2017 m. rugsėjo 21 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Kronika - paminklas Lietuvos tremtiniams
Paminklas Lietuvos tremtiniams
 
2006 m. spalio 9 d. Vilniuje, Aukų gatvės skvere atidengtas paminklas Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems 1942–1956 m. Jakutijoje. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, kardinolas Juozas Audrys Bačkis, Vilniaus meras Artūras Zuokas, Seimo narys Antanas Napoleonas Stasiškis ir kiti garbūs svečiai bei visuomenės atstovai.

Šių metų birželio 14 d. sukako 65 metai nuo pirmųjų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų pradžios, kai per 18 tūkst. iškiliausių Lietuvos žmonių Maskvos valia, vietos sovietinei administracijai pritarus, buvo išvežti į nuošaliausias Sovietų Sąjungos vietoves. 1942 m. per 3 tūkst. tremtinių iš Altajaus krašto buvo dar kartą ištremti į Jakutiją, prie Laptevų jūros. Šiandien šią skaudžią patirtį liudija paminklas. Jis dar nepastatytas įgijo savo istoriją, tarsi pakartojančią tremtinių lemtį.

Kelerius metus Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ ir Jakutijos lietuvių bendrijos „Gintaras“ iniciatyva buvo rengiamasi Jakutsko mieste pastatyti paminklą Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems Jakutijoje. 2003 m. buvo gautas Jakutsko miesto mero pritarimas, užtikrinta, kad paminklui bus skirta vieta. Po ilgų derybų su Jakutsko architektais 2004 m. buvo pritarta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro skulptoriaus Jono Jagėlos parengtam antrajam paminklo projekto variantui. Jau 2005 m. birželio mėn. paminklą pagamino konkursą laimėjusi UAB „Sonetas ir Ko“, jis buvo pašventintas ir parengtas išsiųsti į Jakutską. Tačiau iš Lietuvos paminklas taip ir nepajudėjo… Jakutsko miesto valdžia, gavusi Rusijos Federacijos prezidento administracijos nurodymą, kad paminklas Lietuvos tremtiniams yra nepageidaujamas, pakeitė savo nuomonę ir atsisakė jį priimti.

Po ilgų tinkamos vietos paieškų jau Lietuvoje paminklas pastatytas Vilniuje, Aukų gatvėje, greta Genocido aukų muziejaus, buvusio KGB pastato – pagrindinio sovietinio genocido Lietuvoje vykdytojo, kuris kelis dešimtmečius mūsų tautai teikė skausmą, o dabar tapo to skausmo muziejumi. Paminklas – eksponatas po atviru dangumi, bylojantis apie visos Lietuvos tremtinių dalią, simbolizuojantis tautos kančią, dvasios stiprybę ir viltį…

Paminklo kompozicija primena kiekvieno lietuvio namuose buvusį medinį pastatomą kryželį – įprastą kančios ir gyvybės simbolį. Po kelis kartus jakutų, lietuvių, rusų ir anglų kalbomis iškaltas tekstas – „Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems 1942–1956 m. Jakutijoje“ nenutrūkstama juosta sukasi aplink paminklą. Šis tekstas, kertantis pasvirusias šviesias ir tamsias vertikales, ir sukuria simbolinį kryžių, primenantį dramatišką Lietuvos tremtinių likimą amžinojo įšalo žemėje.

Paminklas pastatytas valstybės ir Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ surinktomis lėšomis.
Rusijos Federacijos prezidento administracijai nusprendus neduoti leidimo statyti paminklą Jakutske, jis liko Lietuvoje ir įgavo naują, daug platesnę simbolinę prasmę. Monumentas tapo tremties ir nepagarbos kentėjusiems bei žuvusiems Lietuvos piliečiams svetimose platybėse simboliu.
 
Laptevų jūros tremtinių brolija „Lapteviečiai“


Genocidas ir rezistencija, 2006, Nr. 2(20)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”