2019 m. balandžio 26 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Juozas Paliūnas-Rytas, Saulė, Rimgaudas
1952 m. spalio 1 d. žuvo paskutinis Prisikėlimo apygardos vadas JUOZAS PALIŪNAS-RYTAS, SAULĖ, RIMGAUDAS


Būsimasis partizanų vadas gimė 1918 m. Raseinių aps., Betygalos vls., Tilindžiuose, ūkininko šeimoje. Į rezistencinę veiklą įsijungė vokiečių okupacijos metais. 1944 m. pavasarį tapo LLA nariu. Pirmąjį kovos krikštą gavo 1944 m. pabaigoje Paliepių Pušynės miške įvykusiose kautynėse. 1947 m. tapo LLA Povilo Lukšio rinktinės vado pavaduotoju. Rinktinės vadui A. Ragauskui-Rageliui patekus į priešo rankas, partizanų būriai pakriko. Juozas Paliūnas 1947 m. lapkričio mėn. Paliepių miške surinko rinktinės likučius, sudarė iš jų vieną dalinį ir jį įjungė į Jungtinės Kęstučio apygardos Savanorio rinktinę. Sukūrus Prisikėlimo apygardą, jos sudėtine dalimi tapo atkurta P. Lukšio rinktinė (1948 m. viduryje pavadinta Maironio rinktine). Iš buvusių P. Lukšio rinktinės rajonų naujasis rinktinės vadas Povilas Morkūnas-Drakas, Rimantas suformavo stiprų Kudirkos (vėliau – Mindaugo) rajoną, kurio vadu paskyrė J. Paliūną.


J.Paliunas

Juozas Paliūnas buvo narsus kovotojas, dalyvavo daugelyje kautynių, buvo porą kartų sužeistas, apdovanotas Pasižymėjimo lapu, jam suteiktas partizano leitenanto laipsnis. J. Paliūnas daug dėmesio skyrė kariniam kovotojų rengimui, leidybai. 1949 m. jis nurodė visuose būriuose surengti 42-jų valandų trukmės karinio mokymo kursus. Tėvūnija bandė leisti savo leidinį „Kova dėl laisvės“. Kai 1949 m. rugpjūčio 1 d. rinktinės vadas P. Morkūnas buvo paskirtas į aukštesnes pareigas, naujuoju Maironio rinktinės vadu tapo jo pavaduotojas, Mindaugo tėvūnijos vadas J. Paliūnas-Rytas. Vasarą jis keliaudavo inspektuodamas dalinius, žiemai apsistodavo bunkeriuose. 1950 m. J. Paliūnas buvo išsiųstas į Aukštaitiją atstatyti nutrūkusius ryšius su Rytų Lietuva.

 J. Paliūnas (dešinėje) su kovos draugu  


1951 m. rugpjūčio 1 d. Juozas Paliūnas buvo paskirtas Prisikėlimo apygardos vadu. Šias pareigas jis perėmė sunkiu metu – apylinkėse siautėjo MVD kariuomenė, vienkiemiai buvo keliami į kolūkių gyvenvietes. Iš karto teko rūpintis štabo atkūrimu. Štabo pareigūnų stoka skatino ieškoti naujų žmonių. Į apygardos veiklos rajoną – Pernaravą – ambulatorijos gydytoju buvo pasiųstas MGB agentas Sąžiningas-Vytautas Remeika. J. Paliūnas pažinojo Remeiką iš anksčiau, juo pasitikėjo, kaip pats sakė: „iš akių matau, kad esi doras žmogus“. Todėl pakvietė jį dirbti į apygardos štabą Visuomeninės dalies viršininku. Taip MGB sužinojo apygardos štabo dislokacijos vietą. Žiedas, kuriame atsidūrė J. Paliūnas, vis siaurėjo.


1952 m. pavasarį vykdant organizacinius pertvarkymus Vakarų Lietuvos (Jūros) srityje, Prisikėlimo apygarda buvo panaikinta. Paskutinysis jos vadas J. Paliūnas buvo paskirtas P. Lukšio rinktinės, kuri buvo įjungta į Kęstučio apygardą, vadu. Rinktinės štabo bunkeris buvo įrengtas Padotnuvėje, Petro Krutkio sodyboje. 1952 m. rugsėjo 30 d. suimtas partizanas Leonas Juška-Kariūnas nurodė tikslią bunkerio vietą. Spalio 1 d. čekistai apsupo Krutkio sodybą. Nenorėdamas pasiduoti, Juozas Paliūnas-Rytas nusišovė.


LR Prezidento 1998 m. gegužės mėn. 19 d. dekretu J. Paliūnui suteiktas pulkininko laipsnis.

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”