http://genocid.lt/centras/lt/3388/a/

Konferencija „Padaryk mane gerumo ženklu“

„Laukimas – tai ne stagnacija, tai ne stovėjimas vietoje, tai augimas“, – šie žodžiai viso kardinolo Vincento Sladkevičiaus dvasinio gyvenimo programa ir palikimas

2021 m. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko konferencija „Padaryk mane gerumo ženklu“, skirta kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės, jo dvasinės kelionės atminimui. „Visada reikia prisiminti, kad kardinolas Vincentas Sladkevičius savo dvasininko veiklą vykdė kruvinajame XX amžiuje: kunigu apsisprendė tapti nacių okupacijos pabaigoje, netrukus jam teko susidurti ir su stalininiu katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų persekiojimu, (...) kai nuo 1944 m. iki 1951 m. buvo suimti 362 kunigai, Iš visų to meto vyskupų laisvėje buvo paliktas tik vienas vyskupas Kazimieras Paltarokas, kiti buvo suimti, o vyskupas Vincentas Borisevičius netgi nužudytas – jam įvykdyta mirties bausmė“ ,– pradėdamas konferenciją priminė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas istorikas dr. Arūnas Bubnys.

Išsamią kardinolo Vincento Sladkevičiaus veiklos rekonstrukciją, sistemingą šio iškilaus dvasininko persekiojimą atskleidė Irena Andrukaitienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, pabrėždama, kad „pati KGB pripažino, jog kardinolas yra visų Lietuvos kunigų autoritetas.“

Savo prisiminimais apie šviesaus atminimo mūsų šalies dvasininką pasidalino Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius, pasakodamas, kaip mokėsi iš pirmtako bendravimo su žmonėmis, vaikų mokymo, santūrumo, kaip vyko palaimino Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidybai ir kokio stipraus jo būta, kad pastaroji jos platintojų ir leidėjų dėka ėjo nenutrūkdama iki pat Sąjūdžio laikų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimo ir viešinimo skyriaus vedėjas, istorikas dr. Artūras Grickevičius atskleidė kunigo Vincento Sladkevičiaus paskyrimo Kaišiadorių vyskupu, raudonųjų statytinių bandymo kontroliuoti šį procesą nesėkmes, vėlesnius trukdymus ir nuolatinį persekiojimą, aptarė verbavimo epizodą, pažymėdamas, kad tuometis vyskupas, vėliau kardinolas nebijo persekiojimų, o savo persekiotojams ir režimui tarnaujančiai vyresnybei atsakydavo, remdamasis kanonų teise, paskyrimams paklusdavo kaip kaip tremčiai, parodydamas režimo silpnumą.

Savo pranešime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila pabrėžė telkiantį, jungiantį ir vienijantį kardinolo žodžių poveikį to meto politikams, valstybės ir visuomenės veikėjams.

Renginyje buvo įteiktas Lietuvos visuomenės tarybos garbės ženklas kardinolui Vincentui Sladkevičiui – perduotas bažnyčios hierarchui Sigitui Tamkevičiui nuspręsti, kur jis turėtų būti saugomas. O diskusijoje apie šio apdovanojimo idėją visi dalyviai išsakė pritarimą tokiai visuomeninei iniciatyvai.

Renginyje meninė koncertinę programą atliko Utenos kultūros centro vadovas Erikas Druskinas, kuriam akomponavo Mindaugas Aleknavičius.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniam direktoriui įteikė neseniai išleisto dokumentų apie rinkimus į LTSR Aukščiausiąją Tarybą, kuri atkūrė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę.



Dalinamės gautomis renginio akimirkomis (daugiau nuotraukų mūsų Facebook paskyroje).