. The Soviet security was not able to control people who held anti-Soviet views as strictly as before. Young people who had come to the town to study or work from the neighbouring regions were the most active, as were people who kept in touch with participants in the active resistance. All this furthered the formation of unarmed organizations in Klaipėda. Until the end of the partisan war the initiators and founder of such organizations were members in the armed resistance.

Between 1946 and 1953, there were four secret unarmed organizations in the city, which kept in touch with the partisan units of the Žemaičiai and Kęstutis apygardos (military districts).

The membership of the groups in Klaipėda was not numerous. Between 1946 and 1953, there were from 58 to 78 members in the four organisations. All of them were on trial, and 29 participants in the secret activities were sentenced to six to 25 years in prison.




Genocidas ir rezistencija, 2007, Nr. 2(22)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”