2018 m. lapkričio 15 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Lina Okuličiūtė

Patikimi asmenys Lietuvos SSR KGB agentūrinio tinklo šešėlyje


 

Santrauka

 

Patikimu asmeniu laikytas sovietinis pilietis, kuris KGB prašymu ar įpareigojimu pranešinėjo apie asmenis ir faktus, vertus vadinamojo operatyvinio dėmesio, bei atliko įvairias užduotis. Patikimi asmenys buvo parenkami laikantis savanoriškumo principo. Operatyvinis kontaktas buvo užmezgamas su asmenimis, sudominusiais saugumą. Jie turėjo padėti spręsti žvalgybines ar kontržvalgybines užduotis. Pastoviai atliekantys įvairaus pobūdžio saugumo pavedamas užduotis patikimi asmenys buvo užverbuojami agentais.


Agentus KGB verbuodavo, o patikimus asmenis tik parinkdavo konkrečiam agentūrinio tyrimo klausimui spręsti. Daugiausia jie buvo renkami iš sovietų valdžiai lojalių asmenų. Patikimi asmenys iš kitų sovietų saugumo bendradarbių išsiskyrė tuo, kad jiems nebuvo privalu pasirašyti jokių bendradarbiavimo su saugumu raštų. Bendradarbiavimo pasižadėjimus privalėjo pasirašyti tik agentai. Patikimi asmenys be jokių įsipareigojimų tapdavo neviešais sovietų saugumo bendradarbiais; jie bendradarbiavo su KGB dėl idėjinės motyvacijos arba tolesnės karjeros sumetimais. Jie buvo laikomi ne tik netiesioginiais agentų pagalbininkais, bet ir daugelio KGB operatyvinių užduočių vykdytojais. Patikimus asmenis parinkdavo neetatiniai saugumo darbuotojai, o devintojo dešimtmečio pradžioje į šį procesą buvo įtraukti ir rezidentai.


Atsižvelgiant į operatyvines aplinkybes, sprendžiamas užduotis ir patikimojo asmenybę, ryšys su juo galėjo būti palaikomas atvirai ar konspiraciniu būdu. Konspiraciniuose butuose susitikinėti su patikimais asmenimis buvo neleistina, tačiau tais atvejais, kai patikimas asmuo dalyvaudavo čekistinėse operacijose, susitikimai su juo galėjo įvykti ir konspiraciniuose butuose. Dažniausiai patikimas asmuo informaciją pateikdavo žodžiu, tačiau jei duomenys turėdavo operatyvinę reikšmę, tuomet raštu. Daugiausia patikimi asmenys rinkdavo žinias saugumui apie tuos žmones, kuriuos agentūra turėjo ištirti. Iš agentų ir patikimų asmenų sovietų saugumas gaudavo politinę ir operatyvinę informaciją apie padėtį Lietuvoje. Patikimų asmenų patikrinimo procedūros vykdavo nedažnai. Kai kurie sovietų saugumo agentai kaip paskatinimą retkarčiais gaudavo piniginius atlygius, tačiau pasitaikydavo atvejų, kai KGB išmokėdavo tam tikras pinigų sumas ir patikimiems asmenims.


Siekiant suaktyvinti KGB agentūrinio tinklo veiklą, dalis agentų funkcijų, tokių kaip stebėjimas ir sekimas, buvo perduotos patikimiems asmenims. Patikimų asmenų ir agentų panaudojimas priklausė nuo KGB gebėjimo manipuliuoti, laviruoti, paveikti ir pasiekti savo tikslų.. Pavedant įvairias užduotis agentams ir patikimiems asmenims, siekta sumažinti gyventojų aktyvumą ir pasipriešinimą sovietų režimui. Patikimiems asmenims KGB dažniausiai pavesdavo surinkti lengvai prieinamus duomenis apie sekamą žmogų, stebėti aplinką. Agentams buvo patikėta ne tik rinkti žinias, bet ir skleisti dezinformaciją, žeminti kovotojų su sovietų režimu autoritetą, skaldyti vienybę, daryti didesnę įtaką visuomenės nuomonei. Patikimi asmenys stebėjo į KGB akiratį patekusius asmenis ir rinkdavo apie juos visokią informaciją. Jie papildydavo agentų darbą, patvirtindami užduočių metu gautą informaciją arba pateikdami naujesnių žinių. Patikimų asmenų panaudojimo sfera buvo labai plati, nuo valstybės nusikaltėlio paieškos iki dalyvavimo atliekant operatyvinį tyrimą.


Siekdamas sumenkinti kunigų autoritetą, paveikiant juos morališkai ir inkriminuojant nusikalstamą veiklą, sovietų saugumas pasitelkdavo ir patikimus asmenis. Buvo suformuotas informacijos gavimo ir poveikio mechanizmas, per kurį saugumas sužinodavo visas to meto realijas. Slaptiesiems bendradarbiams buvo pavedama sekti, persekioti priešiškus sovietų režimui asmenis, daryti jiems psichologinį spaudimą, taikyti profilaktines priemones, net susidoroti su jais. Agentų ir patikimų asmenų padedamas KGB kovojo su Bažnyčia, žmogaus teisių ir tikėjimo laisvės gynėjais. Ne visi agentai ir patikimi asmenys sąmoningai veikė KGB sistemai, buvo tokių, kurie tik apsimetė, kad vykdo pavedamas užduotis, tačiau bendradarbiavimo su KGB faktas išliko. Agentų ir patikimų asmenų veikimas uždaroje sovietinėje visuomenėje pasėjo abejingumą, apatiškumą, nepasitikėjimą, tariamą nuolankumą valdžiai ir atsargumo jauseną.




Reliable People in Net of the KGB in the Lithuanian SSR


Summary


Nowadays, the sensitive issue to Lithuanian society of secret agents of the former Soviet repressive institution the KGB (Committee for State Security) is being raised more and more often. In order to use agents more effectively and productively, a reorganization of the KGB was performed in 1952. The category of a liquidated informant (a person supplying information) was substituted by a new one, the category of reliable person. A reliable person was a Soviet citizen who at the request of the KGB reported on individuals and facts which were worth operational attention, and who did particular tasks. Reliable persons were chosen from so-called Soviet patriots on a voluntary principle. Operational contact was established with people who seemed interesting to the KGB to deal with intelligence or counter-intelligence tasks. These reliable people, doing permanently various tasks ordered by the KGB, were eventually recruited as agents. Instead of a not very useful agency, which could be used for watching different individuals, reliable people were used. In the 1950s and 1960s, the KGB in the Lithuanian SSR still had a lot of useless, unemployed agents, most of whom were only used for searches of suspected people. It appeared that reliable people could do the same work. This is the reason why it was decided to use reliable individuals rather than recruiting low-value agents. These spies worked out of ideological conviction, often not hiding their pro-Soviet attitude.


While the KGB recruited agents, reliable people were selected just for solving some particular problem. They were mostly selected from people with a loyal view towards the Soviet regime. Reliable people differed from other Soviet security agents because they did not need to sign any cooperation papers. Only agents had to sign cooperation commitments. Reliable people became secret Soviet security collaborators without any commitment, and collaborated with the KGB because of ideological motivation or in consideration of a further career.


Depending on the operational circumstances, pending targets, as well as the reliable person’s personality, relations with them were maintained in an open or a secret way. It was not permitted to meet them in safe flats, except on special occasions, when the reliable person took part in a security operation. Generally, they informed orally, though if the information to be supplied was of operational interest, they reported in writing. Through the agents and reliable persons, the Soviet regime was provided with political and operational information about the situation in Lithuania. Some Soviet security agents were occasionally given financial rewards; however, the KGB paid money to reliable people, too.


To improve the performance of the KGB, some agents’ functions such as monitoring and trailing, were partly transferred to reliable persons. They spied on people who had come under the scrutiny of the KGB, and collected all possible information about them. They added to the work of the agents, approving information that was obtained in operations or by supplying new information. Reliable persons were assigned a broad range of tasks, from the search of a state criminal to participation in operational research.


In order to undermine the authority of priests, to judge them morally and incriminate them in criminal acts, the KGB invoked reliable persons. With their help and the help of agents, the KGB fought against the Church, human rights and defenders of religious freedom. In fact, not all agents and reliable persons operated voluntarily in the KGB system, some only pretended to be doing tasks. Nevertheless, the fact of collaboration with the KGB still remains.




Genocidas ir rezistencija, 2007, Nr. 1(21)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”