2021 m. spalio 25 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
VILNIUJE PAGERBTOS TUSKULĖNŲ AUKOS

Vilniuje esantis Tuskulėnų rimties parkas mena skaudžius istorijos įvykius, kai sovietų okupacijos metais šioje teritorijoje buvo slepiami represinių struktūrų nusikaltimai.

Nuo 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė rugsėjo 28-ąją Tuskulėnų aukų atminimo diena, nes būtent tą dieną Vilniuje, NKGB centrinėje būstinėje veikusiame vidaus kalėjime sovietiniai budeliai pradėjo vykdyti mirties nuosprendžius.

Prieš 77 metus, rugsėjo 28-ąją, NKGB vidaus kalėjime Vilniuje budeliai pradėjo vykdyti mirties bausmes, per kurias nuo 1944 iki 1947 nužudė 767 asmenis. Juos priglaudė bendros duobės Tuskulėnuose. Dauguma žmonių nužudyti už savo politinius įsitikinimus ir tikėjimą laisvės idėja. Tuskulėnai yra vieta, kurioje 1944-1947 m. slapčia buvo užkasami nužudytų antisovietinio pasipriešinimo judėjimo dalyvių ir asmenų, kuriems įvykdyta mirties bausmė už padarytus kriminalinius ir karo nusikaltimus, tarp jų – ir Holokausto, palaikai.

Minint šią svarbią visai Lietuvai dieną, vakar buvo pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas. Renginį organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties memorialinio parko komplekso darbuotojai. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė kreipėsi į susirinkusius jautriais žodžiais, cituodama partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko žodžius iš jo dienoraščio.

Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezictencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr Arūnas Bubnys ir jo pavaduotojas Vytas Lukšys bei Centro darbuotojai.

„Tuskulėnuose nužydų asmenų likimas atspindi dramatišką ir sudėtingą XX a. vidurio Lietuvos ir visos Europos likimą. Šių aukų pagerbimas šiandien liudija ir patvirtina tiesą, jog kova už Tėvynės laisvę reikalauja pačios didžiausios aukos, jog kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo veiksmus, kad ir kokiomis dramatiškomis aplinkybėmis jam tektų gyventi“, - sakė Centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus duomenimis, Tuskulėnuose užkasta ne mažiau kaip 206 pokario lietuvių antisovietinės rezistencijos dalyviai, 32 lenkų Armijos Krajovos kariai ir rėmėjai, 43 – 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai. Beveik 80 žmonių buvo sušaudyta už tarnybą lietuvių policijoje, bendradarbiavimą su slaptomis nacių ar joms pavaldžiomis tarnybomis, tarnybą savisaugos batalionuose, buvimą kalėjimų ar lagerių prižiūrėtojais. Mirties bausmė neaplenkė nei jaunų, nei senų. Mirties Molochas rijo ir vyrus, ir moteris, nors jų nebuvo daug. Nustatyta, kad 1944-1947m. mirties bausmės nuosprendis įvykdytas 762 vyrams, 5 moterims: 3 lietuvėms, vokietei ir rusei. Jauniausios Tuskulėnų aukos – du aštuoniolikmečiai (Kazys Novickas ir Jonas Daškevičius), vyriausias pagal amžių 73 metų Lietuvos vokietis (Leopodas Borchetas). Tuskulėnai priglaudė energingiausią kartą: kone tris ketvirtadalius sudarė 20-ies ir 40-ies metų asmenys. Tai internacionalinė kapavietė. Tris ketvirtadalius (arba ne mažiau kaip 559) visų nužudytųjų sudarė lietuviai. Joje buvo užkasti Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai, 15-os skirtingų tautybių žmonės: rusai, lenkai, vokiečiai, baltarusiai, latviai, ukrainiečiai. Be jų, buvo sušaudyti 3 žydai, po vieną armėną, čiuvašą, estą, osetiną, totorių, udmurtą, uzbeką.

Lietuvos Respublikos Seimo narė ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė pakvietė visus tylos minute pagerbti Tuskulėnų aukas. Ji pabrėžė, kaip ir šiandien svarbu jaunajai kartai žinoti ir domėtis Lietuvos istorija.

Renginyje prisiminimais apie šviesios atminties tėtį dalijosi Julius Proškus, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Štabo aprūpinimo kuopos (ŠAK) šaulys; Lietuvos kario savanorio (1919–1920 m.), 1941 m. Birželio sukilėlio bei Lietuvos partizano sūnus; Lietuvos knygnešių vaikaitis. Jo tėtis buvo sušaudytas 1946 m. gegužės 10 dieną. Garbės sargybos kuopa padėjo gėlių vainiką.

Baigiantis renginiui, Tuskulėnų aukų atminimui nuskambėjo skirtas kūrinys, kurį atliko Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos 10 klasės auklėtinė Gabrielė Miškinytė. Jos vadovė mokytoja Ingrida Grigaitienė.


© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”