2021 m. rugsėjo 23 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus

Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje apsilankusiam Lietuvos Respublikos Prezidentui išsakytos problemos dėl partizanų palaikų paieškų

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda 2021 m. rugpjūčio 10 d. apsilankė Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Vaikščiodamas muziejaus koridoriais, kuriuose pusė amžiaus buvo vykdomi ir planuojami sovietų nusikaltimai lietuvių tautai, šalies vadovas išklausė muziejaus direktoriaus Eugenijaus Peikštenio pasakojimą apie buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, apie ginkluotą pasipriešinimą ir jį slopinusių sovietinių budelių žiaurumus.

Po ekspozicijų apžiūros Lietuvos Respublikos Prezidentas susitiko su partizanų palaikų paieškas vykdančiais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojais ir aptarė pagrindines problemas, dėl kurių eilinių partizanų bei iškilių laisvės kovotojų paieškų ir atpažinimo procesas yra lėtesnis negu norėtųsi.

„Patikimas palaikų atpažinimas įmanomas tik gretinant žuvusio/nužudyto asmens ir jo giminaičių genetinius (DNR) mėginius, tad kiekvienu atveju reikia surasti ne tik laisvės kovotojo užkasimo vietą, bet ir jo giminaičius bei paimti iš jų DNR mėginius – šį darbą apsunkina tai, kad nuo tiriamo laikotarpio praėjo 70 metų ir dėl šios priežasties nelengva surasti ieškomų asmenų gyvų giminaičių“, – Prezidento dėmesį atkreipė Eugenijus Peikštenis.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius dr. Arūnas Bubnys pristatė finansinius planus dėl Paieškų ir identifikavimo skyriaus įsteigimo, pasidalino naujienomis dėl galimo tarptautinio bendradarbiavimo su Lenkijos Respublika – konkrečiau Lenkijos tautos atminties instituto Paieškų ir identifikavimo biuru. Savo versijas dėl Juozo Daumanto Lukšos palaikų paieškos išsakė istorikai Dalius Žygelis, Rimantas Zagreckas, Rytas Narvydas.

„Laisvės kovų dalyvių paieškose įvykus proveržiui atsirado tikimybė greičiau ir sėkmingiau vykdyti šią valstybiškai svarbią funkciją, tai suaktyvino ir savo giminaičių beieškančius Lietuvos piliečius: Centras jau yra sulaukęs dešimčių raštiškų asmenų ir organizacijų prašymų surasti žuvusius laisvės kovotoju, artimuosius ir gimines. Akivaizdu, kad laikui bėgant šis prašymų srautas didės,“ – pastebi Centro vadovas dr. Arūnas Bubnys.

„Partizanų tema iš tikrųjų man yra asmeniškai svarbi – mes iš pagarbos šitų žmonių atminimui turime viską, kas įmanoma padaryti“, – susitikime centro darbuotojams kalbėjo Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas. Jis pasidalino savo įspūdžiais iš susitikimo su Juozo Lukšos Daumanto gyvenimo meile, žmona Nijole Bražėnaite bei viltimis surasti ir šio legendinio Lietuvos kario amžino poilsio vietą. „Viltį, su kuria grįžau iš JAV į Lietuvą sustiprino tuo metu sėkmingos Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškos“, – sakė Prezidentas, kalbėdamas šias paieškas ilgus metus vykdžiusiems centro istorikams, taip pat susitikime dalyvavusiam archeologui.

Susitikime aptarta ir Lukiškių aikštės problema bei galimos išeitys dėl šios valstybės istorinei atminčiai aktualios erdvės paskirties. Išsamią šios problemos apžvalgą atliko profesorius Algis Vyšniūnas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyr. patarėjas memorialiniams klausimams.

„Problema susiformavo, kai buvo pamesta valstybinė logika ir į aikštę pradėta žiūrėti ne kaip į valstybės urbanistinę erdvę, bet kaip į socialinei paskirčiai skirtą vietovę miesto centre“, – pastebėjo A. Vyšniūnas.

Žuvusių/nužudytų laisvės kovotojų buvo apie 20 tūkstančių ir dauguma jų palaikų nerasti iki šiol. Daug metų laisvės kovotojų paieškos buvo nesėkmingos, nes okupacinės represinės struktūros slėpė užkasimo vietas, nepaliko raštiškų duomenų apie jas. Nuo pirmųjų tyrimų 2004 m. Centrui atlikus svarbų tiriamąjį darbą ir pasitelkus archeologus, Valstybinės teismo medicinos ekpertizės bei Vilniaus universiteto darbuotojus, pavyko surasti ir identifikuoti 13 partizanų ir 2 rėmėjų palaikus visoje Lietuvoje.

Už šį darbą LR Prezidento institucija, šalies Vyriausybė, Lietuvos kariuomenė paieškų dalyvius įvertino apdovanojimais, taip pabrėždama šių paieškų svarbą valstybės mastu. Žuvusių Lietuvos laisvės kovotojų palaikų paieškos ir jų rezultatai sukėlė didelį susidomėjimą visuomenėje ir žiniasklaidoje.



Prezidentas: partizanų palaikų paieška – valstybės garbės reikalas



© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”