2021 m. balandžio 21 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Šv. Velykos

Sovietų okupacijos laikais svarbiausia krikščioniška šventė – Šv. Velykos – buvo minimos paslapčia, dažnai – ir prie ištuštėjusio šeimos stalo. Vienintelis ryšys tarp Lietuvoje likusių ir sovietų imperijos platybėse ištremtų, įkalintų šeimos narių – tai laiškai. Šv. Velykų proga LGGRTC parengė virtualią parodą „Viltingas „Aleliuja“ iš toli“. Parodoje eksponuojami su šv. Velykomis susijusių politinių kalinių ir tremtinių fotografijos, laiškai, atvirukai, piešiniai, dienoraščių ištraukos.


Iki 1953 m. politiniai kaliniai per metus galėjo parašyti po du laiškus ir tik rusų kalba – laiškai buvo griežtai cenzūruojami. Tik po Stalino mirties, režimui šiek tiek sušvelnėjus, politiniams kaliniams buvo leidžiama rašyti gimtąja kalba neribotą skaičių laiškų.

Štai kaip Valys Girdžiūnas 1955 m. siųstame laiške šeimai aprašė Šv. Velykų šventimą Dubovkoje, Karagandos srityje:

Susirenka trisdešimt penki žmonės: lietuviai, latviai, lenkai. Užimame vietas, glaudžiai, broliškai susispaudę – petys į petį. Visi vieno tikėjimo, visi prispausti vienos dalios, visi trokštantys vieno – laimės ir laisvės. Visi atsistojom, trumpai pasimeldėm. Vienas iš mūsų tautiečių, turintis gerą balsą, ima giedoti: „Linksma diena mums nušvito“. Po to visi susėdome ir pradėjome valgyti šventišką, tradicinį margutį, pašventintą Tėvo Petro.
Margučio, atsiųsto iš Latvijos ar Lietuvos, išėjo visiems po ketvirtadalį. Tą mažytį kąsnelį kiekvienas taip kruopščiai, su susikaupimu ėmėme ir valgėme lyg kokią didžiausią retenybę. Taip paviešėjome, pasidalijome mintimis, paguodėme vieni kitus ir pasimeldę išsiskirstėme
“.

Politinis kalinys Algis Susnys Šv. Velykų proga sveikinimo atviruke, skirtame likimo bičiulei, politinei kalinei Nijolei Gaškaitei, ilgesingai rašė, kaip jis trokšta išvysti tekančią saulę virš baltų Pažaislio vienuolyno bokštų ir išgirsti, kaip Kauno katedros varpai gaudžia „Aleliuja“.

Politinis kalinys Vladas Pupšys savo 1955 m. rašytame velykiniame sveikinime, siųstame iš Irkutsko srities, broliukui Vytukui linkėjo „visuomet atminti savo, kaip lietuvio vardą.“

Šv. Velykų proga Genocido ir rezistencijos tyrimo centras parengė virtualią parodą „Viltingas „Aleliuja“ iš toli“. Parodoje eksponuojami su šv. Velykomis susijusių politinių kalinių ir tremtinių fotografijos, laiškai, atvirukai, piešiniai, dienoraščių ištraukos.

Nuotraukos iš LGGRTC archyvo.

Šv. Velykų mišios, aukojamos Intos lagerio 9-oje šachtoje. Komijos, ASSR, 1955 m. Lietuviai politiniai kaliniai švenčia šv. Velykas. Karaganda, Kazachijos SSR, 1955 m.
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”