2019 m. rugsėjo 18 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Lankomi objektai
Merkinės kryžių kalnelis – didžiausias memorialas Lietuvoje, skirtas Dainavos krašto partizanams, jų rėmėjams ir tremtiniams atminti. Brolių Černiauskų nuotrauka. 2006 m.
Senosios Merkinės žydų kapinės – vienos didžiausių Lietuvoje. Jų plotas 3,2 ha. Tai žydų, gyvenusių Merkinėje ir JAV, ilgos bei turtingos istorijos ir kultūros liudijimas. Brolių Černiauskų nuotrauka. 2018 m.
Atgimimo laikais atstatytas kryžius stovi senojoje Kauno–Druskininkų, Merkinės–Mardasavo kelių sankryžoje. Brolių Černiauskų nuotrauka. 2012 m.
Koplytėlė miško kelių sankryžoje, prie buvusios Bingelių girininkijos. Čia buvusios koplytėlės kopiją 1992 m. sukūrė merkiniškis Povilas Raugala, pašventino kunigas Rokas Algimantas Puzonas. Brolių Černiauskų nuotrauka. 2013 m.
Kryžius Juozo Bilinsko ir Bingelių kaime nakvojusio studento-miškininko Teodoro Revucko žūties vietoje. Juos ir kelis gretimų kaimų vyrus 1944 m. gruodžio 16 d. sušaudė plėšikaujantys tarybiniai kariai. Brolių Černiauskų nuotrauka. 2014 m.
Adolfo Ramanausko-Vanago fotosesijos su vanagais vieta. Bingelių kaimo apylinkėse darytas nuotraukas su paukštvanagiais Ramanauskai paslėpė Lankininkų kaime. Partizano Vlado Kuzmicko-Ramunėlio tėvas tik prieš mirtį šią paslaptį patikėjo savo sūnui, partizanų ryšininkui Vincui Kuzmickui. Relikvijos buvo atskastos 1989 m.
Kryžius Zitos Miliūtės ir partizanų skyriaus vado Vytauto Gudelionio-Beržo žūties vietoje. Brolių Černiauskų nuotrauka. 2007 m.
Jono Jakavonio, šių laikų Lietuvos savanorio, Parlamento gynėjo autoportretinis biustas Lankininkų, Puvočių ir Kasčiūnų kaimų sankirtoje. Čia įsikūrusioje sodyboje gyveno jo tėvas partizanas Jonas Jakavonis-Valentukas, Dobilas. Brolių Černiauskų nuotrauka. 2006 m.
Kasčiūnų kaimas. Juozo Jakavonio-Tigro tėvų sodyboje 1945 m. buvo įkurta Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietė, kurioje nuo 1946 m. sausio 4 d. iki kovo pabaigos buvo apsistojęs ir partizanų vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Brolių Černiauskų nuotrauka. 2006 m.
Priesaikos kalnas. Brolių Černiauskų nuotrauka. 2019 m.
Kasčiūnų kaimo kapinės. Čia palaidoti keturi Lietuvos partizanai: Petras Treigys-Trečiokas, Pranas Pačkauskas, Adomas Valentukevičius ir Baranauskas Vladas-Taugirdas. Brolių Černiauskų nuotrauka. 2019 m.
Merkinės puolimo išvakarėse, kaimo žmonių prašymu, Adolfas Ramanauskas Vanagas su bendražygiais netoli Lankininkų kapinių surengė sėkmingą pasalą plėšikaujantiems stribams. Brolių Černiauskų nuotrauka. 2005 m.
Kelias į Merkinę vingiuoja palei keliautojo akiai beveik nematomą Merkį, kurį dažnai užstoja pušynas. Nykstantys, palei upę vingiuojantys keliukai su ąžuolais keliautojui primena kryžiuočių karo kelių aprašymus į Lietuvą, kai per Merkį dar nebuvo tiltų, o keliautojai, pirkliai ir kariuomenės kėlėsi per brastas. Brolių Černiauskų nuotrauka. 2013 m.
Į kelionės pabaigą, perėjus Druskininkų plentą, žygeivių laukia nuostabūs Merkio slėnio vaizdai. Brolių Černiauskų nuotrauka. 2018 m.
Nuo Merkinės piliakalnio atsiveriantis kraštovaizdžio grožis kerėjo čia įsikūrusius žmones, viešinčius ir gyvenusius valdovus, visų laikų poetus ir keliautojus, pilies ir Lietuvos Laisvės gynėjus. Neabejotina, kad ne kartą ant Merkinės piliakalnio buvo užkopęs ir Mokytojas, Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kad dar ir dar kartą pamatytų kraštą, už kurio Laisvę kare po karo kovojo ir laimėjo Lietuvos partizanai. Brolių Černiauskų nuotrauka. 2005 m.
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”