2019 m. vasario 19 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Leonas Taunys-Kovas
Būsimasis laisvės kovotojas gimė 1900 m. lapkričio 12 d. Bučūnų k., Pašvitinio vlsč., Šiaulių aps. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą. Iki 1925 m. leitenantas L. Taunys tarnavo DLK Algirdo 2-ajame pėstininkų pulke. 1926 m. baigė aviacijos karininkų kursus, o 1927 m. – aukštojo pilotažo mokymus. Tarnavo 1-ojoje oro eskadrilėje. 1928 m. spalio 1 d. jam buvo suteiktas karo lakūno vardas, o Lietuvos Respublikos Prezidento 1930 m. lapkričio 23 d. aktu – kapitono laipsnis. 1932–1934 m. jis – technikos karininkas, skraidymų instruktorius. Atestacijoje buvo apibūdinamas kaip gana išsilavinęs, aukštos moralės, darbštus ir sąžiningas karininkas, darantis gerą įtaką savo valdiniams. Už nuopelnus Lietuvos Respublikai L. Taunys buvo ne kartą apdovanotas: 1928 m. – Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukaktuvių jubiliejiniu medaliu, 1933 m. vasario 16 d. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu ir 1933 m. gruodžio 30 d. – „Plieno sparnų“ garbės ženklu. Anot amžininkų, kapitonas buvo energingas ir veiklus žmogus, niekada niekam nepataikavo. Būdamas ultradešiniųjų pažiūrų, priklausė organizacijai „Geležinis vilkas“, dalyvavo 1934 m. birželio 6–7 d. karininkų rengtame vyriausybiniame perversme. Jam nepavykus, buvo nubausti visi jo dalyviai. L. Taunys buvo perkeltas į 3-iąją oro eskadrilę. Tačiau jis protestuodamas dėl draugų pažeminimo pats padavė prašymą atleisti iš kariuomenės. Respublikos Prezidento 1934 m. rugsėjo 29 d. aktu Nr. 715 kapitonas L. Taunys buvo paleistas į atsargą ir nuo lapkričio 1 d. išbrauktas iš aviacijos karininkų sąrašų. Tačiau aukštojo pilotažo meistrui, ore virtuoziškai išdarinėjusiam įvairius triukus, buvo sunku atsisveikinti su aviacija. Jis ėmė dirbti Lietuvos aeroklube instruktoriumi, vėliau buvo paskirtas eskadrilės vadu. Sovietams okupavus Lietuvą, ėjo Dariaus ir Girėno sklandymo mokyklos viršininko pareigas. Prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, nuo 1941 m. birželio mėn. gyveno ir dirbo uošvio Jono Statkevičiaus 25 ha ūkyje Pasūduonio k. (12 km nuo Marijampolės).
 
1945 m. liepos mėn. L. Taunys įsitraukė į partizaninį sąjūdį, kartu su kitais kūrė Tauro apygardą. Liepos 19 d. įsteigus apygardos štabą, tapo jo viršininku, o rugpjūčio 15 d. – Tauro apygardos vadu. Vadovavo apygardos partizanų statuto, drausmės statuto ir kitų dokumentų rengimo darbui, sukūrė apygardos ir rinktinių organizacinės struktūros pagrindus, nustatė apygardos ir ją sudarančių rinktinių ribas, patvirtino rinktinių vadus, štabų struktūrą ir sudėtį. Rugsėjo 16 d. buvo paskirtas Lietuvos išlaisvinimo komiteto (LIK) pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Spalio mėn. susitiko su Kauno pogrindžio vadovais, pavedė jiems Kauno apskrityje įkurti Algimanto apygardą. Panevėžyje susisiekė su šio miesto pogrindžiu.
 
1945 m. spalio 21 d. Skardupių klebonijoje įvyko paskutinis LIK’o posėdis. Kitą dieną L. Taunys turėjo išvykti į Marijampolę. Deja, nespėjo, nes 22-osios rytą jo uošvio sodyba buvo apsupta. Suėmus apie 20 LIK’o ir Tauro apygardos pareigūnų, štabo ir komiteto veikla buvo paralyžiuota.
 
Iš pradžių L. Taunys buvo laikomas Marijampolėje, NKVD 6-ajame kalėjime. Lapkričio 6 d. jis buvo pervežtas į NKGB Vilniaus vidaus kalėjimą. Buvo žiauriai tardomas, kartais net po keliolika valandų, dieną ir naktį.Tardymo byla Nr. 5756 buvo baigta tik 1946 m. balandžio 2 d. Uždaras Lietuvos SSR NKVD kariuomenės tribunolo teismo posėdis vyko Vilniuje liepos 20–22 d. L. Tauniui buvo paskirta aukščiausioji bausmė – mirties.
 
1946 m. lapkričio 26 d., prieš dvi savaites kalėjime sulaukęs 46-ojo gimtadienio, L. Taunys buvo sušaudytas. Jo kūnas užkastas buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje, bendrame kape. Likimas lėmė, kad po 50 metų L. Taunio palaikai buvo rasti ir atpažinti.
 
L. Taunys-Kovas  (po mirties) Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. lapkričio 18 d. dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu, Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. kovo 21 d. dekretu  jam suteiktas pulkininko laipsnis, 2000 m. kovo  28 d. pripažintas Kario savanorio statusas.   
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”