2021 m. rugsėjo 23 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
IN MEMORIAM




IN MEMORIAM

Teresė Laimutė KALAVINSKIENĖ (1932–2021)










2021 m. kovo 13 d. po sunkios ligos mirė 1941-ųjų tremtinė Teresė Laimutė Kalavinskienė. Paskutinė iš gražios mokytojų Petro ir Teodoros Akvilinos Bliūdžių šeimos.

Teresė Laimutė gimė Rokiškyje 1932 m. mokytojų Petro ir Teodoros Akvilinos Bliūdžių šeimoje. Buvo jauniausia iš trijų seserų: Akvilė Petronėlė gimė 1929 m., Marija Birutė – 1930 m. Tėvelis buvo Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos mokytojas, entuziastingas kraštotyrininkas ir muziejininkas, aktyvus visuomenininkas. Mama – aritmetikos ir higienos mokytoja.

Darnų šeimos gyvenimą sugriovė 1941 m. birželio 14 d. prasidėję Lietuvos gyventojų trėmimai. 1941 m. birželio 15-osios vakare, vykdydamas „liaudies priešų“ tremties operaciją, į Petro Bliūdžiaus namus pasibeldė NKVD-NKGB operatyvinis trejetas. Tą patį vakarą Petras Bliūdžius su žmona Teodora Akvilina, dvylikamete dukra Akvile Petronėle, vienuolikmete Marija Birute ir devynmete Terese Laimute buvo išgabenti iš savo namų į Rokiškio geležinkelio stotį.

Petras Bliūdžius iškart buvo atskirtas nuo šeimos ir nuvestas į kitą vagoną. Teresė Laimutė prisiminė: „Netoli Uralo vienoje stotyje pamatėme tėtę, kibirą su vandeniu nešantį ir bėgantį prie mūsų vagono, o jam iš paskos – besivejantį kareivį. Pribėgo. Pasisakėm kelis žodžius ir kareivis jį nuvarė, bet tėtė buvo patenkintas, kad mus pamatė. Toks buvo paskutinis pasimatymas.“ Kartu su kitais suimtaisiais Petras Bliūdžius atsidūrė Krasnojarsko krašto Rešotų lageryje. Šeimą tremtyje pasiekė keli jo rašyti laiškai, tačiau netrukus ryšys nutrūko – 1942 m. gegužės 18 d. Petras Bliūdžius lageryje mirė.

Teodora Akvilina Bliūdžiuvienė su trimis mažametėmis dukromis 1941 m. liepos 5 d. pasiekė galutinę tremties vietą – Altajaus krašto Kalmankos rajono 91 kvartalą – miško kirtimo punktą.

Artimiausias Petrovkos kaimas buvo už 7 km. Prasidėjo nepaprastai sunkūs išgyvenimo metai: alinantis fizinis darbas miške, nepakeliamos gyvenimo sąlygos barakuose, nuolatinis duonos stygius, badas, organizmo išsekimas, ligos ir mirtys.

1943 m. rugpjūčio 9 d. tremtyje mirė Teresės Laimutės mama Teodora Akvilina Bliūdžiuvienė, 1943 m. gruodžio 15 d. – vyriausioji sesuo Akvilė Petronėlė.

Teresė Laimutė su seserimi Marija Birute 1944 m. gegužės mėn. buvo perkeltos į Malachovo vaikų namus (Kosichos r., Altajaus kr.), o 1946 m. rugsėjo mėn. parvežtos į Lietuvą ir apgyvendintos Vilniaus vaikų namuose.

Iškentusi visas likimo siųstas negandas ir artimųjų netektis, Teresė Laimutė nepalūžo, išliko nuoširdi ir svetinga kiekvienam, pasibeldusiam į jos namų duris, buvo puiki pašnekovė, galėjusi ilgas valandas dalintis prisiminimais apie savo šeimos istoriją. Jos išsaugotos šeimos fotografijos, tėčio Petro laiškai iš lagerio, mamos Teodoros Akvilinos ir sesers Akvilės Petronėlės tremtyje rašyti dienoraščiai 2011 m. sugulė į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistą knygą „Tremties dienoraščiai. Bliūdžių šeimos tragedija“ (sudarytoja Elena Stulgienė).

Ilsėkis ramybėje gimtojoje tėvų žemėje.

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”