http://genocid.lt/centras/lt/3385/a/

Juozas Lukša–Daumantas

„Visi melsimės žodžiais: „Paženklink mus taika ir laisve““

„Prieš nieką kitą sovietai taip nekovojo, kaip norėjo atimti ir mūsų tėvynės laisvę, ir mūsų žmonių tikėjimą. Ir partizanai tą suprato. Ir jie gynė ne tik laisvę, bet ir tikėjimą. Gynė viltį. Partizanus jų kovose lydėdavo kapelionai ir stiprindavo toje nelygioje kovoje,“ – aukodamas šv. Mišias už garsųjį partizaną Juozą Lukšą-Daumantą ir kitus šios patriotų šeimos žuvusiuosius kalbėjo Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas plk. ltn. Rimas Venckus. Liturgija su Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro „Aidas“ atliekamomis giesmėmis 2021 m. rugpjūčio 14 d. Juozo Lukšos gimtinės sodyboje Juodbūdyje (Prienų raj.) pradėtas legendinio laisvės kovotojo 100-ųjų gimimo metinių minėjimas „Mano mintyse tik tu ir Lietuva“.

Renginyje dalyvavęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys padėjo gėles prie paminklo Lukšų šeimai atminti, pasidalino šios šeimos sūnų ir kitų Lietuvos partizanų palaikų paieškų proceso aktualijomis diskusijoje, kurią po memorialinės renginio dalies moderavo Krašto apsaugos ministro patarėja Kamilė Šeraitė, o joje įdomybėmis apie partizaninį karą, Juozo Lukšos asmenybę dalinosi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas ir klubo „Partizanas“ narys, partizanas rekonstruktorius Ramūnas Skvireckas.

Renginyje kalbėjęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė Juozo Lukšos nuopelnus rezistenciniam judėjimui: „[Jis] išgelbėj[o kovotojų] vadus nuo išdavystės, nes tokio Lukšos neatsirado Latvijoje. Tais pačiais metais latvių partizanų vadovybė buvo visa sunaikinta. Bet Lietuvoje atsirado Juozas Lukša ir jo dėka po kelerių metų partizanai susivienijo, susikūrė organizacija, kurios nariu jis visą laiką buvo, buvo jos atstovu užsienyje“,– sakė A. Anušauskas. Ministras papasakojo, kad jaunuolis Juozas Lukša demaskavo sovietų MGB agentą profesorių Juozą A. Markulį, kuris mėgino partizanus nuginkluoti, kuris išdavė daugiau kaip tūkstantį žmonių sovietiniam saugumui: „Bet susidūręs su šiuo jaunuoliu, kuris už garsių patriotinių kalbų, atpažino paprastą išdaviką, nes negalėjo patikėti sutapimais, atsitiktinumais, kurie tariamai lydėjo šį žmogų. (...) Tai iš tikrųjų Juozo Lukšos nuopelnai rezistenciniam judėjimui“.

Renginį tęsė Prienų miesto garbės piliečio vardo Juozui Lukšai suteikimo ceremonija. Juozo Lukšos žmonos Nijolės Bražėnaitės-Lukšienės-Paronetto valia Prienų rajono savivaldybės mero Alvydo Vaicekausko įteiktos regalijos perduotos saugoti Prienų krašto muziejui. Regalijas atsiėmė šio muziejaus direktorė Lolita Batutienė.

Renginį papildė kasmetinis Lietuvos sostinės Gedimino pilies bokšto vėliavos perdavimas saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių pilietiškumu, puoselėjama istorine atmintimi ir stiprios bendruomenės kūrimu, kurią nominuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos nacionalinis muziejus. Bendru sprendimu šiais metais Gedimino pilies bokšto vėliava paskirta Garliavos Juozo Lukšos gimnazijai už kryptingą veiklą, pateisinančią garbingą vardą, suteiktą gimnazijai, Lietuvos rezistencijos atminimo puoselėjimą, taip pat už aktyvią veiklą, sutelkiančią ne tik gimnazijos ir Garliavos bendruomenę, bet ir įtraukiančią kitas rajono ir Lietuvos mokyklas. Gimnazijos direktoriui Vidmantui Vitkauskui ir visai mokytojų bei mokinių bendruomenei įteikti prasmingi suvenyrai.

Tylos minute ir pagarbos salvėmis pagerbtas visos Lukšų šeimos, taip pat visų Laisvės kovotojų, visų partizanų, kurie ant Tėvynės Laisvės aukuro sudėjo savo gyvybes, šventas atminimas, jų, kaip įvardijo Juozas Lukša, „nemirtinga mirtis“. Salves atliko Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

Oficialią memorialinio renginio dalį vedė aktorius Gintaras Mikalauskas. Minėjime išklausyti J. E. LR Prezidento Gitano Nausėdos (vaizdo įrašas) ir LR Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės sveikinimo kalbos (laiškas). Kalbą pasakė laikinai Lietuvos kariuomenės vado funkcijas vykdantis Gynybos štabo viršininkas brigados generolas Mindaugas Steponavičius, kviesdamas karius semtis ryžto ir kovinės dvasios, idealų meilės iš partizano Juozo Lukšos.

Po oficialios dalies buvo galima pasivaišinti kareiviška koše, apžiūrėti įvairių krašto apsaugos padalinių, Lietuvos šaulių sąjungos, „Partizanų“ klubo ekspozicijas, apžiūrėti parodas, įskaitant Prienų krašto muziejaus kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru parengtą kilnojamąją parodą unikalaus erdvinio dizaino „Laisvės žvalgas“, apsilankyti centro leidinių knygynėlyje, sudalyvauti estafetėse ir istoriniuose žaidimuose, pasidaryti atsiminimo nuotrauką prie fotosienelės.

Pramoginėje renginio dalyje vyko literatūriniai skaitymai iš netrukus pasirodysiančios knygos „Apie anuos nepamirštamus laikus: Nijolės Bražėnaitės ir Juozo Lukšos susirašinėjimas“ ir koncertinė programa, dalyvaujant aktoriams Gabijai Jaraminaitei ir Vaidotui Martinaičiui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei Veronikai Povilionienei, folkloro ansambliams „Blezdinga“, Ratilai“ ir solistei Girmantei Vaitkutei. Grojo Lietuvos kariuomenės orkestras.

Minėjimą organizavo Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Prienų rajono savivaldybė ir Prienų krašto muziejus kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, Vytauto Didžiojo karo muziejumi, Lietuvos šaulių sąjunga, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Informacijos sklaida rūpinosi visuomeninis transliuotojas LRT.

„Jūs žuvot už laisvę garbingoj kovoj, gimtosios šalies sakalai,
Per amžius lietuviai minės Jus dainoj, garbė Jus lydės amžinai!“