2019 m. rugsėjo 18 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre

Kovo 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre paskelbė, kad sovietų represijas prieš partizanus Lietuvos teismai pagrįstai pripažino genocidu, pranešė BNS.

Strasbūro teismas atmetė partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusio buvusio KGB pareigūno Stanislovo Drėlingo skundą. Istorinėje byloje Europos teismas sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu. Teisėjai pripažino, kad sovietų represijos turėjo tikslą paveikti lietuvių tautos demografinę padėtį, o partizanai ir jų ryšininkai „atliko esminį vaidmenį saugant tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę“.

Strasbūro teismas pabrėžė, kad nors S. Drėlingas pats nepriėmė sprendimo įvykdyti egzekuciją A. Ramanauskui-Vanagui, „net ir eilinis karys negali visiškai, aklai vykdyti įsakymų, šiurkščiai pažeidžiančių tarptautiniu lygiu pripažįstamas žmogaus teises, ypač teisę į gyvybę“. Už tokį sprendimą balsavo penki Strasbūro teismo teisėjai, du buvo prieš.

1931 metais gimęs S. Drėlingas Lietuvos teismų buvo nuteistas dėl to, kad 1956 metų spalį dalyvavo slaptoje operacijoje Kaune sulaikant A. Ramanauską-Vanagą.

2015 m. tas pats Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre buvo paskelbęs, kad Lietuva partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui. Tuomet teismo Didžioji kolegija paskelbė, kad buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje nuteistas remiantis „teisinėmis nuostatomis, kurios negaliojo 1953 metais“ nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje, pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją.

2015 m. Strasbūro teismas nurodė pasigedęs „istorinių ir faktinių duomenų, kaip Lietuvos partizanai atstovavo lietuvių tautai“. „Teismas nebuvo įtikintas, kad p.Vasiliauskas net su advokato pagalba 1953 metais būtų galėjęs numatyti, kad Lietuvos partizanų žudymas galėjo būti prilygintas Lietuvos gyventojų ar etninių lietuvių genocidui“, - skelbta 2015 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo pranešime. Teismo vertinimu, Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatą, kad niekas negali būti nuteistas už veiksmus, kurie pagal galiojusius jų įvykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. Strasbūro teismas nurodymu buvusiam KGB karininkui turėjo sumokėti 10 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą ir 2,4 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Tokį sprendimą 2015 m. palaikė 9 teisėjai, o 8 balsavo prieš.

LGGRTC gen. direktorė Birutė Burauskaitė sako, kad naujuoju sprendimu Strasbūras išteisė 2015 m. padarytą klaidą. „Tai labai džiugi žinia Lietuvai. Ypač džiugu, kad Strasbūro teismas pagaliau įvertino partizanų kovą ir jų naikinimą taip, kaip vertina Lietuva, mūsų teisinė sistema. Strasbūro teismas šia nutartimi ištaisė ankstesnę savo nutartį byloje „Vasiliauskas prieš Lietuvą“.

Esminis skirtumas tarp šių bylų yra tas, kad 2015 m. teisme partizanai buvo įvardijami kaip politinė grupė, o 2019 m. teisme – kaip nacionalinė grupė, kovojusi prieš tautos naikinimą. Čia jau yra visai kitas teisinis pagrindas, todėl ir kitoks teismo sprendimas. Mes žinome, kad partizanai buvo įvairių politinių pažiūrų, skirtingų ideologijų, juos vienijo Lietuvos nepriklausomybės siekis, todėl jie iš tiesų atstovavo ne ideologiją, o lietuvių tautą. Todėl ir LR Seimas 1949 m. partizanų vadų suvažiavime priimtą deklaraciją, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaraciją, pripažino Lietuvos valstybės teisės aktu”, - sako B. Burauskaitė.

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”