2020 m. gruodžio 4 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Jonas Rytis Puodžius

Netekome tremtinio, ilgamečio Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininko, Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų komisijos Seime nario ir pirmininko, „Lapteviečių” brolijos pirmininko pavaduotojo, švietimo viceministro, technikos mokslų daktaro, docento, istorijos tyrėjo ir įamžintojo Jono Ryčio Puodžiaus (1935 03 23 – 2020 10 21).
Su Jonu Ryčiu Puodžiumi galima atsisveikinti šeštadienį, spalio 24 d., nuo 14 val. iki 20 val.
Vilniuje, laidojimo paslaugų centre šalia Šv. Juozapo bažnyčios (Pilaitė, Tolminkiemio g. 4 ).
Sekmadienį, 25 d., 8.30 val. bus aukojamos Šv. Mišios Šv. Juozapo bažnyčioje.
Urna išnešama 13 val., laidojama Saltoniškių kapinėse, Ąžuolyno g.

LGGRTC gen. direktorius ir darbuotojai reiškia nuoširdžią užuojautą Jono Ryčio Puodžiaus artimiesiems ir bendražygiams.


Jonas Rytis Puodžius gimė 1935 m. kovo 23 d. mokytojų Jono ir Katrės Puodžių šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. sovietiniai okupantai Aluntoje areštavo Puodžių šeimą, tėvą ištrėmė į Rešiotų lagerį Krasnojarsko krašte, kur po 4-rių mėnesių jis mirė. Motiną su sūnumis Jonu Ryčiu ir Valensu ištrėmė į Altajaus krašto Barnaulo rajoną, o 1942 m. nutrėmė į Arktį, į Trofimovsko salą Lenos upės žiotyse Jakutijoje. 1947 m. vasarą šeimai pavyko persikelti į Jakutską. Motina ryžosi sūnus nelegaliai išsiųsti į Lietuvą pas gimines. 1948 m. vasarą mažieji bėgliai buvo sulaikyti Maskvoje ir pateko į beglobių vaikų namus, iš kurių vėliau juos pavyko išlaisvinti giminaičiams iš Kauno. Mama iš tremties grįžo tik 1956 m.

Jonas Rytis mokėsi Kauno 1-oje vidurinėje mokykloje, Kauno politechnikume, Kauno politechnikos institute (abu juos baigė su pagyrimu), kur įgijo inžinieriaus elektrotechniko specialybę. 1979 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ir buvo pakviestas eiti docento pareigas KPI Matematinės įrangos katedroje, vėliau dirbo Skaičiavimo centro moksliniu vadovu. Nuo 1981 m. – KPI Kolektyvinio naudojimo skaičiavimo centro direktorius, 1984 m. – docentas, 1989 m. – Lietuvos nusipelnęs inžinierius.

Atkūrus nepriklausomybę Vyriausybės kvietimu Jonas Puodžius buvo pervestas į Mokslo ir studijų departamentą prie Vyriausybės. 1991–1994 m. dirbo departamento skyriaus vedėju, direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi, 1994–1998 m. – Švietimo ministerijos sekretoriumi, viceministru. 1998–2009 m. – Lietuvos mokslo tarybos patarėjas, 2002–2012 m. – Kauno technikos kolegijos (KTK) Steigiamosios tarybos narys, KTK Garbės daktaras.

Jonas Puodžius buvo aktyvus visuomenininkas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas, ilgametis Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų komisijos Seime narys, jos pirmininkas, Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pirmininko pavaduotojas. Jonas Puodžius kartu su bendražygiais sudarė ir redagavo leidinius „Lapteviečiai“, „Puodžių ir Tarvydų giminės šaltinis“, „Lietuviai arktyje“, „Vilties galia. Mokytojai Katrė ir Jonas Puodžiai“, daug prisidėjo prie paminklo Jakutijoje kentėjusiems ir žuvusiems Lietuvos tremtiniams statybos (Vilnius, Aukų gt.), rūpinosi „Sibiro madonos“ konservavimu ir įkurdinimu Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje, jos kopijos įteikimu Popiežiui Pranciškui 2018 m. vizito Lietuvoje metu.

Jonas Puodžius apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005 m.), Tautinių mažumų ir išeivijos departamento Aukso ženklu „Už nuopelnus“ (2007 m.), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos medaliu „Vilties žvaigždė“ (2019 m.).

 

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”