2020 m. lapkričio 27 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Albertas Žilinskas

Albertas Žilinskas gimė 1932 m. gegužės mėn. 31 d. Ukmergės rajone Gudelių k. tarnautojo šeimoje. Baigęs vidurinę mokyklą 1950 m. įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją (ŽŪA). Nors mokėsi labai gerai, buvo išmestas iš trečio kurso, nes atsisakė stoti į komjaunimą. Jam apskundus ŽŪA rektoriaus sprendimą LSSR Aukštojo mokslo ministerijai, po metų buvo grąžintas į ŽŪA ir galėjo tęsti studijas, kurias baigė 1956 m., įgydamas žemės ūkio ekonomisto specialybę.

1957 metais Žilinskas sukūrė atsišaukimo tekstą, skirtą jaunimui, suvažiavusiam į Maskvoje vykusį Tarptautinį jaunimo festivalį. Jame priekaištaujama festivalio dalyviams, kad jų šūkiuose minima tik taika ir draugystė, bet neegzistuoja sąvoka laisvė, kai dar tiek tautų pasaulyje kenčia nuo svetimų valstybių priespaudos. Atsišaukime buvo akcentuojama, kad nebus pasaulyje taikos, kol pavergtos tautos, tarp jų ir komunistų okupuotos Pabaltijo valstybės, neatgaus laisvės. Nuvykęs su draugu į Maskvą 1957 rugpjūčio mėn. atsišaukimus bandė išplatinti.

Tais pačiais metais per Vėlines dalyvavo masinėje spontaniškoje demonstracijoje Kauno miesto kapinėse, buvo milicijos sulaikytas ir administracine tvarka nubaustas 10 parų arešto. Lapkričio 6 dieną jo bute atliktos kratos metu buvo surasti Maskvos festivaliui parengto atsišaukimo juodraščiai, prieškarinės Lietuvos knygų, žurnalų. Dėl to 1957 lapkričio 12 d. Buvo suimtas ir 1958 m. sausio 29 d. nuteistas pagal 58-10 str. 1 d. 6 metus kalėti griežto režimo lageryje. Buvo kalinamas Mordovijos lageryje Javas. Ten susipažino su daugelio SSRS pavergtų tautų atstovų, taip pat įkalintais už religinius bei politinius įsitikinimus rusų, ukrainiečių inteligentais, mokslininkais.

Atlikęs bausmę A. Žilinskas 1963 m. grįžo į Lietuvą. Įstojo į Vilniaus universitetą ir dirbdamas darbininku Skaičiavimo mašinų, vėliau Elektros skaitiklių gamyklose neakivaizdiniu būdu baigė ekonomikos specialybę. Nuo 1975 m. perėjo dirbti į Komunalinio ūkio projektavimo institutą, dirbo inžinieriumi ekonomistu iki 1991 m.

Nuo 1972 m. įsijungė į LKB Kronikos, vėliau kitų pogrindžio leidinių (Aušra, Perspektyvos) platinimą. A. Žilinskas palaikė ryšius su Maskvos ir kitų miestų disidentais, pasikeisdavo abipusiai naudinga informacija, platino iš jų gaunamus rusų pogrindžio leidinius, tarp jų ir Chronika tekuščich sobytij („Einamųjų įvykių kroniką“).

KGB nujautė, kad A. Žilinskas dalyvauja pogrindžio veikloje, įtarė jį bendraujant su Sergejum Kovaliovu, prieš kurio areštą likus kelioms dienoms (suimtas Maskvoje 1974 m. gruodžio 27 d.) A. Žilinsko bute ir darbovietėje buvo atliktos kratos, kurių metu namuose rasta keletas egzempliorių LKB Kronikos ir rusų disidentų pogrindžio leidinio “Chronika tekuščich sobytij”, taip pat keletas akademiko A. Sacharovo vadovaujamo Žmogaus Teisių Gynimo komiteto pareiškimų. Per kratą A. Žilinskas sugebėjo sunaikinti Stasio Stungurio išverstos A. Solženycino „Gulago Salyno“ dalies rankraštį. Tris paras buvo laikomas KGB rūsyje ir tardomas. Tačiau KGB tardytojams pritrūko įkalčių jį suimti ir po trijų parų buvo paleistas. Buvo imtasi kitokios akcijos - pasmerkimo per darbovietę – Komunalinio ūkio institutą. Vėliau ne kartą buvo sulaikomas ir tardomas: 1976 m. vasario 6 d. ir 1984 m. birželio 19 d., atliekamos kratos jo bute (1976 vasario 7 d.).

A. Žilinskas pasirašė po daugeliu protestų bei pareiškimų dėl neteisėtų lietuvių disidentų suėmimų (1977 m. dėl V. Petkaus arešto, 1980 m. gruodį dėl Cidziko sulaikymo Skuodžio teismo metu, 1983 m. kovą dėl Svarinsko arešto ir kt.). Suorganizavo 1981 gegužės mėn. Lietuvos disidentų pasveikinimą akademikui A. Sacharovui 60-čio proga.

1982 m. sausio mėn po P. Pečeliūno, G. Iešmanto, V. Skuodžio teismo proceso, A. Žilinskas su kitais parengė ir išleido 22-ąjį „Perspektyvų“ numerį, kuriame išsamiai buvo pateiktas teismo proceso aprašymas.

1988-ųjų birželio 3 d. A. Žilinskas dalyvavo Lietuvos Mokslų Akademijoje vykusiame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (toliau tekste - Sąjūdis) steigiamajame susirinkime, vėliau dirbo Sąjūdžio koordinacinėje taryboje, aktyviai prisidėjo prie Sąjūdžio veiklos plėtojimo. Buvo vienas iš Lietuvos politinių kalinių sąjungos įkūrėjų 1989 m. 1989 m. Buvo išrinktas į pirmąją atkurtos Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos tarybą, taip pat – organizacinę grupę šios organizacijos žurnalui „Žemėtvarka ir melioracija“ leisti.

Nepriklausomoje Lietuvoje 1992–1996 metais dirbo patarėju Lietuvos Seimo užsienio reikalų komitete, 1992–1995 m. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, vienas šios asociacijos steigėjų.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. rugpjūčio 21d. dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu – Riterio kryžiumi. Už dalyvavimą Vengrijos revoliucijos paskatintuose įvykiuose Vengrija 2006 m. jis apdovanotas specialiu diplomu (padėkos raštu) ir medaliu.

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”