2020 m. spalio 23 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Aldona Vilutienė

2020 m. rugsėjo 26-ąją netekome laisvės kovų dalyvės, partizanų ryšininkės, aktyvios visuomenininkės, Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus įkūrėjos, Vyčio Kryžiaus ordino medalininkės Aldonos Sabaitytės–Vilutienės–Neužmirštuolės, Vilties (1931-2020).


Aldona Sabaitytė–Vilutienė gimė 1931 m. kovo 17 d. Vytautiškių k., Krosnos vls., Marijampolės aps. (dabar Lazdijų raj.), darbininkų šeimoje. Sulaukus vos dvejų metukų, mirė tėvelis, tad iki 16 metų augo gausioje senelės Ievos Janušauskienės šeimoje.

Baigusi Saltininkų pradžios mokyklą, toliau mokėsi Krosnos progimnazijoje, Marijampolės mokytojų seminarijoje.

Dar gyvendama pas senelę, 1945 m. pradžioje įsijungė į rezistencinę veiklą: tapo partizanų ryšininke ir rėmėja. Palaikė ryšį tarp Perkūno rinktinės, Palių ir Kalniškės partizanų. Nuo 1946 m. vasaros – Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Liepos būrio ir Vytauto rinktinės partizanų būrių ryšininkė, slapyvardžiu Neužmirštuolė. 1947 m. gruodžio 23 d. 2-o būrio vadui Juozui Karašauskui–Liepai patekus į nelaisvę, Vytauto rinktinės 44–os kuopos vadas Feliksas Čereška–Karvelis jos slapyvardį pakeitė į Vilties ir įpareigojo palaikyti ryšį tarp Tauro apygardos Vytauto ir Dainavos apygardos Šarūno rinktinių.

1949 m. liepos 22 d. buvo suimta Marijampolės KGB, tardoma ir už akių Maskvos Ypatingojo susirinkimo nuteista už „tėvynės išdavimą”. Kalėjo Intos ir Lemiu (Komija) ypatingo režimo lageriuose. Po Stalino mirties grįžo į Lietuvą ir bandė tęsti mokslus, tačiau visos durys buvo užtrenktos. Visgi, nuslėpus „bloguosius” biografijos faktus, pavyko pabaigti Alytaus pedagoginę mokyklą, o vėliau neakivaizdiniu būdu ir Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1970 m. iki 1986 m. dirbo Marijampolės 5-os vidurinės mokyklos matematikos mokytoja. 1956 m. ištekėjo už tokio paties likimo vyro, buvusio Lietuvos Laisvės Armijos štabo darbuotojo, „Tigro” partizanų rinktinės įkūrėjo ir vado Leono Vilučio–Bitinėlio. Kartu užaugino du sūnus – Kęstutį ir Gintarą.

Prasidėjus Atgimimui aktyviai rinko medžiagą apie partizanų kovas ir tremtį. 1993 m. įkūrė Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejų ir jam vadovavo iki 2000 m. pabaigos. 1996 m. išleido prisiminimų rinktinę „Trečioji vėliavos spalva”, taip pat yra 1999 m. išleisto Tauro apygardos partizanų vardyno „Ištark mano vardą” sudarytoja ir bendraautorė.

1999 m. Aldonai Vilutienei–Vilčiai suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas, 2004 m. gegužės 13 d. LR Prezidento dekretu ji apdovanota Vyčio Kryžiaus Ordino Medaliu, 2019 m. – Lietuvos kariuomenės medaliu.

2002 m. A. Vilutienės iniciatyva ir lėšomis buvo pastatytas paminklas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 44-tos kuopos 2-o būrio partizanams jų žūties vietoje, taip pat kryžius sovietmečiu sunaikintam gimtajam Vytautiškių kaimui atminti.

 

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”