2020 m. gruodžio 4 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Komandiruotė į Kazachstano respubliką

2019 m. lapkričio 27– gruodžio 2 dienomis Memorialinio departamento Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vyriausiasis architektas Algis Vyšniūnas ir šio departamento Atminties programų skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gudelytė lankėsi Kazachstano Respublikoje, Karagandoje, Žezkazgane ir Satpajeve.

Komandiruotės tikslas – susitikti su Karagandos srities vietos administracija ir Karagandos lietuvių bendruomene ,,Lituanica“ ir aptarti aktualius bendradarbiavimo klausimus dėl Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų palaidojimo vietas žyminčių paminklų restauravimo, kapų tvarkymo ir lietuvių politinių kalinių, palaidotų Rūdnyko gyvenvietės kapinėse perlaidojimo proceso. Taip pat dalyvauti Kazachstano tautos asamblėjos sesijoje, skirtoje Pirmojo prezidento dienai paminėti, kuri švenčiama kasmet gruodžio 1 d.

Asamblėjoje, kurioje dalyvauja aukščiausi Karagandos srities pareigūnai, architektas A.Vyšniūnas skaitė pranešimą „Istorinė atmintis. Tarp Lietuvos ir Kazachstano, 1990-2019“. Pranešime A.Vyšniūnas akcentavo Kazachstano tautos asamblėjos indėlį į istorinės atminties išsaugojimo ir puoselėjimo svarbą. Pažymėtina, kad šios asamblėjos bei vietos administracijos pritarimu buvo pastatytas monumentas Kengyro sukilėliams lietuviams Žezkazgane, pastatyti atminimo ženklai žuvusiems lietuviams Spaske ir Balchaše. Dalyvavimas šioje asamblėjos sesijoje svarbus dėl tolimesnės veiklos, restauruojant lietuvių politinių kalinių palaidojimo vietas žyminčius paminklus ir tvarkant kapus.

Susitikimuose su Žezkazgano ir Satpajevo vietos administracija buvo aptarti lietuvių politinių kalinių, palaidotų Rūdnyko gyvenvietės kapinėse, perlaidojimo proceso klausimai. Vietos valdžios sprendimu gyvenvietė yra pradėta griauti, o gyventojai jau keletą metų palaipsniui yra iškeliami į Žezkazgano miestą. Iškėlus gyventojus, buvusioje gyvenvietės vietoje planuojama atidaryti vario rūdos gavybos karjerą. Lietuvių politinių kalinių kapinės, kurios buvo įrengtos apie 1 km atstumu nuo lagerio, taip pat bus naikinamos. Rūdnyko lageris veikė 1940-1956 metais. Lietuvių kilmės politiniai kaliniai Rūdnyke pradėti kalinti jau nuo 1940 m., čia kalėjo apie 900-1200 lietuvių. Lageryje buvo įvestas katorginis režimas, kalinius į darbą vesdavo surakintus grandinėmis. Kaliniai daugiausiai dirbo vario rūdos kasyklose, statybose, įrenginėjo šachtas. Lageryje buvo itin didelis mirtingumas, yra žinoma, kad 1953 m. gruodžio 24 d. lageryje įvyko lietuvių inicijuotas kalinių streikas, o 1954 m., solidarizuojantis su Kingyro sukilėliais, Rūdnyko kaliniai suorganizavo maištą, trukusį dvi savaites. Maištui vadovavo 20-ies žmonių grupė, kurioje buvo ir 5 lietuviai.

Apie ketinimus perlaidoti lietuvių politinių kalinių, palaidotų Rūdnyko gyvenvietės kapinėse, procesą informuota Satpajevo akimo pavaduotoja A. Tolendina (Толендина Айгуль Қосмановна). Manome, kad šiuos darbus būtina pradėti neatidėliotinai, nes kapinių likvidavimo procesas prasideda 2020 metais.


Architektas A. Vyšniūnas skaito pranešimą Kazachstano tautos asamblėjos sesijoje Karagandoje
Kazachstano tautos asamblėjos sesijoje Karagandoje.
Iš dešinės: A.Vyšniūnas, V.Tvarijonas, R.Gudelytė, Feliksas ir Tatjana (lietuvių bendruomenės nariai)
Lietuvių kapai Rūdnyk kapinėse. 2019 m. lakričio 30 d.
Lietuvių kapai Rūdnyk kapinėse. 2019 m. lakričio 30 d.
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”