2019 m. gruodžio 8 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Vytautas Balsys-Uosis

Sulaukęs 96-erių kovo 18 d. mirė Lietuvos partizaninio karo dalyvis, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio organizacijos štabo viršininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas Vytautas Balsys-Uosis.

Velionis bus pašarvotas kovo 19 d. 16 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje. Laidotuvės kovo 20 d. 15 val. Romainių kapinėse.

Vytautas Balsys gimė 1923 m. kovo 18 d. Kluoniškių kaime, Zapyškio valsčiuje, Kauno apskrityje. Jau nacių okupacijos metais neliko abejingas krašto likimui – prisijungė prie Lietuvos laisvės armijos ir platino pogrindžio spaudą, veikė Vietinėje rinktinėje. Išvengęs tarnybos vokiečių kariuomenėje, įsidarbino Zapyškiaus valsčiuje raštvedžiu. 1944 metais gavęs šaukimą į Raudonąją armiją ir paskatintas tėvo, prisijungė prie pasipriešinimo judėjimo. Iš pradžių drauge su trimis bendražygiais slapstėsi namuose, o 1945 m. žiemą jau partizanavo Kazlų Rūdos miškuose, priklausė buvusio Lietuvos kariuomenės puskarininkio Jono Misevičiaus būriui. 1945 m. vasario 26 d. dalyvavo Žiemkelio kautynėse, kuriose buvo sunkiai sužeistas ir pusmetį gydėsi Papiškės-Novos partizanų žeminėje. Kiek vėliau priklausė Birutės rinktinei, kur palaikė artimą ryšį su Kauno sodinininkystės ir daržininkystės instituto studentais.

1948 m. sausį buvo pažįstamo studento išduotas ir suimtas. Po daugiau nei pusmečio žiaurių tardymų Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1948 m. liepos 3 d. nutarimu „už dalyvavimą kontrrevoliucinėje nacionalistinėje gaujoje“ nuteistas 10 metų pataisos darbų lagerio Norilsko lageryje. Tuo laiku dalį Balsių šeimos jau buvo ištikusi skaudi lemtis - tėvas Zigmas Balsys žuvo 1945 m. rugpjūčio 28 d. Drapakampio miške, Papiškės–Novos partizanų stovyklavietėje, motina Ona Balsienė 1948–1960 m. buvo tremtyje Irkutsko ir Karagandos srityse. Brolis Viktoras 1945 m. birželio 13 d. žuvo būdamas 17 m. Balsių namuose Kluoniškiuose per kautynes, kai partizanus apsupo priešas. Brolis Kazimieras mirė 1948 m. dėl kankinimų – Jurbarke mokytojavęs jis buvo iškviestas tardymams, po kurių grįžęs netrukus mirė.

Pasikeitus politinei situacijai, Vytautas Balsys 1955 m. buvo paleistas iš Norilsko lagerio, kur dirbo anglių kasyklose, ir ištremtas į Kazachijos SSR, Karagandos sritį. 1966 m. Lietuvos SSRS Ministrų tarybos nutarimu buvo leista gyventi Lietuvoje. Nepaisant to, dar beveik dvejus metus buvo neleista užsiregistruoti, kol galiausiai pavyko galutinai įsikurti Kaune. Sukurta šeima, atkurti ryšiai su iš tremties grįžusia motina.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Vytautas Balsys buvo ne kartą įvertintas už dalyvavimą laisvės kovoje. 2000 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, 2003 m. išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo vadovu, 2019 m. apdovanotas Laisvės premija.

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”