2019 m. spalio 19 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Komandiruotė į Paryžių (Prancūzija)

Gegužės 27–29 d. Paryžiuje (Prancūzija) vyko tarptautinės nevyriausybinės organizacijos Europos atminties ir sąžinės platforma (The Platform of European Memory and Conscience) organizuojamas VIII tarptautinis simpoziumas „Europos kūrimas ir atkūrimas: 1919–2019 m.“ (The Making and Re-Making of Europe: 1919–2019). Šių metų Europos atminimo simpoziumas buvo skirtas klausimui, kaip mes elgiamės, pasakojame ir prisimename lemiamus XX a. pokyčius Europos istorijoje. Jame dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRT Centras) Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėja Ramona Staveckaitė-Notari ir Memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė.

Gegužės 27 d. buvo skirta kelionei ir oficialiam simpoziumo atidarymui. Vyko ir atvira diskusija, kurios metu buvo aptarti lemiami istoriniai pokyčiai, su kuriais Europa susidūrė praeitame amžiuje: 1919 m. Paryžiaus taikos konferencija, derybos ir susitarimai po Antrojo pasaulinio karo 1945–1946 m. bei žlugus komunizmui 1989 m. Plačiai apsvarstyti teisėtumo ir priėmimo, susitaikymo ir priešiškumo klausimai, kurie sukūrė naują tvarką žemyne. Pranešimus skaitė profesoriai Richard Overy, Adrian Pop, Arnold Suppan ir Jay Winter. Vakarinėje dalyje organizatoriai surengė visų dalyvaujančių organizacijų trumpus pristatymus. Simpoziumo dalyviams buvo pristatytas LGGRTC, supažindinant su Centro veikla ir funkcijomis taip pat išplatinta dalomoji medžiaga (lankstinukai ir skrajutės) apie Okupacijų ir laisvės kovų muziejų ir Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą. Dienos pabaigoje vyko oficialus simpoziumo dalyvių priėmimas, kurio metu pavyko užmegzti kontaktus su kolegomis iš Latvijos ir Lenkijos muziejų.

Gegužės 28 d. vyko dvi sesijos. 1-oji sesija: „Europos perkūrimas: naujos santvarkos“. Sesijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama politinėms pasekmėms, kurias sukėlė lūžiniai istorijos įvykiai Europoje XX a. Apsvarstytas naujų Europos sąlygų poveikis tuo metu, kai sprendžiami klausimai, susiję su pasienio poslinkiais, etnizacija ir nacionalizacija. Pranešimus skaitė profesoriai Chantal Delsol, Wanda Jarząbek, ir Gabriele Della Morte.
2-oji sesija: „Naujosios santvarkos: trauma ir atsigavimas“. Sesijoje buvo nagrinėjamos kultūrinės lemiamų įvykių, kuriuos Europa patyrė praeitame amžiuje, pasekmės. Šios sesijos diskusijoje buvo kalbama apie smurto, žiaurumo ir materialinių nuostolių poveikį formuojant kultūrinę ir asmeninę tapatybę. Pranešimus skaitė profesoriai Marie-Janine Calic, Catherine Horel, Andrzej Nowak ir Andrejs Plakans. Taip pat vyko ir knygos „Europos pokario laikotarpiai: 1989, 1945, 1918 m. – istorija atbulai“ (Europe’s Postwar Periods: 1989, 1945, 1918: Writing History Backwards. London „Bloomsbury Publishing“, 2018 m.) pristatymas. Po pietų lankytasi Paryžiaus Shoah memoriale, kuriame yra įsteigtas muziejus-archyvų centras. Memorialo ekspozicijoje demonstruojamas ir Karlo Jagerio raportas apie Lietuvos žydų žudynes.

Gegužės 29 d. vyko 3-oji sesija: „Europos ateitis: palikimas“ ir uždarymas. Sesijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama skirtingiems požiūriams į 1919–1919 m. Europoje įvykusius lemiamus istorinius pokyčius. Aptartos įvairias žiniasklaidos priemonės, kurios galėtų atstovauti ir priminti svarbiausius istorinius įvykius, formuojančius Europą. Pranešimus skaitė dr. Berber Hagedoorn ir profesoriai Aleksandra Hnatiuk, Anthony O'Hear ir Martin Pekár. Vėliau vyko apvalaus stalo diskusija: „Pokyčių amžius. Kur mes dabar esame?“, kurioje buvo kalbama apie pakartotinį svarbių politinių susitarimų, kurie kelis kartus per pastarąjį šimtmetį pakeitė Europos tvarką, atgarsį. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad šie pokyčiai vis dar veikia mūsų gyvenimą įvairiais būdais ir kad Europos forma susiduria su vykstančiais pokyčiais, kurie nebūtinai grindžiami aukštais politiniais ir tarptautiniais teisiniais susitarimais. Diskusijoje dalyvavo profesoriai Rémi Brague, Marek Cichocki, Chantal Delsol ir Ferenc Miszlivetz.

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”